Turinys
Vaistinis moliūgas yra veislė, išvesta visos Rusijos Kubano augalų auginimo tyrimų instituto selekcininkų. 1994 m. jis buvo įtrauktas į Rusijos Federacijos valstybinį registrą ir leistas auginti. Ši veislė gavo savo pavadinimą dėl didelio mineralų ir vitaminų kiekio minkštime.
Moliūgų aprašymas Medicininis
Vaistinis moliūgas – vienmetis moliūginių šeimos augalas. Jis turi trumpus, bet plačius šliaužiančius vynmedžius, suformuojančius vidutinio storio krūmą. Stiebai stiprūs, tankūs, suapvalinti, šiurkštūs, be vagų. Augalas augina posūnius. Lapai yra žali, dideli, nepjaustyti, penkiakampio formos.
Tai kryžmadulkė, dvinamis pasėlis. Žiedai geltoni, su penkiais žiedlapiais, kiaušidės susidaro ant apdulkintų moteriškų žiedų. Kotelis yra cilindro formos.
Vaisių aprašymas
Vaistinių moliūgų vaisiai yra apvalūs, šiek tiek suplokštėję, silpnos segmentacijos. Žievė plona, lygi ir lengvai valoma. Medicininio moliūgo nuotraukoje galite pamatyti keletą prinokusių vaisių spalvų variantų - nuo vienodos pilkšvai žalios su išilginėmis baltomis juostelėmis iki pilkos, su ryškiu raštu tamsiai pilko tinklelio pavidalu. Pjaustant jis turi žalsvai gelsvą atspalvį. Minkštimas šviesiai oranžinis, traškus, sultingas.Vaisiai dideli, vidutinis svoris nuo 3 iki 6 kg. Sodininkams pavyksta gauti daugiau nei 8 kg sveriančius moliūgus, tai liudija nuotraukos ir apžvalgos teminiuose forumuose, skirtuose Vaistiniam moliūgui. Vienas augalas užaugina 3–5 moliūgus. Vaisiuose yra trys ertmės, užpildytos vidutinio dydžio baltomis ovaliomis sėklomis.
Vaistinis moliūgas yra universali stalo veislė. Jo saldus minkštimas naudojamas kepiniams, dribsniams, desertams ir sultims gaminti. Moliūgas, keptas orkaitėje, yra ypač skanus.
Jis sėkmingai naudojamas ir vaikų mityboje: vaikai mėgsta sodrų, saldų minkštimo skonį, o tėvai – didelį vitaminų ir maistinių medžiagų kiekį.
Ši daržovė atlieka ypatingą vaidmenį dietinėje mityboje. Mažas kaloringumas, malonus skonis ir išskirtinė maistinė vertė – tai savybės, dėl kurių sveikos mitybos šalininkai mėgsta moliūgą.
Remiantis veislės aprašymu, vaistiniame moliūge gausu vitaminų B1, B2 ir E, taip pat yra karotino ir skaidulų. Manoma, kad jis turi gydomųjų savybių ir padeda esant vitaminų trūkumui bei virškinamojo trakto ligoms.
Naudingas šios moliūgų veislės minkštimas dedamas į kaukes ir veido kremus, taip pat naudojamas plaukų priežiūrai.
Veislės ypatybės
Vaistinis moliūgas – stambiavaisė, anksti nokstanti veislė. Techniškai subręsta vaisiai vidutiniškai po 95–105 dienų po sėjos, nors tai labai priklauso nuo auginimo regiono. Palyginti trumpas auginimo sezonas leidžia šios veislės moliūgams sunokti trumpomis vasaros sąlygomis.
Nepaisant to, kad moliūgų pasėliai yra šilumamėgiai, vaistinių moliūgų veislė yra atspari šalčiui, o išaugę daigai gali atlaikyti trumpalaikes šalnas iki -2 °C ir staigius temperatūros pokyčius.
Veislė atspari trumpalaikėms sausroms, tačiau labai reaguoja į laistymą.
Produktyvumas priklauso nuo auginimo sąlygų ir klimato zonos. Vidutiniškai nuo 1 kv. m derlius nuo 4 iki 6 kg vaisių. Iš vieno krūmo jie gauna apie 15–20 kg, o tai atitinka derlingos veislės rodiklius.
Vaistinis moliūgas turi ilgą galiojimo laiką – net kambario temperatūroje vaisiai išlaiko visas savo savybes iki 10 mėnesių.
Atsparumas kenkėjams ir ligoms
Vaistinis moliūgas yra ligoms atsparus augalas, tačiau jis taip pat jautrus baltajam ir pilkajam puvimui, miltligei ir antracnozei. Geriausia prevencija – laikytis sėjomainos: moliūgų nereikėtų auginti dirvose, kuriose anksčiau augo kiti moliūgų augalai. Kitas imuniteto didinimo būdas – sodinamąją medžiagą mirkyti silpname kalio permanganato tirpale.
