Turinys
Sunku įsivaizduoti vidutinio ruso mitybą be kopūstų. Europoje ši daržovė buvo auginama nuo seno, o Rusijoje XIX amžiaus pradžioje buvo žinoma daugiau nei 20 kopūstų veislių. Manoma, kad paprasti baltieji kopūstai yra nepretenzingi ir gana lengvai auginami. Tiesą sakant, sodininkas gali susidurti su daugybe sunkumų ir galiausiai prarasti visą derlių arba didelę jo dalį.
Kada sodinti kopūstus į žemę, kas lemia sodinimo laiką ir kaip užauginti tinkamą sveikos daržovės derlių - apie tai yra straipsnis.
Kas lemia kopūstų sodinimo laiką?
Norėdami sužinoti, kaip tinkamai pasodinti kopūstus atvirame lauke, pirmiausia turite nuspręsti dėl šios daržovės veislės ir įvairovės.
Kopūstai priklauso kryžmažiedžių šeimai; šiandien yra daugiau nei tuzinas daržovių veislių, kurios dažniausiai valgomos. Populiariausios kopūstų rūšys Rusijoje yra:
- Baltasis kopūstas - labiausiai paplitusi veislė naminiuose soduose. Šios rūšies vaisius – tanki kopūsto galvutė, naudojama ruošiant šviežias salotas, marinuojant ir dedant į įvairius patiekalus.
- Raudonasis kopūstas naudingų medžiagų yra net daugiau nei įprastoje sodo veislėje. Išoriškai jis panašus į ankstesnes rūšis, tik galvos nudažytos tamsiai raudonai violetiniu atspalviu. Iš šios daržovės ruošiamos skanios salotos.
- IN žiedinių kopūstų Elastiniuose šepečiuose surinkti žiedkočiai yra valgomi. Šios daržovės krūmas atrodo kaip balta galva, apsupta žalumos, susidedanti iš daugybės neišsivysčiusių gėlių. Šios rūšies kopūstai yra labai sveiki ir skanūs, šių kopūstų vaisius galima troškinti arba kepti.
- Brokoliai panašus į žiedinį kopūstą, tačiau jo žiedynai žali arba violetiniai. Jame gausu mineralinių druskų ir antioksidantų.
- Briuselis veislė yra storas, ilgas stiebas, ant kurio yra daug miniatiūrinių galvų, kurios atrodo kaip paprasti baltieji kopūstai. Tokiuose „kūdikiuose“ yra, pavyzdžiui, daugiau vitamino C nei apelsinuose ir citrinose. Todėl daržovė yra labai sveika ir maistinga.
- Savojos kopūstai labai panašus į kopūstą, tik jo lapai gofruoti, o galva ne tokia tanki. Iš šios daržovės gaminamos šviežios salotos, kuriose gausu vitaminų ir mikroelementų.
- IN kaliaropės yra daug vitaminų, kalcio ir gliukozės. Šios veislės stiebai yra rutuliški ir iš jo išauga ilgi lapai ant aukštų lapkočių.
- kiniškas kopūstas Šiandien jis ypač populiarus, pastaraisiais metais vasarotojai pradėjo jį sėti savo sklypuose. Kopūstų galvų pluoštas labai švelnus, lapai gofruoti, iš šios rūšies gaminamos skanios salotos. Tačiau šios rūšies daržovės ilgai neišsilaiko.
- kiniškas kopūstas išoriškai primena salotų lapus, nes augalas neturi galvos ar kiaušidžių. Tačiau jo skonis ir maistinės savybės atitinka kopūstus.
Nusprendę dėl kopūstų rūšies, galite pradėti jį auginti. Nepriklausomai nuo rūšies, kopūstus rekomenduojama sodinti atvirame lauke ne anksčiau, kai ant jo sodinukų pasirodys du tikrieji lapai. Bet daigai taip pat neturėtų peraugti – tokie daigai blogai aklimatizuojasi ir neduoda gero derliaus.
Taigi, žiediniai kopūstai ir Brokoliai Jie laikomi labiausiai šilumą mėgstančiais, todėl į žemę sodinami vėliau nei kiti. Savoy veislė, priešingai, gali toleruoti šaltį ir net šalčius - kopūstų sodinukai gali būti perkelti į atvirą žemę jau pavasario viduryje.
