Raudonojo šafrano pieno kepurė: kaip marinuoti, nuotrauka ir aprašymas

Vardas:Raudono šafrano pieno kepurė
Lotyniškas pavadinimas:Lactarius sanguifluus
Tipas: Valgomas
Charakteristikos:
  • Informacija: su pieniškomis sultimis
  • Grupė: plokštelė
Taksonomija:
  • Skyrius: Basidiomycota (Basidiomycetes)
  • Padalinys: Agaricomycotina (Agaricomycetes)
  • Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
  • Poklasis: Incertae sedis (neaiški padėtis)
  • Įsakymas: Russulales
  • Šeima: Russulaceae (Russulaceae)
  • Gentis: Lactarius (Millary)
  • Žiūrėti: Lactarius sanguifluus (raudonoji kamelinė)

Raudonoji kupranugarinė yra valgomas ir labai skanus grybas. Jame nėra nuodingų medžiagų, o tinkamai apdirbus puikiai tiks prie daugelio patiekalų.

Kur auga raudonos šafrano pieno kepurėlės?

Raudonojo šafrano pieno kepurė priklauso Russula šeimai ir nėra labai plačiai paplitusi Rusijoje. Dažniausiai jis aptinkamas spygliuočių miškuose ir kalnuotose vietovėse, dažniausiai auga nedidelėmis kelių vaisiakūnių grupėmis. Vaisių sezonas yra vasaros pabaiga ir ankstyvas ruduo, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais jo galima pamatyti daugiausia.

Kaip atrodo raudonos šafrano pieno kepurėlės?

Milky genties grybas turi nuo 3 iki 10 cm skersmens kepurėlę, jauname vaisiakūnyje suplotą, o suaugusiems piltuvo formos. Kepurėlės kraštai šiek tiek užriesti, oda drėgna ir lipni liesti. Apatinė dangtelio pusė padengta plonomis rausvos, ochros arba sodriai raudonos spalvos plokštelėmis, priklausomai nuo amžiaus. Pačios plokštės gali gana giliai nusileisti stiebu. Pačios kepurėlės spalva dažniausiai būna rausvai oranžinė, retkarčiais pasitaiko kraujo raudonumo šafrano kepurėlės su vos pastebimu žalsvu atspalviu.

Raudonasis kupranugaris nedaug pakyla virš žemės, jo koja vidutiniškai siekia 6 cm.Pagrindo link šiek tiek susiaurėja, o paviršius dažnai padengtas milteliniu sluoksniu. Raudonųjų grybų nuotraukos ir aprašymai rodo, kad kojos spalva dažniausiai būna rausvai oranžinė arba violetinė alyvinė, jaunų grybų tanki ir mėsinga, o suaugusiems – tuščiavidurė iš vidaus.

Nulaužę raudoną šafrano pieno kepurėlę pamatysite tankų ir trapią smėlio spalvos minkštimą su raudonomis dėmėmis. Lūžio vietoje išsiskiria rausvo atspalvio pieniškos sultys.

Ar galima valgyti raudonų šafrano pieno kepurėlių?

Miško gėrybės priklauso pirmajai valgomųjų kategorijai. Tai reiškia, kad valgyti leidžiama, o net ilgai ir kruopščiai apdoroti nereikia – minkštime nėra nuodingų medžiagų.

Grybų skonio savybės

Raudonojo šafrano pieno kepurė yra labai malonaus skonio ir geros tankios konsistencijos. Gaminant maistą įprasta ne tik sūdyti, bet ir virti, marinuoti, kepti. Raudonasis grybas tinkamas džiovinti, tokiu atveju jį galima ilgai laikyti ir mėgautis naudingomis savybėmis bei skoniu praėjus keliems mėnesiams po surinkimo.

Nauda ir žala organizmui

Raudonasis kupranugaris turi turtingą cheminę sudėtį, apimančią vitaminus, mikroelementus ir antioksidacinius junginius. Tai gali atnešti didelę naudą žmonių sveikatai.

Raudonojo šafrano pienas leidžia:

  • pagerinti virškinimą – produktas padeda pašalinti iš organizmo toksines medžiagas;
  • stiprina imuninę sistemą, sudėtyje esantys vitaminai daro žmogų atsparesnį virusinėms ir infekcinėms ligoms;
  • pagerinti odos būklę - kompozicijoje esančios naudingos medžiagos skatina epidermio ląstelių atsinaujinimą, ne be reikalo produktas naudojamas įpjovimams ir nudegimams gydyti;
  • padidina bendrą ištvermę, raudonojoje kupranugaryje yra daug baltymų ir aminorūgščių, todėl ji laikoma labai maistingu produktu.

Ypač verta atkreipti dėmesį į minkštime esančią medžiagą laktariovioliną, šis natūralus antibiotikas turi antituberkuliozinių savybių. Laktarioviolinas naudojamas oficialioje farmakologijoje kuriant vaistus, skirtus sunkioms ligoms gydyti.

