Turinys
Papartis laikomas vienu seniausių žolinių augalų. Iš viso pasaulyje yra daugiau nei 10 000 sausumos ir vandens paparčių rūšių. Buvusios SSRS teritorijoje auga apie 100 jų veislių, tarp kurių yra ir valgomasis papartis. Nepaisant daugybės naudingų savybių, šiuolaikiniame pasaulyje šis augalas naudojamas labai mažai.
Ar papartis yra valgomas?
Papartis – žolinis daugiametis augalas, vienas ryškiausių Osmundaceae šeimos atstovų. Iš išorės jis atrodo kaip žalias stiebas su plunksniškai išpjaustytais lapais. Augalo tėvyne laikomi Tolimieji Rytai, Šiaurės Kinija, Korėja. Dažniausiai paparčius galite rasti Vidurinės Azijos, Rusijos ir Ukrainos, Meksikos ir Azijos miškuose. Tačiau jie auga ir dykumose bei pelkėse.
Kai kurios paparčių rūšys yra nuodingos, tačiau tarp jų yra ir gana valgomų egzempliorių. Apskritai valgomieji augalai yra šiek tiek mažesni, palyginti su nevalgomais. Maitinantys paparčiai yra vien žoliniai ir ryškiai šviesiai žalios spalvos, o nuodingų – tamsiai žalios lapijos su raudonais taškeliais.
Valgomųjų paparčių rūšys
Žmonėms vartoti tinkami paparčiai apima šias veisles:
- Paprastasis laužas (Pteridium aquilinum). Išskirtinis veislės bruožas – augalo lapai išsidėstę pavieniui (apie 1 m atstumu vienas nuo kito), nesudarant krūmų. Jas po žeme jungia ilga bendra šaknis. Bracken auga Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Urale ir Maskvos srityje.
- Paprastasis strutis (Matteuccia struthiopteris). Iš kitų paparčių jis skiriasi krūmo forma – lapai išsidėstę šaknies viršuje (panašūs į svogūnėlį) apskritime. Ši veislė plačiai paplitusi centrinėje Rusijoje, Altajaus, Krasnojarsko ir Užbaikalo regionuose, Tiumenės ir Irkutsko srityse.
- Azijos osmunda (Osmunda asiatica). Šiai rūšiai būdingi tiesūs trumpi stiebai, esantys nukritusių lapų ir lapkočių apvalkale. Tai yra labiausiai paplitusi valgomųjų paparčių rūšis Primorsky teritorijoje.
Kur auga valgomasis papartis?
Valgomasis papartis, pavyzdžiui, paprastasis papartis, teikia pirmenybę žemai kalnuotam Rusijos europinės dalies reljefui. Jį galite rasti tiek Maskvos regione, tiek Sibire, tiek Tolimuosiuose Rytuose ir Urale. Dažniausiai auga šviesiuose spygliuočių (pušų) miškuose, lapuočių (beržų) ir mišrių miškų laukymėse ir pakraščiuose. Neretai juo visiškai apauga sijos, proskynos, proskynos ir išdegusios vietos. Labai greitai paparčiai kolonizuoja apleistą dirbamą žemę ir ganyklas.
Azijos osmunda ir paprastasis stručiai dažnai aptinkami tamsiose spygliuočių plantacijose, o spygliuočiai ten praktiškai neauga. Osmunda masiškai auga užliejamuose lapuočių ir kalnų spygliuočių-plačialapių miškuose Primorsky teritorijoje, Sachaline ir Kamčiatkoje. Strutis paplitęs europinėje Rusijos dalyje, Šiaurės Kaukaze ir Altajuje, Amūro srityje, Irkutsko ir Tiumenės srityse. Jo buveinė yra miško salpos, drėgnos vietos daubų dugne ir miško rezervuarų krantai.
Kurį mėnesį galima rinkti paparčius?
Valgomųjų paparčių rinkimas pradedamas daugiausia gegužės pradžioje, kai saulės gerai įšilusiose vietose pasirodo jauni ūgliai. Jie vadinami rakhiais, ir iš pradžių jų nėra labai daug. Iš žemės išlindęs daigas yra susuktos formos ir atrodo kaip sraigė. Rakhis prisipildo sulčių ir labai greitai išsitiesia aukštyn. Pamažu jaunas stiebas išsitiesina, išsiskleidžia garbanė, viršugalvyje atsiranda lapai. Tai įvyksta maždaug per 5-6 dienas.
Augimo metu valgomasis papartis pereina 5 nuoseklius etapus:
- Daigų atsiradimas. Ūglis susisukęs kaip sraigės kiautas.
- Užaugti. Lapkočiai pailgėja, viršūnė pakyla virš žemės.
- Lenkimo pašalinimas. Daigas išsitiesia aukštyn ir išsilygina. Viršutinė dalis dar šiek tiek suapvalinta.
- Šilce. Lapkočiai visiškai tiesūs, nėra apvalumo.
- Tee. Lapai žydi.
Tinkamiausias valgomojo paparčio rinkimo ir paruošimo laikotarpis yra 3–5 etapai. Būtent šiuo laikotarpiu auginiai būna sultingiausi. Vėliau jie taps pluoštiniai ir kieti.
Gegužės viduryje jau gali prasidėti masinis lapkočių rinkimas ir ruošimas. Svarbu, kad didžioji dalis jaunų lapkočių būtų 3–4 stadijos. Priešingu atveju galite netyčia sutrypti dar neišdygusius daigus, o tai pakenks būsimam derliui.
Kaip nuimti paparčius maistui
Maistui ruošiami jauni nepūsti račiai, kurių lapkočio ilgis ne didesnis kaip 20-30 cm, ūgliai nepjaunami peiliu, o tiesiog nulaužiami 5 cm atstumu nuo žemės. Visi lapkočiai turi būti vienodos spalvos ir dydžio. Jei yra pastebimų išorinių skirtumų, visi paruošti rakhiai turi būti surūšiuoti ir sugrupuoti.
Nuėmus derlių, visus daigus reikia rinkti kekėmis, išlyginti viršūnes ir surišti apačioje (ne sandariai). Lapkočių galai ištiesinami pjaunant. Taip pat galite juos šiek tiek apkarpyti prieš pat valgydami. Nuskintus ryšulius galima išdėlioti po medžių viršūnėmis. Nedėkite jų į krūvas, nes perkaitus gali sugesti. Kekelius galite apšlakstyti trupučiu vėsaus vandens. Nuskintus rachius rekomenduojama pervežti kuo greičiau, nes valgomojo paparčio negalima laikyti ilgą laiką.
Paparčiai, kaip ir grybai, iš dirvožemio pasisavina įvairias toksines medžiagas. Susikaupę ūgliuose, jie gali neigiamai paveikti organizmą, todėl rinkimas turi būti atliekamas aplinkai nekenksmingose vietose, esančiose atokiau nuo atliekų sąvartynų, greitkelių ir pramonės įmonių. Saugiausiais laikomi šešių dienų lapkočiai.Vėliau juose gerokai padidėja toksinų ir kitų kenksmingų medžiagų koncentracija.
Išvada
Valgomasis papartis – labai naudingas augalas, kurio skonis tinkamai paruoštas nustebins ir pradžiugins net išrankiausią gurmaną. Jo skonis tiesiogiai priklauso nuo to, kaip teisingai buvo nuimti ūgliai. Jei laikysitės visų taisyklių ir rekomendacijų, valgomojo paparčio rinkimas nesukels rūpesčių ir rūpesčių.
