Kiaulių skiepai

Kas augino kiaules, puikiai žino, kad šie gyvūnai yra linkę į daugybę pavojingų ligų. Pradedančiam ūkininkui ši paršelių savybė gali būti nemaloni staigmena: nerimtas požiūris į skiepijimo grafiką dažnai tampa masinio mirtingumo priežastimi. Šiame straipsnyje bus išsamiai aprašyta, kaip ir kokias vakcinacijas reikia skiepyti paršelius nuo gimimo namuose. Čia taip pat rasite skiepų kalendorių, rekomendacijas dėl injekcijų atlikimo, kiaulėms būtinų mikroelementų ir vitaminų sąrašą.

Savalaikio skiepijimo privalumai

Ne paslaptis, kad pramoniniu mastu auginamas kiaules privaloma paskiepyti. Ir čia esmė ne tik sanitariniuose ir epidemiologiniuose mėsai reikalavimuose – skiepai apsaugo paršelius nuo dažniausiai pasitaikančių ir mirtinų ligų.

Kaip ir žmonių, pagrindinis kiaulių privalomo skiepijimo tikslas yra užkirsti kelią epidemijai (masiniam infekcijos plitimui). Turite paskiepyti savo gyvulius, kad apsisaugotumėte nuo vienkartinio visos bandos praradimo.

Jie pradeda saugoti paršelių organizmą nuo pat gimimo, kai mažylių imunitetas dar labai silpnas. Ūkininkas gali išgelbėti kiaulių bandą ne tik nuo mirtinų ligų, bet skiepais ir injekcijomis iš tiesų gali užkirsti kelią vitaminų trūkumui, svarbių mikroelementų trūkumui, sustiprinti kiekvieno paršelio imuninę sistemą.

Skiepų baimintis nereikia: šiuolaikiniai vaistai, skirti naminiams gyvūnams skiepyti, praktiškai neturi šalutinio poveikio – po injekcijos paršeliai jausis taip pat, kaip ir anksčiau.

Kokie skiepai skiepijami paršeliams nuo gimimo?

Iš karto po gimimo paršeliams nereikėtų daryti injekcijų, nes naujagimių organizmas dar per silpnas. Pirmąją vakcinaciją rekomenduojama pradėti ne anksčiau kaip trečią ar ketvirtą dieną po kiaulių gimimo. Kartu su skiepijimu paršeliai turėtų gauti ir vitaminų injekcijas, kurias daugelis ūkininkų klaidingai taip pat priskiria skiepams.

Veterinarijos gydytojas turi sudaryti tikslų skiepijimo grafiką kiekvienam konkrečiam gyvuliui, nes skiepų skaičius priklauso nuo daugelio išorinių veiksnių, tokių kaip:

• epidemijų buvimas regione ar regione;
• ūkio geografinė padėtis;
• kiaulių skaičius bandoje;
• gyvūnų veislė ir tipas;
• nemokamas kiaulių ganymas arba laikymas uždarose patalpose;
• maisto rūšis;
• galimas paršelių kontaktas su kitais naminiais gyvūnais.

Mažuose namų ūkiuose paršeliai nuo gimimo skiepijami pagal tokį apytikslį grafiką:

1. 4-5 dienų amžiaus paršeliams duodama geležies papildų, kad būtų išvengta gyvūnų anemijos.
2. Sulaukus dviejų mėnesių kiaules reikia paskiepyti nuo raudonligės.
3. Sulaukę trijų mėnesių paršeliai skiepijami nuo klasikinio maro.

Paprastai tokių atsargumo priemonių pakanka apsaugoti naminius gyvulius nuo mirtingumo ir ligų. Jeigu savininkas turi nedidelį ūkį ir kiaules augina turėdamas tikslą parduoti mėsą ar auginti smulkius paršelius, skiepų schema kiek plečiama. Stambūs gyvuliai turi būti skiepijami taip:

1. 4-5 dienų amžiaus paršeliai – geležies papildai.
2. Nuo dviejų savaičių iki mėnesio – kombinuota vakcinacija nuo salmoneliozės, pastereliozės, enterokokozės.
3. Pusantro mėnesio - vakcinacija nuo CS (klasikinio maro).
4. 2 ar 2,5 mėnesio paršelius reikia paskiepyti nuo raudonligės.
5. Sulaukusios 3–3,5 mėnesio kiaulės revakcinuojamos nuo raudonligės.
6. Kas 3,5–4 mėnesius vakcinacija nuo salmoneliozės, pastereliozės ir enterokokozės kartojama.
7. Iki šešių mėnesių paršeliai pakartotinai sušvirkščiami vakcina nuo erysipelas.

