Geltonoji voveraitė: aprašymas ir nuotrauka

Vardas:Voveraitės pageltimas
Lotyniškas pavadinimas:Craterellus lutescens
Tipas: Sąlygiškai valgomas
Sinonimai:Cantharellus lutescens
Charakteristikos:
  • Grupė: afiloforai
  • Kojos: geltonos
  • Minkštimas: gelsvas
  • Kojos: geltonos
Taksonomija:
  • Skyrius: Basidiomycota (Basidiomycetes)
  • Padalinys: Agaricomycotina (Agaricomycetes)
  • Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
  • Poklasis: Incertae sedis (neaiški padėtis)
  • Įsakymas: Cantharellales (Cantharellales)
  • Šeima: Cantharellaceae (voveraitės)
  • Gentis: Craterellus
  • Žiūrėti: Craterellus lutescens (gelsvoji voveraitė)

Geltonoji voveraitė – ne itin dažnas grybas, tačiau turintis daug vertingų savybių ir įdomių savybių. Norint nesupainioti grybelio su kitais ir tinkamai jį apdoroti, reikia daugiau apie jį sužinoti.

Kur auga gelstančios voveraitės?

Geltonoji lapė randama visur Rusijoje, tačiau yra gana reta. Grybas daugiausia gyvena spygliuočių miškuose, dažnai jį galima pamatyti po eglėmis, samanų sankaupose ar nukritusiuose pušų spygliuose, kalkingose, drėgnose dirvose.

Grybelį galite rasti nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo, būtent šiuo laikotarpiu vaisiai pasiekia piką. Grybas auga ir pavieniui, ir gana didelėmis grupėmis.

Kaip atrodo gelstančios voveraitės?

Grybelis turi mažą geltonai rudą gilaus piltuvo formos kepurėlę. Kepurėlės kraštai suvynioti, jaunų grybų apatinis paviršius beveik lygus, o suaugusiems – raukšlėtas, su aiškiai išreikštomis raukšlėmis. Grybelio dangtelis sklandžiai virsta lenktu stiebu, siaurėjančiu arčiau pagrindo.

Voveraitės kojos ilgis mažas, vidutiniškai apie 7 cm, o apimtis ne didesnė kaip 1,5 cm. Koja turi geltoną atspalvį, o viduje yra tuščiavidurė.

Grybelio minkštimas nupjautas tankus, gelsvas, be ryškaus kvapo. Būdingas geltonuojančių voveraičių skirtumas yra tas, kad grybo minkštimas yra šiek tiek guminės struktūros, nors tai netrukdo jai būti trapiam.

Ar galima valgyti geltonuojančias voveraites?

Geltonoji voveraitė yra visiškai valgomas grybas. Galite valgyti jį perdirbus arba džiovintą - nepakenks kūnui.

Grybų skonio savybės

Pagal skonio savybes grybas priklauso tik 4 kategorijai, o tai reiškia, kad jis negali džiuginti ypač sodriu ir maloniu skoniu. Nepaisant to, gelstančios voveraitės labai noriai naudojamos gaminant maistą.

Faktas yra tas, kad tankus grybo minkštimas išlaiko savo struktūrą net po terminio apdorojimo. Grybą galima virti, džiovinti, kepti ir sūdyti, jis išliks toks pat tvarkingas ir patrauklus kaip šviežias.

Dėmesio! Unikali grybelio savybė yra ta, kad jo stiebo ir kepurėlės niekada nevalgo kirminai, sraigės ir kiti parazitai.Voveraitėse yra chinomanozės medžiagos, kuri žmogui visai nepavojinga, tačiau vabzdžiai jos netoleruoja.

Nauda ir žala

Tinkamai apdorojama, pageltusi voveraitė turi labai teigiamą poveikį žmogaus organizmui. Jame yra:

  • kalis ir fluoras;
  • cinkas ir varis;
  • kobaltas ir magnis;
  • siera ir manganas;
  • chinomannozė;
  • vitaminai;
  • amino rūgštys.

Dėl to grybelis turi daug vertingų savybių:

  • Vartojant sustiprėja organizmo imuninė gynyba, pagerėja odos būklė, sumažėja spuogelių ir furunkulų.
  • Valgyti voveraites naudinga sergant gerklės ir bet kokiomis peršalimo ligomis, akių ligomis ir net tuberkulioze.
  • Grybas taip pat gali turėti teigiamą poveikį skrandžio, kasos, širdies ir kraujagyslių ligoms.
  • Nepaisant turtingos cheminės sudėties ir didelės maistinės vertės, geltonosios voveraitės yra labai mažai kaloringos. Juos galima saugiai valgyti laikantis dietos arba jei esate linkęs į nutukimą.
  • Dažnai vartojant naudingus grybus, organizmas apsivalo nuo toksinų, druskų ir radionuklidų, grybelis teigiamai veikia sąnarių negalavimus, kepenų ligas, anemiją, miego sutrikimus.

