Mėlynės: auginimas, nuotr

Mėlynės – dažnas uogų derlius, augantis Šiaurės ir Rytų Europoje, Azijos taigos ir tundros regionuose bei Šiaurės Amerikoje. Laukinėje gamtoje tai žemai augantis krūmas, kurio kai kurios rūšys neviršija 10-15 cm.. Daugelis sodininkų, nenorėdami kiekvieną vasarą eiti į mišką uogauti, savo sodo sklype stengiasi sutvarkyti savo mėlynę. Daugeliu atvejų miško augalo perkėlimas į dirbtines sąlygas baigiasi nesėkmingai. Mėlynės priimamos, bet neduoda vaisių. Sodindami specializuotose parduotuvėse įsigytus egzempliorius, vartotojai pastebi, kad jie turi mažai ką bendro su miško uogomis. Sodinė mėlynė arba mėlynė yra hibridinė rūšis, skirta auginti ne natūraliomis sąlygomis.

Sodo mėlynių nuotrauka:

Mėlynių aprašymas

Sodinė mėlynė (Vaccinium corymbosum) – vienas iš Highbush mėlynių pavadinimo variantų, selektyviai veisiamas Šiaurės Amerikoje.Kelios dešimtys veislių naudojamos didelėms, gražioms uogoms gaminti ir kraštovaizdžio dizainui.

Šilauogė – vešlus, besidriekiantis lapuočių krūmas, jo aukštis priklauso nuo klimato ir sąlygų, svyruoja nuo 1 iki 3 m, lajos skersmuo siekia vidutiniškai 2 m Mėlynių šaknų sistema pluoštinė, tankiai šakota. Sodinių šilauogių stiebai tiesūs, tvirti, dėl jauno augimo kasmet ilgėja. Ūgliai yra vidutiniai arba ploni, šiek tiek briaunoti, žali arba žalsvai raudoni, pūkuoti, blizgūs. Mėlynės medžio augimo pumpurai smulkūs, pailgi, smailūs, išsidėstę visame ūglyje ir lapų pažastyse. Šilauogių žiedpumpuriai šviesiai žali, rutuliški, susiformavę ant naujų ūglių - 1 viršūninis ir 2-3 šoniniai, žydi gegužės mėnesį. Sodinių šilauogių lapai vidutinio dydžio, žali, ovalūs, lygūs, blizgūs, lygiai arba smulkiai dantyti pakraščiai. Rudenį jie parausta, o žiemą nukrenta.

Baltos arba šviesiai rožinės spalvos, ąsočio formos žiedai renkami žiedynuose, nukarusiuose žiedynuose. Vainikėlis yra lydytas žiedlapiais, 5 dantukų. Mėlynės yra apvalios arba šiek tiek suplotos, iki 2,5 cm skersmens ir 1,4-1,9 g svorio, saldžios ir aromatingos. Spalva svyruoja nuo mėlynos iki beveik juodos, vidutinio storio oda padengta melsva danga, minkštimas lengvas ir tankus. Šilauogių derėjimo laikas skiriasi priklausomai nuo veislės, vidutinis derlius yra 3-5 kg ​​iš krūmo.

Mėlynių veislės

Sodinių šilauogių selekcija vyksta nuolat, atsiranda naujų veislių su skirtingu nokimo periodu, padidėjusiu produktyvumu ir atsparumu nepalankioms klimato sąlygoms.Pagal augimo laipsnį skirstomi į aukštus ir pusiau aukštus, o pagal nokimo laiką – į ankstyvuosius, vidutinius ir vėlyvuosius.

Centrinio Sibiro botanikos sode buvo išvestos pusiau aukštos sodo šilauogių veislės, nepasižyminčios dideliu derlingumu, tačiau atsparios pagrindinėms ligoms ir atlaikančios šalčius iki -43 °C. Universalios mėlynių veislės, rekomenduojamos auginti visoje Rusijoje: Blue Placer, Divnaya, Shegarskaya, Taiga Beauty, Nektarnaya, Iksinskaya, Izyaschnaya.

Pastaruoju metu kai kurie sodininkai susidomėjo augalo, vadinamo Blueberry forte (arba Sunberry), auginimu. Greičiausiai tai palengvino to paties pavadinimo vaisto akių sveikatai reklaminė kampanija. Tiesą sakant, krūmas neturi, net ir tolimiausio, ryšio su mėlynėmis – tai vienmetis nakvišų šeimos augalas. Blueberry forte auginimo sąlygos kardinaliai skiriasi nuo tų, kurios sukurtos sodo veislėms, nes tai visiškai kita rūšis.