Skiepai

Tos pačios vakcinos naudojamos visų veislių kiaulėms. Siekiant apsisaugoti nuo kiekvienos ligos, yra keletas vaistų, įskaitant kombinuotus ir vienkartinius skiepus.Renkantis konkrečią vakciną, reikėtų atkreipti dėmesį tik į paršelio amžių ir apytikslį jo svorį.

Paršeliai, siekiant apsaugoti nuo klasikinio maro, gali būti skiepijami viena iš šių vakcinų:

• „VGNKI viruso vakcina“;
• "KS";
• „Virusinė vakcina LK-VNIIVViM“;
• "ABC".

Veterinarai rekomenduoja naudoti šiuos vaistus nuo erškėtrožių paršeliams:

• nusodintas skystis „Vakcina nuo kiaulių raudonligės“;
• „Skiepai nuo BP-2 padermės kiaulių erysipelos“.

Esant sudėtingoms epidemiologinėms situacijoms, paršeliams ir kiaulėms skiepyti geriau naudoti kombinuotus vaistus, kurie vienu metu gali apsaugoti bandą nuo kelių ligų. Paprastai tokie vaistai apsaugo nuo trijų pavojingiausių kiaulių ligų: pastereliozės, enerokokozės ir salmoneliozės. Populiariausios vakcinos yra šios:

1. Pirmą kartą "Verres-SPS" galima skirti 10-12 dienų amžiaus paršeliams. Po 8-10 dienų atliekama revakcinacija.
2. Vakcina „Suigard“ pagal naudojimo instrukciją gali būti sušvirkščiama 20-30 dienų amžiaus paršeliams arba paršavedėms 15-40 dienų iki numatomo paršiavimosi.
3. Vaistas "PPS" tiekiamas buteliukuose po 20 dozių ir yra skirtas 12-15 dienų amžiaus paršeliams ar paršavedėms prieš atsivedimą.
4. „Serdosan“ gali sukurti kiaulių imunitetą penkioms ligoms vienu metu. Be trijų išvardytų, tai yra kolibakteriozė ir edema.
5. Paršeliams galite naudoti PPD vakciną, kuri pirmą kartą turi būti skiepijama 20-30 dienų amžiaus.

Papildomi vaistai

Mažuosius paršelius gąsdina ne tik ligos ir infekcijos, bet ir dažnas mikroelementų ar vitaminų trūkumas jiems gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Pavojingiausia naujagimių paršelių būklė yra anemija. Norint išvengti geležies trūkumo, kiaulėms jau pirmosiomis gyvenimo dienomis skiriama profilaktika specialiais preparatais. 4–5 dienomis po gimimo paršeliams reikia sušvirkšti vieną iš šių vaistų:

• "Ursoferran";
• "Suiferrovitas";
• "Ferranimal";
• "Sediminas";
• "Ferogliucinas".

Bet koks geležies turintis vaistas turi būti skiriamas 200 mg veikliosios medžiagos paršeliui.

Kartais vyresniems nei dešimties dienų paršeliams gali prireikti rachito profilaktikos. Tokiu atveju turite būti paskiepyti bet kokiais kalio ir kalcio preparatais. Kvarcinės lempos gali būti naudojamos kaip papildoma prevencija.

Paršelių vakcinacija nuo kirmėlių yra ne mažiau svarbi nei skiepai nuo mirtinų ligų. Patys helmintai kiaulėms rimto pavojaus nekelia. Tačiau kirminai labai susilpnina gyvūnų imunitetą ir gali užkimšti įvairias virškinamojo trakto vietas. Pirmą kartą antihelmintine vakcina paršeliai skiepijami po dešimtos gyvenimo dienos. Geriausiais vaistais laikomi „Panacur“ ir „Dectomax“.