Dažniausi kenkėjai yra amarai ir voratinklinės erkės. Augalai turi būti reguliariai tikrinami, ar nėra ligų ar kenkėjų požymių. Pažeistos dalys nedelsiant sunaikinamos, o sodinukai apdorojami atitinkamais preparatais. Kovoti su kenkėjais pakanka naudoti skalbinių muilo tirpalą su pelenais arba svogūnų lukštų antpilą.
Privalumai ir trūkumai
Tiek daržovių augintojai mėgėjai, tiek ūkininkai labai vertina šią veislę dėl šių savybių:
- atsparumas šalčiui, atsparumas temperatūros pokyčiams;
- nepretenzingumas;
- didelis produktyvumas;
- puikus saldus skonis ir išskirtinė maistinė vertė;
- augalo kompaktiškumas;
- išlaikant kokybę.
Tačiau, kaip ir kitos veislės, vaistiniai moliūgai turi trūkumų:
- silpnas atsparumas kai kurioms ligoms;
- reikalavimai dirvožemiui.
Augantis vaistinis moliūgas
Vaistinių moliūgų auginimas nereikalauja daug pastangų: net pradedantysis gali susidoroti su jo sodinimu ir priežiūra. Priklausomai nuo klimato sąlygų, pasirenkamas sodinimo arba nesodinimo būdas.
Vaistinį moliūgą daigams jie pradeda sėti balandžio mėnesį, o išauginti daigai ir sėklos sodinami į dirvą gegužės pabaigoje - birželio pirmoje pusėje, kai dirva 10–12 cm gylyje įšyla ne mažiau kaip + 12 °C. Sėjinukams tai atitinka 1 mėnesio amžių. Iki to laiko jaunas augalas jau turi 2–3 tikrus lapus. Sodinamąją medžiagą rekomenduojama iš anksto pašildyti. Likus 2 mėnesiams iki numatomos sėjos datos, popierinis maišelis su sėklomis dedamas į šiltą vietą, pavyzdžiui, prie radiatoriaus. Manoma, kad tai skatina moteriškų gėlių formavimąsi ant augalų, ant kurių sodinami vaisiai. Iškart prieš sėją sėklas reikia pamerkti į silpną kalio permanganato tirpalą, po to daiginti drėgnu skudurėliu 24 valandas ir pasėti į atskirus puodelius iki 5–6 cm gylio, naujai pasėtas sėklas palaistyti ir uždengti plėvele. , nes jiems dygti reikia drėgnos aplinkos.
Jauni augalai, pasodinti į nuolatinę vietą, mulčiuojami. Tai padės sutaupyti vandens ir apsaugoti sodinukus nuo piktžolė. Taip pat sodinukus reikėtų pavėsinti 3–5 dienas.
Vaistinis moliūgas gali augti beveik bet kokioje dirvoje, tačiau jam geriausiai tinka lengvos priemolio ir priesmėlio dirvos. Dažnai sodinama ant komposto krūvų, tačiau reikia nepamiršti, kad augalas labai išeikvoja substratą.
Geriausi šios daržovės pirmtakai yra bulvės, svogūnai, pomidorai, kopūstai, nes šiose kultūrose nėra bendrų ligų ir kenkėjų. Nerekomenduojama moliūgų sodinti po cukinijų, moliūgų, agurkų.
Kadangi šios veislės moliūgų krūmas nesudaro ilgų vynmedžių, sodinant kvadratinių kaselių metodu pakanka išlaikyti 60x80 cm raštą Sėjant pasėlius tiesiai į atvirą žemę, į sodinimo duobę įdedama bent 3 sėklos. , iš kurių liko stipriausias daigas. Likę augalai genimi.
Laistykite sodinukus, kai išdžiūsta viršutinis dirvožemio sluoksnis. Tokiu atveju reikėtų vengti užmirkimo, kad ant augalų neatsirastų puvinys. Žydėjimo ir vaisių sėjimo laikotarpiu kiekvienam augalui padidinamas vandens kiekis. Brandinimo metu laistymas sumažinamas – taip minkštimas bus labiau cukruotas.
Prie privalomų darbų priskiriamas ir ravėjimas bei purenimas. Be to, moliūgai kelis kartus per sezoną šeriami organinėmis trąšomis ir mineraliniais kompleksais.
Norint padidinti derlių, sugnybiami šoniniai ūgliai, o sustingus keliems vaisiams – pagrindinis stiebas.
Derlius nuimamas nuo liepos iki spalio. Moliūgai apipjaustomi, paliekant nedidelį kotelį. Vėsioje tamsioje vietoje vaisiai gerai išsilaiko iki gegužės mėn.
Išvada
Vaistinis moliūgas – daržovių augintojų pamėgta veislė.Jo ankstyvas nokimas, atsparumas šalčiui ir nepretenzingumas ypač paklausus trumpą šaltą vasarą šiauriniuose Rusijos regionuose, o puikus skonis, maistinė vertė ir išskirtinė nauda vis daugiau žinovų tarp tinkamos mitybos besilaikančių žmonių.