Žinoma, kai kuriais atvejais raudonasis grybas gali pakenkti kūnui. Nerekomenduojama jo vartoti, jei esate linkęs užkietėti viduriai, turite lėtinių tulžies pūslės problemų arba turite sunkų kepenų pažeidimą. Pasenę egzemplioriai gali padaryti didelę žalą – prieš vartodami, turite įsitikinti jų aukšta kokybe, ypač jei kalbame apie įsigytą prekę.

Patarimas! Raudonos veislės reikėtų valgyti ribotais kiekiais – paros norma neturi viršyti 150 g.

Klaidingi dvejetai

Supainioti raudoną šafrano pieno kepurėlę su pavojingu nuodingu beveik neįmanoma. Tačiau jis labai panašus į kitus savo genties atstovus, todėl svarbu išstudijuoti raudonojo kupranugario grybo ir jo dublių nuotrauką.

Tikras šafrano pieno kepurėlis

Pušies, pušies ar tikro šafrano pieno kepurė – visiškai valgomas puikaus skonio grybas. Savo struktūra jis labai panašus į raudoną, taip pat turi gleivinę raudoną arba baltai oranžinę dangtelį su įdubimu centre ir cilindriniu stiebu.

Tačiau tuo pačiu metu tikro šafrano pieno kepurė paprastai yra didesnio dydžio ir šviesesnės spalvos nei raudona. Be to, tikrasis grybas yra daug plačiau paplitęs ir auga spygliuočių miškuose visoje Rusijoje nuo europinės dalies iki Sibiro.

Eglės šafrano pieno kepurė

Eglės grybas yra dar vienas skanus valgomasis, kurį galima supainioti su raudonuoju. Taip pat jaunystėje turi išgaubtą kepurėlę, o suaugusių grybų – piltuvo formos kepurėlę, kurios skersmuo gali siekti 8 cm.. Eglės grybo kepurėlės odelė slidi ir lipni, stiebas vidutiniškai pakyla virš žemės iš 6 cm.

Eglės spalva dažniausiai būna raudonai oranžinė ir tokiu būdu ji atrodo kaip raudona šafrano pieno kepurė. Tačiau eglės grybe galite pastebėti ryškų žalsvą atspalvį. Eglė randama visur miškuose ir toli gražu nėra tokia reta kaip raudonoji eglė.

Surinkimo taisyklės

Didžioji dalis raudonųjų rūšių atsiranda spygliuočių miškuose arčiau rudens – rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje. Grybauti geriau po lietingų dienų – drėgnu oru jie auga ypač greitai ir gausiai. Ieškant raudonųjų grybų reikia atidžiai žiūrėti į savo pėdas, dėl savo oranžinės spalvos grybai dažnai susilieja su krentančiais rudens lapais.

Raudonąsias rūšis reikia rinkti švariuose miškuose, esančiuose toliau nuo triukšmingų greitkelių, geležinkelių ir pramonės objektų. Kadangi grybų minkštimas lengvai kaupia toksinus, kurie auga nepalankioje vietovėje, vaisiakūniai gali būti kenksmingi.

Dėmesio! Renkant reikia naudoti aštrų peilį ir nupjauti stiebą arba atsargiai išsukti iš žemės. Negalite tiesiog ištraukti raudonojo grybo iš dirvožemio, tai sugadinsite grybieną, o tada vaisiakūnis nebegalės augti toje pačioje vietoje.

Kaip virti raudonojo šafrano pieno kepuraites

Raudonojo šafrano pieno kepurėlių panaudojimas kulinarijoje yra labai platus, juos galima valgyti beveik bet kokia forma. Kadangi grybai nėra kartaus skonio, prieš apdorojant jų nereikia mirkyti, tiesiog nulupkite ir nuplaukite po šaltu vandeniu:

  1. Dažniausiai verdamos raudonos šafrano pieno kepurėlės – šis procesas trunka 15 minučių užvirus pasūdytą vandenį. Virti grybai dedami į salotas arba valgomi kaip užkandis su druska.
  2. Juos taip pat galima kepti ir troškinti su mėsa ir daržovėmis, dėti į sriubą ar net kaip pyragų įdarą.
  3. Kartais jie vartojami kartu su obuoliais – derinys neįprastas, bet malonus.
  4. Klasikinis receptas – raudonos šafrano pieno kepurėlės su bulvėmis ir grietine.

Populiarus raudonojo šafrano pieno kepurėlių sūdymas ir marinavimas – šis apdorojimas leidžia juos išsaugoti žiemai. Surinktus grybus galima džiovinti ir po ilgo laiko naudoti kulinariniais ar medicininiais tikslais.

Svarbu! Miško dovanas galite valgyti žalias, jei išvalysite jas nuo šiukšlių ir dosniai pasūdysite raudonus šafrano pieno kepures. Bet neperdirbdami galite pabandyti tik tuos grybus, kurių grynumas, šviežumas ir rūšis nekelia jokių abejonių, kitaip galite rimtai apsinuodyti.

Išvada

Raudonoji šafrano kepurė yra gana retas, bet labai skanus kilnus grybas. Tai praktiškai nekelia jokios žalos sveikatai, tačiau nauda iš jo gali būti labai didelė, ypač jei laikomasi naudojimo normų.

Palikite atsiliepimą

Sodas

Gėlės