Paršelių skiepijimo taisyklės

Pirmas dalykas, kurį ūkininkas turėtų žinoti pradiniame kiaulių auginimo etape, yra tai, kokiai veislei priklauso jo gyvuliai.Kasmet atsiranda vis daugiau naujų šių naminių gyvūnų rūšių, augintojų tikslas – išugdyti veisles, atsparias pavojingiausioms ir dažniausioms „kiaulių“ ligoms. Štai kodėl daugelis šiuolaikinių paršelių rūšių turi įgimtą imunitetą tam tikroms ligoms ir, atitinkamai, nuo jų nereikia skiepytis.

Kalendorius, kurio veterinarai laikosi vakcinuodami kiaules iš didelių pramoninių ūkių, vadinamas „pratęstu“. Namuose paršeliai skiepijami ne visi – parenkamos tik tos vakcinos, kurios apsaugos gyvulius nuo konkrečiame regione ir tam tikrą laikotarpį paplitusių ligų. Naujas ūkininkas, nesuprantantis kiaulių ligų, gali pasitarti su vietiniu veterinarijos gydytoju arba pasikalbėti su labiau patyrusiais kaimynais.

Vakcinacijos metu paršelis turi būti visiškai sveikas. Bet kokia vakcina yra nedidelis stresas organizmui, todėl gyvūno imuniteto negali nuslopinti netinkama mityba, silpnumas ar lėtinės ligos.

Taigi, prieš vakcinuodami paršelius, turite atlikti šiuos veiksmus:

1. Sužinokite apie konkrečios kiaulių veislės ypatybes ir sužinokite, kokioms ligoms jos turi įgimtą imunitetą.
2. Pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju ir pagal tai sukurkite savo skiepijimo grafiką.
3. Stebėkite paršelius ir pasėkite, kad nustatytumėte silpnus, alkanus ar sergančius asmenis.
4. Pirkite kokybiškas vakcinas iš geros veterinarinės vaistinės.

Vakcinavimo lentelė paršeliams nuo gimimo

Vakcinacijos nebus naudingos, jei jos nebus kartojamos reguliariais intervalais. Kad ko nors nepraleistų ir neužmirštų, ūkininkas turi sudaryti savo paršelių skiepijimo grafiką. Veterinarai rekomenduoja nuo pirmųjų kiaulių gyvenimo dienų laikytis vakcinacijos lentelės. Toliau pateikiamas vienas tokios lentelės pavyzdys.

Būtina suprasti, kad aukščiau pateikta schema yra paprasčiausias variantas, tinkamas paršeliams vakcinuoti mažame namų ūkyje. Kuo didesni gyvuliai, tuo daugiau reikia skiepyti.

Prieš marą

Pavojingiausia kiaulių liga šiandien yra klasikinis maras. Infekcija paveikia 95–100 % nevakcinuotų gyvulių ir 60–100 % yra mirtina.Gąsdina ne tik didelis užsikrėtusių gyvūnų mirtingumas, bet ir sanitariniai standartai, susiję su klasikiniu maru: visos kiaulės užkrėstoje teritorijoje geriausiu atveju skiepijamos priverstinai, blogiausiu – paskerdžiamos, o lavonai sudeginami. Ir tai yra didelė ūkininko problema!

Nuo maro kenčia tik naminės kiaulės ir šernai – jums nereikia jaudintis dėl likusių namų ūkio gyvulių. Bet infekcija plinta labai greitai, todėl geriau pasiruošti ir paskiepyti visas bandos kiaules ir paršelius.

Galvijai turi būti skiepijami nuo maro į raumenis griežtai pagal šią schemą:

• pirmoji vakcinacija - 1,5-2 mėnesių amžiaus paršeliai;
• pakartotinė vakcinacija (po kurios atsiras imunitetas) - 120 dieną po pirmosios;
• revakcinacija – kasmet.

Vakcinos nuo maro negalima nusipirkti vaistinėje, ją išduoda tik sanitarinė ir epidemiologinė tarnyba.

Prieš salmoneliozę

Salmonelioze užsikrečiama oro lašeliniu būdu, todėl ji laikoma greitai plintančia infekcija. Pati liga nėra mirtina, tačiau sunki, o kiaulėms dažnai stebimos pasekmės – gyvūnai sulėtėja, netenka apetito, susilpnėja imunitetas.