Grybelis taip pat naudojamas kosmetikos tikslais. Geltonųjų voveraičių ekstraktas veiksmingai padeda atsikratyti epidermio uždegimo ir sudirginimo bei minkština odą.

Žinoma, su visomis naudingomis savybėmis gelstantis voveraitė gali būti pavojinga. Nerekomenduojama jo valgyti, jei:

  • nėštumas;
  • iki 3 metų amžiaus;
  • individuali netolerancija;
  • lėtinės ir ūminės inkstų ir žarnyno ligos.

Priešingu atveju grybas yra visiškai saugus sveikatai, jei grybai bus renkami ekologiškai švarioje vietoje.

Surinkimo taisyklės

Grybų pageltimo sezonas prasideda rugpjūtį ir tęsiasi iki rugsėjo, tuo metu reikėtų leistis jų ieškoti. Grybus reikia rinkti vietose, kurios yra kuo toliau nuo pagrindinių kelių, didžiųjų miestų ir pramonės objektų. Bet kokie grybai turi savybę kaupti nuodingas medžiagas, todėl užterštoje vietoje surinktų voveraičių nauda bus labai abejotina.

Renkant grybus nerekomenduojama jų kartu su stiebu ištraukti iš dirvos – taip sunaikinamas grybiena. Gelstančias voveraites reikia nupjauti aštriu peiliu, tada grybo požeminė sistema išliks nepažeista, o kitą sezoną jis galės išauginti naują vaisiakūnį.

Patarimas! Nors geltonuojančių voveraičių kepurėlės tankios ir beveik netrupa, jas geriau dėti į krepšelį kojomis aukštyn, taip grybai tikrai nesulūžtų, o be to, į krepšelį jų tilps daugiau.

Klaidingi dvejetai

Gelstančios voveraitės negalima supainioti su nuodingais ir sveikatai pavojingais grybais. Tačiau jis turi dvigubų, jie taip pat tinkami valgyti, bet priklauso kitų rūšių grybams.

Trimito lapė

Ši rūšis savo dydžiu ir struktūra panaši į geltonosios lapės nuotrauką. Jis taip pat turi piltuvo formos dangtelį su dantytais, nuleistais kraštais ir vamzdiniu, nuobodu geltonu stiebu. Grybai irgi panašios spalvos, nors trimitinio voveraitės kepurėlės viršus pilkai gelsvas, gelsvai rudas arba šiek tiek rausvas.

Kaip ir gelsvoji voveraitė, trimitinė voveraitė daugiausia auga rūgščioje dirvoje spygliuočių miškuose, šalia eglių ir pušų, samanose ir ant supuvusios medienos. Tačiau didžiausias šio grybo vaisius būna nuo rugsėjo iki gruodžio - tai yra šiek tiek vėliau nei geltonos veislės.Dažniausiai vamzdinis grybas auga ne vienas, o ištisomis eilėmis ar žiedinėmis grupėmis.

Klubo formos lapė

Kitas valgomasis grybas, kurio kepurėlė yra piltuvėlio formos banguotais krašteliais, subrendusi yra gelsva, tačiau jaunieji kuokšto formos grybai yra šiek tiek purpuriniai. Grybų stiebai lygūs ir tankūs, šviesiai rudi.

Skirtingai nuo gelstančios voveraitės, kuokšto formos voveraitė daugiausia auga lapuočių miškuose, nors aptinkama ir drėgnose dirvose, žolėje ir samanose. Didžiausias grybelio brendimas būna vasaros pabaigoje ir rudenį.

Svarbu! Lengviausias būdas atskirti geltonuojančią voveraitę pagal minkštimo atspalvį pjūvyje. Vamzdiniuose ir klubo formos grybuose jis yra baltas, o geltonuojančių – gelsvas.

Taikymas

Geltonąsias voveraites tinka bet koks terminis apdorojimas, jos verdamos, kepamos, marinuojamos, sūdomos. Kadangi šviežių grybų niekada neveikia parazitai, jie dažnai tiesiog džiovinami gryname ore ir dedami į pirmąjį ar antrąjį patiekalą, kad suteiktų neįprastą skonį.

Grybelis puikiai dera su dauguma prieskonių ir žolelių, tinka vartoti su bulvėmis, mėsa ir daržovėmis.

Grybus verdame tik trumpai, tik apie 15 minučių. Bet marinuojant grybus rekomenduojama kuo ilgiau laikyti uždarytame stiklainyje – grybai gana kieti ir turi būti gerai pamirkyti sūryme.

Išvada

Geltonoji voveraitė nepriklauso kilmingųjų grybų kategorijai, tačiau tinka beveik bet kokiam patiekalui, yra labai malonaus skonio ir tekstūros. Šio grybo valgymas yra naudingas sveikatai, o gelstančiu grybeliu beveik neįmanoma apsinuodyti.

Palikite atsiliepimą

Sodas

Gėlės