Dažniausiai rusai augina baltuosius kopūstus, todėl šiai rūšiai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Taigi, priklausomai nuo nokinimo laiko, jie išskiria:
- Ankstyvas nokinimas baltųjų kopūstų. Jo išskirtinis bruožas – mažesnės galvutės su gležnais ir ne itin elastingais lapeliais, jo spalva dažnai būna ne balta, o žalsva. Ši daržovė naudojama ruošiant šviežias salotas ir sezoninius patiekalus, tačiau ankstyvieji kopūstai netinka ilgalaikiam saugojimui, todėl nekonservuojami, nemarinuojami, nesūdomi.
- Sezono vidurys veislės jau turi tam tikrą galiojimo laiką. Iš jų gaminamos gana skanios ir maistingos salotos, tokius kopūstus galite sūdyti ar konservuoti, gali būti, kad kopūstų galvutės išsilaikys iki kito pavasario.
- Jei jums reikia įvairovės ilgalaikiam žiemos laikymui, rinkitės vėlyvas nokinimas kopūstai Jo galvutės įtemptos, didelės ir elastingos, dažnai nudažytos baltai.
Paprastas klausimas padės apsispręsti dėl veislės: „Kokiu tikslu vasaros gyventojui ar sodininkui reikia kopūstų? Bet tame pačiame etape būtina atsižvelgti į regiono, kuriame yra sodas, klimatą – Pavyzdžiui, Sibire ar Urale vėlyvų veislių geriau nesodinti, jos gali neprinokti trumpomis vasaros sąlygomis. Tačiau pietiniuose Rusijos regionuose daugelis sodininkų per sezoną nuima du anksti prinokusių daržovių derlių, tačiau vis tiek sugeba užauginti vėlyvas veisles žiemai.
Kaip nustatyti kopūstų sodinukų sodinimo į žemę laiką
Visų pirma, sodinimo laikas priklauso nuo ankstyvos veislės brandos (kaip aptarta aukščiau). Antras svarbus veiksnys yra klimato zona, kurioje yra sodininko sklypas.
Didžiojoje šalies dalyje anksti nokstanti baltagūžiai kopūstai sodinami į dirvą apie gegužės vidurį. Mėnesio pabaigoje čia sodinamos vidurio sezono ir vėlyvosios veislės.
Šiaurės ir Uralo gyventojai nurodytas datas turės perkelti 1–2 savaitėmis, tačiau pietinėje Rusijos dalyje sodinukus į sodą galima išnešti 10–12 dienų anksčiau nei įprastos datos.
Tačiau daugelis vasaros gyventojų šiandien vadovaujasi mėnulio kalendoriumi? Tai nėra labai patogu, nes visam mėnesiui šiuo požiūriu palankios dienos gali būti tik dvi ar trys. Sunku palyginti savo tvarkaraštį ir sodinukų būklę su astrologų rekomendacijomis.
Bendrai priimtos mėnulio kalendoriaus taisyklės yra šios:
- sodinti sodinukus ir sėti sėklas reikėtų mėnuliui augant;
- per jaunatį ir pilnatį visi sodinimai draudžiami;
- kopūstai nemėgsta būti „trukdomi“ ketvirtadieniais;
- Trečiadienį ir penktadienį nieko nesodinkite.
Na, o pagrindinė taisyklė – bet kokius augalus sodinkite tik su pozityviomis mintimis ir gera nuotaika.
Kopūstų daigams sodinti į žemę geriau rinkitės debesuotą dieną, o dar geriau, jei šiek tiek šlapdriba. Kai lauke karšta, o danguje nėra debesų, daigai sodinami vakare, arčiau saulėlydžio.
Išsiaiškinant, kada palankiausia sodinti kopūstų daigus, svarbu nepamiršti ir pačių sodinukų būklės. Idealiu atveju kopūstų daigai šiuo laikotarpiu turėtų:
- būti stiprus ir sveikas;
- turėti suformuotą šaknų sistemą;
- atlikti grūdinimą;
- turėti ne mažiau kaip 4-5 tikrus lapus (ankstyvos nokinimo veislės - po 7-8 lapus);
- pasiekti 15-20 cm aukštį.
Norint gauti tokius rezultatus, nuo kopūstų sėklų sėjos iki sodinukų turi praeiti mažiausiai 45 dienos. Tinkamai prižiūrint, laiku maitinant, papildomai apšviečiant ir pakankamai laistant, daigai bus paruošti persodinti į žemę 45-55 dieną po sėjos.
Kaip sodinti kopūstų sodinukus
Sodinukų sodinimas visada prasideda nuo sėklų ir dirvožemio paruošimo. Kopūstų sėklos gana stambios – tai rutuliukai, apie 2-3 mm skersmens, tamsiai rudos spalvos. Patyrę sodininkai rekomenduoja kopūstų sėklų ne iš karto sėti į puodelius su žeme, o pirmiausia paruošti jas daigumui.
