Turinys
Vienaakis eilė (lepista vienaakis) – sąlygiškai valgoma rūšis, formuojanti kolonijas, augančias tiesiomis eilėmis arba puslankiu. Lamelinis grybas priklauso Lepista genties šeimai. Vaisiaus kūnas yra gero skonio ir lengvo aromato.
Kur auga vienaakis eilė?
Pirmosios eilės pasirodo pavasarį Krasnodaro ir Stavropolio teritorijose bei pietiniuose Rostovo srities regionuose.Nuo vasaros pabaigos iki spalio vidurio vienaakis lepista veda vaisius centrinėje zonoje. Rūšis europinėje dalyje praktiškai neaptinkama. Irkluotojai nori įsikurti atvirose saulėtose vietose tarp trumpos žolės arba po žemais krūmais ant drėgnos dirvos. Pagrindinis kaupimasis stebimas mišrių miškų pakraščiuose, prie rezervuarų, pakelėse. Eilė neauga pavieniui, ji sudaro daugybę šeimų, išsidėsčiusių puslankiu arba iš eilės. Yra tankiai apgyvendintų vietovių, kuriose vaisiakūnių kepurėlės atrodo susiliejusios.
Kaip atrodo vienaakis lepistas?
Vienaakis eilė yra vidutinio dydžio grybas, maksimalus suaugusių egzempliorių aukštis yra 10 cm, taip pat yra trumpų atstovų (iki 5 cm).
Išorinės vienos akies eilės charakteristikos:
- Lepistos kepurėlė augdama keičia formą: jaunų egzempliorių kūgio formos, tada plokščia su ryškiu išgaubimu centre, o biologinio brendimo laikotarpiu plokščia su įgaubtais kraštais. Skersmuo – 5-20 cm.
- Paviršius lygus, šiek tiek blizgus, pilkos spalvos su rudu atspalviu. Yra egzempliorių, kuriuose pagrindinė spalva praskiedžiama purpuriniu atspalviu.
- Viršutinėje dalyje aiškiai išryškėja koncentriniai apskritimai ir retas vandeningų dėmių išsibarstymas, šis požymis davė rūšiai pavadinimą. Jei trūksta drėgmės, dėmių gali ir nebūti, bet tai retas reiškinys.
- Spalva palei kepurėlės kraštą keliais tonais šviesesnė už vidurį, atrodo lyg būtų padengta šerkšnu.
- Vaisiakūnio minkštimas tankus, storas, šviesiai pilkas. Senoji lepista yra biri, o esant didelei oro drėgmei ji tampa trapi ir vandeninga.
- Vienaakės eilės kvapas silpnas, malonus, su lengvomis gėlių natomis.Skonis subtilus, saldus, miltiškas.
- Sporinės plokštelės yra didelės, retai išsidėsčiusios, sandariai susiliejusios su dangteliu, sklandžiai pereina prie kotelio. Kraštai nelygūs, šiek tiek banguoti. Spalva šviesiai pilka arba ruda.
- Sporos pailgos, labai mažos, užpildytos rausvos arba tamsiai smėlio spalvos milteliais.
- Kojos ilgis 3-10 cm, plotis iki 2 cm, forma cilindro formos, smailėjanti viršuje, paplatėjusi prie grybienos. Stiebas auga stačias, su tankiu vaisiakūnių išsidėstymu ir lenktas. Struktūra vientisa, pluoštinė, biri. Kojos yra tokios pat spalvos kaip ir plokštelės.
Ar galima valgyti vienaakį irkluotoją?
Lepista dėl neišreikšto skonio ir silpno kvapo priskiriama sąlygiškai valgomų rūšių kategorijai. Vaisiakūnyje nėra toksinų. Grybas nereikalauja iš anksto virimo. Pernokusios eilės nenaudojamos kulinariniais tikslais. Lepistoje yra daug baltymų, kuriems skaidant išsiskiria žmogui nuodingi cheminiai junginiai.
Grybų skonio savybės
Vienaakis eilė savo skoniu primena pievagrybius, grybai pasižymi aukštu gastronominiu įvertinimu. Skonis malonus, šiek tiek saldus. Kvapas subtilus, vaisinis. Pjaunant vaisiaus kūnas netamsėja, o tai supaprastina grybų apdorojimą.
Nauda ir žala organizmui
Vienaakės eilės cheminėje sudėtyje yra vitaminų ir mikroelementų, kurie yra naudingi organizmui, rinkinys. Mažas perdirbto produkto kalorijų kiekis leidžia lepistą įtraukti į antsvorį turinčių žmonių valgiaraštį. Didelis baltymų kiekis papildo reikiamas atsargas vegetarų organizme.
Mikroelementai ir vitaminai:
- padidinti imunitetą;
- pagerinti virškinimo sistemos veiklą;
- kompozicijoje esantys lipidai atkuria kepenų audinį;
- normalizuoti cholesterolio kiekį;
- pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.
Vienaakis Lepista geba pasisavinti ir vaisiakūnyje kaupti kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus.
Grybų vartojimas draudžiamas:
- jeigu esate alergiškas produktui;
- jei sutrikusi medžiagų apykaita;
- su virškinimo trakto disfunkcija;
- su gastritu ūminėje stadijoje.
Nerekomenduojama vaikams iki 3 metų, moterims nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
Klaidingi dvejetai
Išoriškai susuktas liofilis primena vienaakį eilę.
Grybas priskiriamas eiliniams grybams, tačiau auga tankiais gumulėliais, kurie gali išsidėstyti dideliu atstumu vienas nuo kito. Suaugusių egzempliorių kepurės yra išlenktos ir banguotais kraštais. Kojos trumpos ir storos. Spalva pilkai ruda. Sudėtyje nėra toksiškų elementų, tačiau produktas neturi maistinės vertės. Nerekomenduojama vartoti prieš tai neužvirus. Likę Lepista genties atstovai yra panašios išvaizdos ir turi tas pačias gastronomines savybes.
Surinkimo taisyklės
Vienaakis žolė renkama proskynose, esančiose toli nuo pramonės įmonių ir greitkelių. Lepista neauga miško pavėsyje. Nupjaukite koją peiliu. Senus egzempliorius, taip pat sugedusius vaisiakūnius geriausia palikti be priežiūros. Jei įmanoma, nedelsdami nuvalykite koją nuo likusio dirvožemio ir grybienos - ši priemonė sutaupys laiko apdorojant namus.
Naudokite
Prieš gaminant, eilė mirkoma 10-15 minučių pasūdytame vandenyje, pridedant acto arba citrinos rūgšties. Jei vaisiakūnyje yra vabzdžių, jie išplauks į paviršių. Sausos žolės likučiai pašalinami nuo kepurėlės ir stiebo, nenupjaunamos sporinės plokštelės.Po apdorojimo eilė nuplaunama ir naudojama virimui. Lepistą galima kepti, virti sriuboje arba troškinti su bulvėmis. Grybai sūdomi, marinuojami ir džiovinami, tinka žiemai ruošti.
Išvada
Vienaakis eilė (lepista vienaakis) – sąlyginai valgoma universalaus naudojimo rūšis. Gero skonio ir silpno kvapo vaisiakūniai naudojami ruošiant patiekalus ir ruošinius žiemai. Pietiniuose regionuose eilė pasirodo gegužės mėnesį, centrinėje zonoje derlius nuimamas vasaros pabaigoje.
