Kietasis baravykas (standas baravykas): kur auga, kaip atrodo

Vardas:Baravykai atšiaurūs
Lotyniškas pavadinimas:Leccinum duriusculum
Tipas: Valgomas
Sinonimai:Kietasis baravykas, Tuopos baravykas, Kietasis baravykas, Kietasis baravykas, Baravykas duriusculus, Leccinum nigellum
Charakteristikos:

Grupė: vamzdiniai

Taksonomija:
  • Skyrius: Basidiomycota (Basidiomycetes)
  • Padalinys: Agaricomycotina (Agaricomycetes)
  • Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
  • Poklasis: Agaricomycetidae (Agaricomycetes)
  • Įsakymas: Baravykai
  • Šeima: Baravykai
  • Gentis: Leccinum (Obabok)
  • Žiūrėti: Leccinum duriusculum (šiurkštus baravykas)

Baravykas yra gana retas, bet labai skanus valgomasis grybas, turintis daug naudingų savybių. Norėdami atpažinti jį miške, turite iš anksto išstudijuoti obedkos aprašymą ir nuotrauką.

Kur auga baravykas?

Kietasis baravykas yra gana retas grybas, tačiau jo galima rasti ir lapuočių, ir mišriuose miškuose.Mėgsta sausus kalkingus, priemolio ir priesmėlio dirvožemius, dažniausiai aptinkamus po drebulėmis ir tuopomis. Aptinkama ir pavieniui, ir nedidelėmis kelių vaisiakūnių grupėmis.

Pagrindinis atšiaurių baravykų derlius būna vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje. Pirmuosius vaisiakūnius galite pamatyti jau liepos mėnesį, tačiau augalas aktyviausiai auga nuo rugpjūčio vidurio iki spalio.

Kaip atrodo kietas baravykas?

Išvaizda gana būdinga Boletovų šeimos atstovams. Tvirtas baravykas turi iki 15 cm skersmens kepurėlę. Jauname amžiuje jis yra išgaubtas ir pusiau sferinis, tačiau suaugusiuose vaisiakūniuose išsitiesina ir atrodo labiau kaip pagalvė. Kepurėlės centras gali būti šiek tiek įspaustas, oda ant jo lygi ir matinė, gali būti šiek tiek plaukuota, o esant šlapiam orui – slidi ir lipni.

Baravyko kepurėlės spalva gali būti ochros ruda, raudonai ruda ir pilkai ruda, kartais pastebimas nežymus purpurinis atspalvis. Kepurėlė iš apačios vamzdiška, jaunų vaisiakūnių balkšva, suaugusiųjų – pilkšvai arba kremiškai geltona. Paspaudus ant vamzdinio sluoksnio lieka alyvuogių rudos dėmės.

Kietojo baravyko stiebas gana aukštas, nuo 5 iki 16 cm aukščio, apimtis iki 3 cm.Stiebo forma cilindro formos, taisyklinga, prie pagrindo stiebas gali šiek tiek nusmailėti, o struktūroje jis yra tankus ir kietas. Kojos spalva dažniausiai kreminė, apačioje tamsesnė, prie pagrindo kartais melsva. Koją dengia rudi ir juodi žvynai, didesni ties pagrindu.

Jei sulaužysite baravyką, minkštimas bus baltas ir būdingas kietas.Patekus į orą, minkštimas greitai pasidaro rausvas arba raudonas, skonis gana malonus, baravykas turi neutralų grybų kvapą.

Ar galima valgyti kietą baravyką?

Retas, atšiaurus obabokas yra geras valgomas grybas, turintis malonią tankią struktūrą. Baravykų skonis ir aromatas žadina apetitą, tinka bet kokiam kulinariniam apdorojimui.

Svarbu! Išskirtinis rūšies bruožas yra tas, kad net suaugę vaisiakūniai retai būna sukirmiję, dažniausiai atšiauraus vaisiakūnio neliečia vabzdžiai.

Grybų skonio savybės

Gerbėjai gana atšiauraus obaboko skonį vertina gana gerai ir ypač atkreipia dėmesį į tankią minkštimo struktūrą. Rekomenduojama virti, marinuoti ir sūdyti, tokiuose gaminiuose ypač puikiai atsiskleidžia jo skonis ir traškumas.

Nauda ir žala organizmui

Obabokas grybautojų vertinamas ne tik dėl skonio. Dėl įvairios cheminės sudėties jis turi daug naudingų savybių. Baravykų minkštime yra vitaminų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų ir kitų vertingų junginių. Kietieji baravykai yra vertingas augalinių baltymų šaltinis – jis ypač tiks ant vegetariško stalo, nes leis gauti reikalingų medžiagų nepažeidžiant mitybos.

