Turinys
Voveraičių auginimas namuose – puikus būdas ilgam aprūpinti savo šeimą skaniu ir sveiku produktu. Tai galima padaryti, jei turite kantrybės ir dėmesio. Pirmiausia turite išsiaiškinti, kokios yra šių grybų augimo ir vystymosi ypatybės, kokios yra sodinimo ir priežiūros taisyklės. Pagrindinis sunkumas yra tas, kad voveraitės yra mikorizinių grybų rūšis ir tinkamam vystymuisi joms reikia sąjungininko medžio. Todėl auginti voveraites dėžėje bus nesėkminga.
Kaip dauginasi voveraičių grybai?
Gamtoje grybų dauginimasis vyksta per sporas – mikroskopines iki kelių mikronų dydžio sėklas. Voveraitėse, kaip ir kituose aukštesniuosiuose grybuose, sporos subręsta specialiame sporų sluoksnyje, esančiame apatinėje kepurėlės dalyje – himenijoje.
Grybuose yra daug sporų. Visiškas jų brendimas kepurėlėje voveraitėse įvyksta maždaug per 9 dienas.Sunokusios nukrenta ant žemės ir yra nešamos vėjo, lietaus upelių ar miško žvėrių. Ant derlingos dirvos nukritusios sporos sudygsta, išskirdamos hifus – ilgus besipinančius siūlus, panašius į pelėsį. Augant grybienai didėja šakotumas, jis vis labiau prasiskverbia į viršutinį, derlingą žemės sluoksnį. Atsargiai pakėlus miško samanas, ją galima pamatyti plika akimi.
Grybienos siūlai išsiskiria radialiai. Jis yra žemėje išilgai didelio apskritimo perimetro, o vidinė dalis palaipsniui išnyksta. Grybienos vystymosi greitis gali svyruoti nuo 10 iki 30 cm per metus.
Voveraitės mėgsta rūgščią, gerai sudrėkintą dirvą. Jų kolonijų galima rasti nedidelėse proskynelėse, apsuptose spygliuočių medžių, mėlynių laukuose ir beržynuose. Pagrindinė sėkmingo jų augimo ir vystymosi sąlyga – šalia esantys medžiai, tinkami mikorizei ar grybų šaknims formuotis. Grybams reikalingas simbiotinis ryšys su šaknimis, kad iš jų gautų maistines medžiagas – angliavandenius, aminorūgštis, fitohormonus. Savo ruožtu jie padeda medžiui partneriui sugerti drėgmę ir mineralus iš dirvožemio. Dėl mikorizės medžio šaknys įgauna didelį absorbcinį paviršių, kuris palengvina jų vystymąsi mikroelementų skurdžiame dirvožemyje.
Ar galima voveraites auginti namuose?
Daugiamečiai mokslininkų eksperimentai parodė, kad voveraičių negalima auginti namuose, o patalpose, nes jos negali vystytis be sąlyčio su medžių šaknų sistema.Be to, grybams reikia šilumos, didelės drėgmės, rūgštaus dirvožemio su pakankamu humuso kiekiu. Voveraičių auginimas sodo sklype, apsuptame spygliuočių, ąžuolų ar beržų, bus efektyvus, jei bus laikomasi technologijos. Vaismedžiai netinka auginti.
Voveraičių auginimas namuose pradedantiesiems gali pasirodyti nenaudingas. Atkuriant sąlygas, kuo artimesnes natūralioms, galima pasiekti grybienos vystymąsi. Tokiu atveju šeima bus aprūpinta skaniais grybais visam sezonui. Tačiau nereikėtų tikėtis tokio didelio derliaus, koks gaunamas auginant pievagrybius ar austrių grybus.
Voveraičių auginimo sode ypatybės
Pagrindinė sąlyga, reikalinga norint auginti voveraites šalyje, yra bent vieno spygliuočių ar lapuočių medis. Tai gali būti miško ar dekoratyvinės rūšys. Jei svetainėje jų nėra, galite įsigyti sodinukų. Voveraičių plantacija įkurta arti partnerių medžių. Reikėtų rinktis pakankamai pavėsingą ir drėgną vietą, bet ir saulės šviesą. Įsikūręs grybiena augs į plotį, todėl būtina organizuoti jam laisvą erdvę.
Pasirinkus vietą voveraičių auginimui, reikėtų pasiruošti viską, ko reikia tolimesniam darbui:
- sodinamoji medžiaga;
- paviršinė velėna;
- dengiamoji medžiaga (samanos, nukritę lapai, pušų spygliai);
- kastuvas;
- vanduo laistymui.
Voveraičių grybų auginimas namuose yra daug darbo reikalaujantis ir ilgas procesas. Reikia žinoti, kad pirmasis derlius bus nuimtas ne anksčiau kaip po metų.