Kopūstų sėklų paruošimas yra toks:
- jie dedami į karštą vandenį, kurio temperatūra neviršija 50 laipsnių. Tai būtina norint dezinfekuoti sėklinę medžiagą, kurioje dažnai yra virusų ir bakterijų, pavojingų kopūstų daigams;
- sėkloms stimuliuoti ir daigų augimui paspartinti medžiaga porai valandų mirkoma specialiuose sodinukus skatinančiuose tirpaluose (pvz., „Epin“);
- pamirkius sėklas šiltame vandenyje ar tirpale, jas reikia penkioms minutėms panardinti į labai šaltą vandenį – taip ateityje daigai sukietės.
Dirva kopūstų daigams turi būti puri ir maistinga – tai pagrindinės sąlygos. Jo rūgštingumas turi būti neutralus, jei dirvožemis rūgštus, į jį įpilama kalkių arba kreidos.
Substratą sodinukams geriau paruošti rudenį, nes ankstyvą pavasarį ne visada pavyksta iš sodo surinkti reikiamus komponentus – žemė gali būti šlapi, kartais šiuo metu aikštelėje dar būna sniego (po visi, daigai sodinami kovo mėnesį).
Kopūstų daigai atvirame lauke jausis geriau, jei sėklos pirmiausia bus pasėtos į substratą, kuriame yra dirvožemio iš tos pačios sodo vietos. Substratas ruošiamas iš dalies humuso ir dalies velėnos dirvožemio, į kurį įdedama šiek tiek medžio pelenų, kad jie būtų purenami ir dezinfekuojami.
Tokiuose sklypuose ne mažiau kaip trejus metus turi būti poilsio nuo kopūstų pasėlių.
Į indą supiltą žemę reikia gausiai palaistyti šiltu vandeniu - po to laistymas sustabdomas, kol ant sodinukų pasirodys sėkladžių lapai.
Sėklos dedamos į maždaug 1 cm įdubimus ir pabarstomos puria žeme. Talpyklos su daigais uždengiamos plėvele ir dedamos į šiltą vietą – reikia palaikyti 20 laipsnių temperatūrą.
Po 4-5 dienų turėtų pasirodyti pirmieji lapai. Plėvelę reikia nuimti, o pačius daigus padėti į vėsesnę, 6-8 laipsnių šilumos vietą. Kopūstai čia išliks, kol susidarys pirmasis tikras lapas.
Pasirodžius lapeliui, konteineriai keliami ant palangių arba pastatomi kitoje vietoje, kur dieną laikosi 16-18 laipsnių, o naktį nukrenta keliomis termometro padalomis.
Tuo pačiu metu galite atlikti pirmąjį kopūstų sodinukų tręšimą. Kad augalai nesudegtų, tarp jų esantis dirvožemis iš anksto laistomas. Daigai ant viršaus užpilami skystu srutų tirpalu, žolelių antpilu ar kitomis organinėmis trąšomis.
Maitinimas kartojamas, kai susiformuoja 6-7 lapelis, o patys daigai yra paruošti perkelti į nuolatinę vietą sode. Norėdami tai padaryti, naudokite amonio nitrato, kalio chlorido ir superfosfato kompoziciją.
Daigai turi būti laistomi reguliariai, tačiau svarbu užtikrinti, kad dirva neužmirktų – daržovė dažnai kenčia nuo grybelinių infekcijų (pavyzdžiui, juodosios kojos). Dirvą tarp augalų reikia atsargiai purenti, nes sodinukų šaknims reikia deguonies.
Kai daigai turi 1-2 tikrus lapus, juos reikia sodinti į atskirus konteinerius. Tačiau šio etapo galima išvengti, jei iš karto pasėsite sėklas į vazonus ar durpių stiklines. Prieš sodinimą daigai gausiai laistomi, augalai perkeliami kartu su žemės rutuliu, šaknis sugnybiama iki trečdalio ilgio.
Galite pradėti grūdinti sodinukus iš karto po tikrųjų lapų susidarymo – šiam pasėliui labai reikia gryno oro.
Tačiau reikėtų vengti skersvėjų ir stiprios kopūsto hipotermijos – tai sustabdys jo augimą.
Kad daigai neišsitemptų, būtų pritūpę ir tvirti, jiems reikia daug saulės šviesos.Kovo mėnesį, deja, saulės gali nepakakti, todėl vazonai su sodinukais apšviečiami fito- arba fluorescencinėmis lempomis – augalus reikia apšviesti 12-15 valandų per dieną.
