Turinys
Strobilurus lacepodus yra valgomoji Rowadaceae šeimos rūšis. Grybai auga ant nukritusių, pūvančių spurgų vidutinio klimato regionuose. Veislę galima atpažinti iš ilgos plonos kojos ir miniatiūrinės kepurėlės su apatiniu lameliniu sluoksniu.
Kur auga Strobilurus lacepodus?
Rūšis auga ant pūvančių eglių ir kankorėžių, įterptų į adatą primenantį kraiką. Grybai nori augti drėgnoje, gerai apšviestoje vietoje.Jie pasirodo pavasario pabaigoje ir auga šiltuoju laikotarpiu vidutinio klimato regionuose.
Kaip atrodo Strobilurus špagatas?
Veislė turi mažą išgaubtą kepurėlę, kuri su amžiumi išsitiesina, centre paliekant nedidelį gumburėlį. Lygus paviršius pirmiausia nudažomas sniego baltumo, po to tampa geltonai rudas su ryškiu rūdžių atspalviu. Apatinis sluoksnis yra lamelinis. Smulkiai dantytos, dalinės sniego baltumo arba šviesios kavos spalvos plokštelės.
Prie kepurėlės pritvirtintas plonas, bet ilgas stiebas. Jo ilgis gali būti 10 cm ar daugiau. Stiebas panardinamas į eglės substratą, o grybą iškasus su šaknimis, jo gale galima rasti supuvusį eglės ar kankorėžį.
Ar galima valgyti Strobilurus ligamentum?
Strobilurus lacepodus yra sąlygiškai valgoma rūšis. Virimui naudojamos tik jaunų egzempliorių kepurėlės, nes stiebo minkštimas kietas ir tuščiaviduris.
Grybų skonio savybės
Strobilurus lacepodus yra sąlyginai valgoma veislė. Minkštimas neturi išskirtinio skonio ar kvapo, tačiau nepaisant to, rūšis turi savo gerbėjų. Išmirkytos ir virtos kepurėlės skanios keptos ir troškintos. Jie gražiai atrodo išsaugoti žiemą.
Nauda ir žala organizmui
Minkštimas yra daug baltymų, angliavandenių ir amino rūgščių. Kadangi šiame grybų karalystės atstove yra vitaminų, į racioną rekomenduojama įtraukti makro- ir mikroelementus. Formoje yra marazmo rūgšties, kuri stabdo bakterijų augimą. Todėl milteliai ar antpilas iš jo dažnai naudojami kaip priešuždegiminė priemonė.
Klaidingi dvejetai
Strobilurus lacepodus turi valgomųjų atitikmenų. Jie apima:
- Čerenkovijus, sąlyginai valgomas egzempliorius. Išgaubtas dangtelis, iki 2 cm skersmens, matinis, nudažytas šviesiai geltonai. Koja plona ir ilga. Jaunų egzempliorių minkštimas yra baltas, turi ryškų grybų kvapą ir skonį. Senuose grybuose jis yra kietas ir kartus.
- Valgomas, maža, nepastebima rūšis, auganti ant nukritusių pušų ir eglių kankorėžių. Veislė yra valgoma, kepurėlės naudojamos keptos, troškintos ir marinuotos. Veislę galite atpažinti iš miniatiūrinės kepurėlės ir plonos, ilgos kojos. Pusrutulio formos išgaubtas dangtelis yra spalvotos kavos, grietinėlės arba pilkos spalvos. Lygus paviršius po lietaus tampa blizgus ir gleivėtas. Beskonis minkštimas yra tankus ir baltas, turi malonų grybų aromatą.
- Mycena kūgius mylintis, valgomas panašus, augantis ant pūvančių eglių ir kankorėžių. Jis pradeda duoti vaisių gegužę. Rūšį galima atpažinti iš rudos varpelio formos kepurėlės ir plono ilgo stiebo, taip pat iš ryškaus amoniako kvapo.
Surinkimo taisyklės
Kadangi grybas nedidelio dydžio, rinkimas atliekamas atsargiai, po mišką vaikšto lėtai, apžiūrėdami kiekvieną spyglių pakrato centimetrą. Atradęs grybą, jis atsargiai išsukamas iš žemės arba nupjaunamas aštriu peiliu. Likusi skylė apibarstoma žemėmis arba pušų spygliais, o rastas egzempliorius išvalomas nuo žemės ir dedamas į negilų krepšį. Dideli krepšeliai netinka surinkimui, nes kyla pavojus suspausti apatinį sluoksnį.
Naudokite
Strobilurus lacepodus dažnai vartojamas keptas ir marinuotas. Maisto gaminimui naudojamos tik kepurėlės, nes minkštimas prie stiebo yra kietas ir beskonis. Prieš verdant kepurėlės nuplaunamos ir verdamos 10 min. Po to jie perkeliami į kiaurasamtį, kad pašalintų drėgmės perteklių. Paruošti egzemplioriai yra paruošti tolesniam paruošimui.
Minkštime esanti marazmo rūgštis turi priešuždegiminių savybių. Todėl grybas plačiai naudojamas liaudies medicinoje.
Strobilurus auginiai, aukščiau aprašytos veislės dvyniai, turi padidintą fungitoksinį aktyvumą, kuris stabdo kitų grybų augimą. Dėl šios teigiamos savybės iš vaisiakūnių gaminami natūralios kilmės fungicidai.
Išvada
Strobilurus lacepodus yra sąlygiškai valgoma rūšis, kuri kepant, troškinant ir marinuojant atsiskleidžia grybų skonis. Auga išskirtinai spygliuočių miškuose, o kad nesuklystumėte renkant, reikia perskaityti aprašymą ir pažiūrėti nuotrauką.