Kaip pasirinkti sodinamąją medžiagą
Pasirinkus voveraičių auginimui tinkamą medį, reikia parinkti tinkamą sodinamąją medžiagą. Tai daroma būnant miške. Jie ieško sveiko medžio, aplink kurį augtų voveraičių šeima: vadinasi, jo šaknų sistema susipynusi su grybų grybiena ir formuoja mikorizę. Iš tokio medžio renkama sodinamoji medžiaga. Turi būti laikomasi privalomos voveraičių auginimo namuose sąlygos: miško medis turi būti tos pačios rūšies, kaip ir sklypo medis. Šalia „pažįstamo“ grybienai bus daug lengviau įsitvirtinti.
Voveraites auginti namuose galima dviem būdais:
- Ginčai (naudokite prinokusių voveraičių dangtelius arba sporų antpilą).
- Grybų rinkėjas (pirkite gatavą grybieną arba naudokite paviršinio dirvožemio dalis, kuriose yra grybienos siūlų).
Paviršinio dirvožemio dalių, kuriose yra grybiena, įterpimo į dirvą metodas turi ilgą paruošiamąjį laikotarpį (nuo 12 iki 15 mėnesių). Tačiau auginant voveraites namuose jis yra patikimiausias. Jo efektyvumas yra beveik 100%. Tokiame dirvožemyje gausu humuso, jame yra visų maistinių medžiagų ir medžių šaknų elementų, kurie prisideda prie grybų šaknų susidarymo. Tinkamai paruošus, jis taps savotiška miško sala – grybams pažįstama aplinka, tinkama auginti namuose.
Kaip sodinti voveraites šalyje
Sodinti pradedama vasaros pradžioje, iškart atėjus šiltiems orams.Pasiruošimas atliekamas prieš kelias dienas: gausiai sudrėkina dirvą būsimų sodinimų vietoje, į vandenį laistymui įpilant stipraus ąžuolo žievės užpilo. Jis dezinfekuoja dirvą ir sukuria gerą mikroklimatą grybienai augti.
Prieš pradėdami pasirinkti sodinamąją medžiagą, pasverkite kiekvieno metodo privalumus ir trūkumus:
Voveraičių sporos sodinimui
Kad grybiena išsivystytų, voveraičių sporos užkrečia vietoje augančio medžio – būsimo simbionto – šaknis. Norėdami tai padaryti, paruoškite vandeninį sporų infuziją. Pirmiausia miške parenkamas medis, aplink kurį jau yra voveraičių kolonijos. Nuo pernokusių egzempliorių nupjaunami dangteliai. Tada atlikite šiuos veiksmus:
- Surinktos kepurėlės parą mirkomos šiek tiek pasaldintame vandenyje (50 g granuliuoto cukraus 10 litrų vandens).
- Išmirkę grybai susmulkinami, o gautas tirpalas atsargiai filtruojamas per marlę.
- Vietoje, kurioje bus sodinamos voveraitės, nuimkite viršutinį žemės sluoksnį.
- Dirva dezinfekuojama kruopščiai užpilant tirštu ąžuolo žievės tirpalu ir paliekama parai.
- Gautu grybų sporų tirpalu tolygiai sudrėkinkite vietą, naudodami laistytuvą.
- Likęs grybų minkštimas paskirstomas ant viršaus ir apibarstomas anksčiau pašalintu dirvožemiu.
- Kad grybiena geriau vystytųsi, reguliariai laistykite vietą. Kad neišplautų sporų, laistykite medžio kamieną.
Pirmųjų grybų jūsų namų plantacijoje galima tikėtis kitą vasarą.
Voveraitės grybiena sodinimui
Kitas būdas – dauginimas grybų siūlais – grybiena. Šią sodinamąją medžiagą galima įsigyti specializuotose parduotuvėse miltelių pavidalu. Grybauti šalyje galite iš pačių surinktų grybienos. Jie tai daro šalia pasirinkto miško medžio – simbionto.Miško plote jie iškasa iki 15 cm storio viršutinio žemės sluoksnio dalis. Tolimesni veiksmai yra tokie:
- Dirvožemio sklypus sudėkite į atskirus konteinerius ir maždaug metus laikykite vėsioje vietoje, kad būtų galima gauti deguonies.
- Mikorizė palaipsniui vystosi, stiprėja ir tampa gyvybingesnė.
- Po metų, vasaros pradžioje, jie pradeda sodinti ir auginti.
- Aplink aikštelėje augantį medį iškasamos iki 20 cm gylio duobės, į kiekvieną įdedamas derlingas miško sluoksnis su išsivysčiusiu grybiena ir sutankinamas.
- Kruopščiai laistykite visas skyles ir sritis aplink jas. Viršūnę dengia derlinga velėna iš po spygliuočių.
- Būtina užtikrinti, kad grybiena žiemą būtų apsaugota nuo šalčio.
- Reguliariai laistykite plantaciją ir įsitikinkite, kad dirvožemis yra gerai sudrėkintas.
Pirmojo derliaus galima tikėtis kitais metais po grybienos pasodinimo į žemę.