Kaip perkelti kopūstų sodinukus į atvirą žemę
Jau išsiaiškinome, kada sodinti kopūstus sode. Kaip tai padaryti teisingai, kad derlius būtų geras?
Sodinukus į žemę sodinkite ne anksčiau, nei jie gerai įšilo. Dirvožemio temperatūra turi būti bent 10-15 laipsnių. Patikrinti žemės pasirengimą nesunku – tiesiog atsisėskite ant jo. Jeigu žmogui patogu sėdėti sodo lysvėje be patalynės, tai ten patiks ir kopūstų daigai.
Lysvės kopūstų daigams paruošiamos iš anksto, kasant žemę ant kastuvo durtuvo ir nuimant piktžolės. Karvių mėšlas pridedamas prieš žiemą. Pavasarį sodinukams ruošiamos duobutės. Jų gylis turi būti šiek tiek didesnis nei sodinukų šaknų ilgis – maždaug 15 cm.Atstumas tarp duobučių turėtų būti pakankamas – daugumos veislių kopūstų sodinimo raštas yra 50x50 cm.
Taip yra dėl kultūros meilės saulei ir poreikio vėdinti sodinukus ir žemę po jais.
Kopūstai gerai bendrauja su savo „kaimynais“, kurių šaknų sistema yra negili, tokie augalai papildomai purena ir maitina dirvą, apsaugo pasėlių lapus nuo deginančių saulės spindulių.
Kopūstų daigai sodinami taip:
- Padarykite skylutes sodinukams.
- Į kiekvienos skylės dugną pilamos maistinės medžiagos. Tai gali būti mėšlas, nitrofoska ar kitos mineralinės trąšos.Įpilkite medžio pelenų prie degtukų dėžutės, šiek tiek durpių ir smėlio, jei toje vietoje dirvožemis yra per tankus. Visa tai sumaišoma ir padengiama plonu žemės sluoksniu, kad nesudegintų sodinukų šaknų.
- Daigai išimami iš vazono ar dėžutės, apžiūrimos jų šaknys ir panardinamos į augimo stimuliatorių.
- Į duobutę įgilinkite daigus iki skilčialapių lapų.
- Kopūstų daigus pabarstykite šiek tiek drėgna žeme ir lengvai sutrinkite.
Tik pasodinti daigai nelabai ištveria didelį karštį, todėl krūmus reikia apie savaitę pavėsinti laikraščiais ar agrofibru. Taip pat sodinukus reikia pridengti, kai yra šalnų tikimybė.
Kaip tinkamai prižiūrėti kopūstus
Tai, kad kopūstai aklimatizavosi, parodys naujų lapų pumpurų atsiradimas. Dabar augalai pakankamai tvirti, kad atlaikytų saulę ir nakties šaltį.
Kopūstai labai mėgsta vandenį – jį reikia laistyti dažnai ir gausiai, antraip kopūstų galvutės bus mažos ir netraškios. Kas 2-3 dienas po kiekvienu krūmu reikia išpilti apie 10 litrų vandens. Tik debesuotu ar lietingu oru daigai laistomi kiek rečiau.
Kopūstus mėgsta kenkėjai, jie taip pat dažnai yra jautrūs grybelinėms infekcijoms. Todėl augalai turi būti reguliariai tikrinami, kad ankstyvoje stadijoje būtų nustatyti pavojai. Patyrę sodininkai rekomenduoja mulčiuoti kopūstų lysves, kad neaugtų piktžolės. Juk jie neleidžia kopūstams tinkamai vėdintis, privilioja vabzdžius kenkėjus, sukelia grybelines ligas.
Kaip mulčias gali būti naudojamos durpės arba susmulkinta žolė. Kopūstams apsaugoti nuo baltasparnių drugelių ir amarų, stipraus kvapo augalai, pvz medetkų, melisa, bazilikas arba čiobreliai.Šliužus galima išvilioti, jei tarp sodinukų lysvių padėsite lėkštę alaus – per naktį visi kenkėjai išlįs pasivaišinti alkoholiu, o juos galima tiesiog sunaikinti.
Sunkiausia kovoti su kopūstų sodinukų grybelinėmis infekcijomis, lengviau jų išvengti. Norėdami tai padaryti, augalai turi būti gerai vėdinami ir gerai apšviesti saulės. Labai svarbu laikytis sodinukų laistymo grafiko ir purenti dirvą tarp eilių.
Visų taisyklių ir reikalavimų laikymasis garantuoja stabilų daržovių derlių. Belieka sulaukti, kol susiformuos gūžės ir nupjauti kopūstų galvutes laikymui.