Vakcinacija nuo salmoneliozės atliekama dviem etapais:

1. Skiepijami 20 dienų amžiaus paršeliai.
2. Po 7-10 dienų atliekama revakcinacija.

Paprastai salmoneliozės profilaktikai ūkininkai naudoja kompleksines vakcinas, kurios taip pat apsaugo nuo pastereliozės ir enterokokozės. Geriausias vaistas yra „Suigard“, kurį galima įsigyti veterinarinėje vaistinėje.

Prieš veidus

Erysipelas yra bakterinė odos infekcija. Ši liga kiaulėms sukelia didelį diskomfortą, o užsikrėtę gyvūnai labai kenčia. Sveikos kiaulės organizme erškėtuogių sukėlėjas gali išgyventi ilgai, o trūkstant mitybos ar pablogėjus gyvenimo sąlygoms, infekcija staiga prasiveržia, paliečianti visą bandą.

Liga ne visada yra mirtina, tačiau paršelių gydymas nuo erškėtrožių pareikalaus didelių finansinių išlaidų. Todėl skiepijimas yra geriausias pasirinkimas, jis atliekamas tiek pramoniniuose, tiek mažuose namų ūkiuose.

Paršelių skiepijimo nuo raudonligės schema yra tokia:

• pirmoji injekcija – dviejų mėnesių amžiaus;
• pakartotinė injekcija - 85-90 dieną po pirmosios;
• revakcinacija – po 240 dienų.

Kiaulėms galite pasirinkti bet kokią vakciną, VR-2 yra giriamas tarp naminių.

Prieš Aujeskio ligą

Aujeskio virusu užsikrečia ne tik kiaulės, bet ir kiti naminiai gyvūnai (graužikai, šunys, katės). Pirmieji nuo infekcijos kenčia maži paršeliai, liga labai greitai išplinta per visą jaunų gyvulių gyvulį. Jaunesnių nei keturių savaičių paršelių mirtingumas nuo Aujeskio siekia 100 proc. Suaugusios kiaulės dažniausiai pasveiksta, tačiau ligos eiga taip pat sunki.

Paršeliai nuo Aujeskio vakcinuojami taip:

• 16-30 dieną po gimimo paršeliams po oda suleidžiama 1 ml vaisto;
• antroji vakcinacija turi būti švirkščiama į raumenis - 2 ml 35-55 dienomis;
• revakcinacija – taip pat į raumenis 2 ml 140 dieną.

Vaistas „VGNKI sausos kultūros viruso vakcina nuo Aujeskio ligos“ yra veiksmingas.

Visapusiškos vakcinacijos privalumai ir trūkumai

Kombinuotosios vakcinos susideda iš inaktyvuotų (negyvų) padermių ir virusų. Jie nekenkia mažų paršelių kūnui ir nesukelia nepageidaujamų reakcijų. Tačiau kombinuotos vakcinacijos turi savo niuansų:

• Gyvūnams imunitetas susiformuoja tik po dviejų savaičių po pakartotinės vakcinacijos (revakcinacijos);
• Kiaulių vakcinaciją kombinuotais preparatais būtina kartoti kas penkis – šešis mėnesius.

Tai yra, epidemijos metu nepatartina naudoti kombinuotų vakcinų – kol paršeliai neatsiras imuninio atsako, didžioji bandos dalis susirgs. „Ramiaisiais“ laikais tokiais skiepais kiaules vakcinuoti galima ir būtina.

Kitų paršelių skiepų lentelė

Kai ūkininkas planuoja auginti kiaules arba jas augina mėsai, bandoje turėtų būti išsamesnis „vakcinacijos įrašas“. Be to, paršelius rekomenduojama vakcinuoti pagal toliau pateiktą schemą.

Paršelių paruošimas vakcinacijai

Skiepytiems paršeliams specialaus paruošimo nereikia. Bet tai su sąlyga, kad ūkininkas laikosi veterinarijos gydytojų rekomendacijų ir laikosi skiepų grafiko. Pavyzdžiui, kiaulės, kurios anksčiau nebuvo vakcinuotos nuo helmintų, turi būti gydomos antihelmintiniais vaistais.Norėdami tai padaryti, galite pasirinkti bet kokį vaistą tabletėmis ar lašais.

Savininkas turi apžiūrėti kiekvieną bandos individą, kad nustatytų silpnus ir įtartinus paršelius – jie neturėtų būti skiepijami. Gerai, jei rimtomis vakcinomis (sudėtiniais vaistais, skiepais nuo leptospirozės ar pneumonijos) namines kiaules paskirs gydytojas. Tačiau ūkininkas gali pats pasigaminti geležies, mineralų ir vitaminų, injekcijas nuo helmintų.