Voveraičių vaisiakūniai sodinti
Voveraites galite užsiauginti padauginę iš senų grybų su subrendusiomis sporomis vaisiakūnių ar kepurėlių. Norėdami tai padaryti, paimkite didžiausius grybus, surinkite juos kartu su nedideliu kiekiu dirvožemio kraiko. Kepurėlės nupjaunamos ir dedamos į saulę, laukiama, kol nuvys. Numatytoje vietoje viršutinė derlinga dirvos dalis pašalinama taip, kad iš dalies atsidengtų medžio šaknys. Uždėkite paruoštus kepures ir uždenkite viršų nuimta velėna. Kruopščiai laistykite ir palikite sudygti, įsitikinkite, kad žemė yra drėgna.
Praėjus 2 - 3 savaitėms po pasodinimo, galite pamatyti, kaip vystosi grybiena. Norėdami tai padaryti, turite pakelti viršutinį velėnos sluoksnį. Ilgi žalsvi siūlai, prasiskverbiantys į dirvą, rodo, kad grybiena prigijo ir normaliai vystosi. Grybiena turėtų vystytis ramybėje, nereikia kasti dirvos.Miško žolė, išaugusi virš grybienos, suteikia papildomą apsaugą.
Kaip auginti voveraites namuose
Rūpinimasis savo namų grybeliu sudaro optimalias sąlygas jo vystymuisi. Tai apima savalaikį laistymą, apsaugą nuo ligų ir tinkamą derliaus nuėmimą.
Grybienos priežiūra prasideda parengiamuoju laikotarpiu. Svarbu, kad sodinimas būtų atliekamas derlingoje dirvoje. Norėdami tai padaryti, iškaskite plotą ir įpilkite organinių trąšų. Be to, norint auginti voveraites namuose, svarbu žinoti:
- Renkantis medį partnerį, turėtumėte atkreipti dėmesį į jaunus egzempliorius. Jų šaknų sistema dar nėra išsivysčiusi, o tai reiškia, kad jie suvartoja tik dalį maistinių medžiagų iš dirvožemio, dalijasi su grybais.
- Medis, prie kurio bus renkama sodinamoji medžiaga, turi būti sveikas. Turite atidžiai ištirti, ar ant kamieno nėra ataugų, ar ant lapų nėra apnašų. Sergantis medis per dirvą gali užkrėsti grybus.
Auginimo laikotarpiu turite užtikrinti tinkamą laistymą. Grybams geriau naudoti lašelinį laistymą. Jis užtikrina laipsnišką ir vienodą dirvožemio drėgmę
Optimalus laistymo dažnis yra:
- sausros metu – kartą per savaitę;
- lietingu metu sumažinkite laistymo skaičių arba kuriam laikui visiškai sustokite.
Praėjus metams po grybienos pasodinimo, tinkamai prižiūrint, galite tikėtis pirmojo derliaus. Žiemą jis turi būti kruopščiai apsaugotas nuo šalčio, o pavasarį - išlaisvintas, užtikrinant maksimalų gryno oro srautą.
Derliaus nuėmimo laikotarpis tęsiasi visą vasarą ir baigiasi spalį.Vasarinės voveraitės labai vertinamos, tačiau pirmenybė teikiama ankstyvą rudenį auginamiems grybams. Jie sumušė patrauklumo ir maistinių savybių rekordus. Jie kruopščiai nupjaunami peiliu po stuburu. Draudžiama traukti jį už šaknų – tai gali pažeisti grybieną.
Sode auginamos voveraitės turi tokį pat vertingų elementų rinkinį kaip ir miškinės. Jie labai skanūs ir turi įvairių gydomųjų savybių.
Voveraičių auginimas kaip verslas
Voveraitės netinka masiniam veisimui. Jų auginimui labiau tinka ekstensyvus vystymosi kelias, nes jie gali vystytis tik artimomis natūralioms sąlygoms. Voveraites lengviau auginti namuose, savo sklype, bet ne dideliuose plotuose. Yra keletas kliūčių auginant voveraites pramoniniu mastu:
- sėkmingas auginimas neįmanomas be miško medžių sklype;
- derlių galima nuimti tik vasaros-rudens laikotarpiu;
- Derliaus dydis priklauso nuo klimato sąlygų.
Sprendžiant, ar auginti voveraites šiltnamyje, reikia atsižvelgti į šiuos dalykus:
- reikia paruošti didelį kiekį komposto, prisotinto pjuvenomis;
- augimo laikotarpiu reikia pasirūpinti, kad voveraičiams būtų užtikrintas aukštas drėgmės lygis (iki 90%) ir pakankamas šešėlis;
- reikia organizuoti gausaus laistymo sistemą.
Vietovės su švelniu klimatu be staigių temperatūros pokyčių palankios voveraičių auginimui.
Išvada
Voveraičių auginimas namuose – nelengvas procesas, bet įdomus. Svarbiausia turėti kantrybės rezervą ir atidžiai laikytis visų rekomendacijų. Net jei ne iš karto, bet po metų sunkų darbą vainikuos sėkmė, o naminis grybiena džiugins derliumi ir padovanos pirmąsias ryškias voveraites.