Reguliariai naudojant baravykus:

  • teigiamai veikia medžiagų apykaitos sistemą ir padeda pašalinti iš organizmo toksinus;
  • stiprina imuninę sistemą ir organizmo ištvermę;
  • skatina sveikos raumenų masės augimą dėl didelio baltymų kiekio;
  • gerina kraujagyslių būklę ir neleidžia vystytis širdies ligoms;
  • turi teigiamą poveikį plaukų ir odos būklei.

Valgyti šiek tiek kietų riešutų yra labai sveika, tačiau reikia nepamiršti ir kontraindikacijų. Obabkos reikėtų vengti sergant lėtinėmis sunkiomis tulžies sistemos ligomis, alergija grybams taip pat yra absoliuti kontraindikacija. Tie, kurie kenčia nuo polinkio užkietėti vidurių, baravykus turėtų vartoti atsargiai – baravykai, turintys daug baltymų, gali sulėtinti virškinimo procesus.

Dėmesio! Nėščiosioms ir vaikams iki 7 metų nerekomenduojama valgyti aštrių baravykų, kurių organizmas yra ypač jautrus ir gali neatlaikyti baravykų pasisavinimo.

Klaidingi dvejetai

Kietąjį baravyką galima supainioti su daugeliu rūšių – pirmiausia su giminingaisiais baravykais, kurie nuo kietųjų baravykų skiriasi tik nežymiai. Obabokas neturi akivaizdžiai nuodingų atitikmenų, tačiau kai kurie panašūs atitikmenys netinka vartoti.

Tulžies grybas

Dažniausiai valgomasis grybas painiojamas su nevalgomomis garstyčiomis arba tulžies grybeliu. Rūšių panašumas slypi panašioje jų sandaroje – jaunystėje jos turi vienodas pagalvėlės arba pusrutulio formos kepures, tvirtas, tankias iki 15 cm aukščio kojas.

Šiurkščius baravykus nuo karčiojo galite atskirti pagal daugybę niuansų. Visų pirma, tulžies grybelio vamzdinis sluoksnis yra rausvas, o atšiaurių grybų sluoksnis yra pilkšvas arba beveik baltas. Karčiojo kepurėlės spalva daug šviesesnė nei baravyko. Garstyčių augalo kojelė yra panašaus atspalvio, tačiau ji neturi atšiauriam karčiajam moliūgui būdingų žvynų, tačiau yra tinklelis, primenantis didelius indus.

Patarimas! Šiurkštų obaboką nuo garstyčių galite atskirti laižydami žalią minkštimą – kartaus skonis yra labai kartaus skonio, kuris visiškai skiriasi nuo neutralaus trauktinės skonio.

Paprastasis baravykas

Šiurkščius baravykus galima supainioti su įprasta baravykų veisle, nes grybų struktūra yra identiška. Tačiau paprastasis obabokas turi kitokį kepurėlės atspalvį - ruda spalva ant odos yra ryškesnė ir nėra pilkšvų ir violetinių atspalvių, kaip ir atšiauriame tipe.

Bet kokiu atveju klysti nepavojinga – paprastas obabokas tinka maistui.

Surinkimo taisyklės

Rugpjūčio viduryje arba rugsėjo pradžioje rekomenduojama eiti į mišką kietųjų baravykų. Šiuo laikotarpiu tikimybė susidurti su grybu yra didžiausia. Baravykų reikia ieškoti po tuopomis, drebulėmis ir kitais lapuočių medžiais, nes atvirose vietose jų randama retai.

Atšiaurius daiktus reikia rinkti švaraus miško gilumoje. Prie greitkelių ir pramonės objektų augančių grybų į krepšelį geriau nedėti. Vaisiakūnių minkštimas iš aplinkos sukaupia per daug toksinių medžiagų.

Naudokite

Valgomas, atšiaurus obakas reikalauja pirminio apdorojimo. Iš miško atneštas grybas nukratomas nuo prilipusių šiukšlių ir dirvožemio, o tada nuo jo stiebo nuimamos žvynai ir nuplaunami po tekančiu vandeniu. Nuluptus vaisiakūnius reikia 20 minučių mirkyti vandenyje, o po to pusvalandį virti, reguliariai nugriebiant putas.

Virtą kietą obabki galima marinuoti, kepti, sūdyti žiemai arba dėti į kulinarinius patiekalus virtą. Grybai džiugina maloniu skoniu, kad ir kaip jie būtų verdami.Reikia pastebėti, kad verdant baravykų minkštimas pajuoduoja – tai visiškai normalu ir neturi įtakos baravyko skoniui.

Išvada

Kietasis baravykas – nelabai paplitęs, bet skanus, tankaus minkštimo valgomasis grybas. Sutikti jį miške laikoma didele sėkme, nes obabokas tinka visų rūšių apdorojimui ir duoda daug naudos kūnui.

Palikite atsiliepimą

Sodas

Gėlės