Kaip sušvirkšti paršelį

Norint teisingai sušvirkšti vakciną, paršelis, visų pirma, turi būti gerai pritvirtintas. Norėdami tai padaryti, jums reikės asistento: vienas asmuo turi laikyti kiaulę, o antrasis - švirkšti.

Dar prieš sugaunant paršelį reikia pagal instrukciją ištirpinti vakciną, apskaičiuoti dozę ir išgerti vaistus. Švirkštai ir adatos jiems taip pat nėra imami atsitiktinai: jų dydžiai priklauso nuo kiaulės amžiaus ir vakcinacijos tipo. Tai išsamiai aprašyta toliau esančioje lentelėje.

Kiaulės turi būti tinkamai skiepijamos:

• turi būti išlaikytas sterilumas;
• prieš vakcinaciją užsimaukite pirštines ant rankų;
• kiekvienam paršeliui naudokite atskirą adatą;
• Iš anksto nuvalykite injekcijos vietą 70% alkoholiu.

Kur leisti paršeliui injekciją

Injekcijos vieta ir injekcijos tipas priklauso nuo naudojamos vakcinos ir kiaulės amžiaus. Todėl prieš vakcinuodami paršelį būtinai perskaitykite vaisto instrukciją. Parinktys gali būti tokios:

1. Maži žindomi paršeliai skiepijami trikampyje už ausies, vaistas suleidžiamas po oda. Būtina pirštais patraukti odą ir į gautą raukšlę įdurti adatą 45 laipsnių kampu. Tai pats neskausmingiausias injekcijos būdas.
2. Po oda taip pat galima švirkšti į vidinę šlaunies dalį. Jie daro viską taip pat, kaip su ausimi.
3. Vyresni paršeliai skiepijami šlaunyje. Injekcija turi būti atliekama į raumenis, nepaliečiant didelių kraujagyslių. Adata turi būti įdurta stačiu kampu.
4. Paršeliams po atjunkymo nuo paršavedės ir suaugusiems galima švirkšti į raumenis į kaklą. Kūdikiams atstumas, lygus dviejų pirštų storiui, atsitraukia nuo ausies kaušelio. Norėdami nustatyti injekcijos vietą suaugusiai kiaulei, delną pridėkite prie ausies.

Paršelių stebėjimas po vakcinacijos

Po vakcinacijos paršelį reikia stebėti ir gerai prižiūrėti. Siekiant užtikrinti, kad kūdikių imunitetas nenusilptų ir kad organizmas normaliai susidorotų su vakcina, gyvūnams turi būti sudarytos optimalios sąlygos, pavyzdžiui:

• temperatūra tvarte 20-25 laipsniai;
• vidutinė oro drėgmė;
• švara ir reguliarus valymas;
• kokybiškas pašaras ir nuolatinė prieiga prie vandens.

Todėl esant dideliam šalčiui ar dideliam karščiui paršelių geriau neskiepyti.

Išvada

Skiepyti paršelius nuo gimimo namuose galima ir reikia net privačiuose ūkiuose, kuriuose laikomi nedideli gyvuliai. Norint nepakenkti gyvūnams, būtina laikytis veterinarijos gydytojų rekomendacijų ir atidžiai perskaityti vaistų instrukcijas. Visiškai įmanoma kiaulėms sušvirkšti vitaminų, geležies ar kalcio preparatų, patiems skiepytis antihelmintiniais ar kombinuotais skiepais, tačiau rimtesnei imunizacijai geriau pasikviesti specialistą.

Rekomenduojami įrašai

Kiaulių veislės su nuotraukomis ir pavadinimais

Pietrain - kiaulių veislė: savybės, apžvalgos

Kiaulių erysipelų sukėlėjas

Jorkšyro kiaulių veislė

Kiek sveria kiaulė

Snukis yra kiaulės dalis (kiaulienos skerdena)

Kiaulienos nugarinė, karbonatas (karbonatas): kokia tai skerdenos dalis?

Paršelių ir kiaulių viduriavimas: priežastys ir gydymas

Kokia yra normali kiaulių temperatūra: padidėjimo simptomai, gydymas