Mėlynių auginimo sode ypatybės

Mėlynių medis yra labai reiklus klimato sąlygoms, kad sėkmingai derėtų ir subrendtų ūgliai, vasara turi būti šilta. Dauguma veislių pasižymi dideliu atsparumu šalčiui, tačiau jei nėra sniego dangos, augalai gali nušalti. Pavasario grįžtančios šalnos iki -1 ˚С sodo mėlynėms nekenkia. Krūmas pradeda žydėti gegužės mėnesį, sunoksta liepos-spalio mėnesiais, priklausomai nuo veislės. Sodinių šilauogių derėjimo laikotarpis tęsiasi 1-1,5 mėnesio, o tai leidžia ilgai rinkti šviežias uogas. Kryžminis apdulkinimas padidina derliaus apimtį ir kokybę, todėl vienoje vietoje reikia sodinti kelis egzempliorius su tuo pačiu žydėjimo laikotarpiu. Tinkamai prižiūrint, mėlynių medis gyvena 40–50 metų.

Sodo mėlynių sodinimas ir priežiūra

Norėdami sėkmingai auginti sodo mėlynes šalyje, turite laikytis kelių taisyklių, kurios sudaro palankias sąlygas įsišaknyti, vystytis, derėtis ir žiemoti.

Nusileidimo vietos parinkimas ir paruošimas

Šilauogių sodinimui reikėtų rinktis saulėtą vietą, geriausia ne pietinėje pusėje. Jis turi būti gerai apsaugotas nuo vėjų, šaltas oras neturėtų joje stovėti. Sodo šilauogės gerai auga lengvose, drėgnose, gerai nusausintose maistinėse dirvose, kuriose vanduo yra 40–60 cm atstumu nuo paviršiaus. Pirmenybė teikiama smiltainiams ir priemoliams, kurių pH lygis yra 4,5–5,2. Norint pasodinti šilauogę, sodo sklypą reikėtų paruošti metais anksčiau – kad stabilizuotųsi ir praturtintų dirvą.

Sunkus dirvožemis turi būti purenamas, pridedant pjuvenų, upių smėlio, žemės žievės ar augalų humuso. Žaliąją trąšą palanku sėti į sodo sklypą, o vėliau įterpti į dirvą.

Sodinamosios medžiagos paruošimas

Aukštos kokybės sveikų sodinukų įsigijimas yra svarbi sąlyga auginant krūmines mėlynes. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šaknų būklei. Atvirai sodo mėlynių šaknų sistemai reikia specialių transportavimo ir laikino laikymo sąlygų, ypač savalaikės ir pakankamos drėgmės. Niekas negali garantuoti tokių sodinukų sveikatos ir kokybės. Pirmenybė turėtų būti teikiama dvimečiams šilauogėms, auginamoms ir parduodamoms specialiuose konteineriuose. Jei rinksitės 5-6 metų augalus, tai bus brangesnis ir „ankstyvas nokinimas“ – pasodinus pavasarį, pirmąjį sodo šilauogių derlių galėsite nuimti vasarą.

Kaip sodinti mėlynes

Sodo šilauogės sodinamos pavasarį (balandžio mėn.) arba rudenį (rugsėjo pradžioje). Pirmuoju atveju pašalinama grėsmė augalui sugadinti graužikams ir sušalti atšiaurios žiemos atveju. Antruoju, jie turės laiko įsišaknyti gerokai prieš šaltą orą, šiuo laikotarpiu mėlynių daigai yra mažiau jautrūs kenkėjų atakoms ir ligoms. Pietiniuose regionuose ir vidutinio klimato platumose mėlynių medį geriau sodinti rudenį, šiauriniuose regionuose - pavasarį.

Sodinėms šilauogėms sodinimo duobės, kurių matmenys 1x0,6 m, paruošiamos iš anksto, prieš 15-30 dienų, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2 m. Apačioje klojamas drenažas iš smulkių akmenėlių ar skaldytų plytų.Į iš duobės išimtą dirvą įberkite rūgščių durpių, perpuvusio pušų kraiko, 1 a.š. l. visavertės mineralinės trąšos. Likus 15 minučių prieš sodinant šilauogę, šaknis reikia pamirkyti šiltame vandenyje, nereikia šalinti žemės nuo šaknų. Į duobutę įdėjus šilauogių augalą reikia gausiai palaistyti, o šaknis apiberti žeme.

Laistymas ir tręšimas

Sodo mėlynes reikia reguliariai laistyti, jos netoleruoja drėgmės sąstingio šaknyse ar sausros. Viršutinis dirvožemio sluoksnis visada turi būti drėgnas – norint palaikyti palankų drėgmės lygį, medžio kamieno vietą rekomenduojama mulčiuoti. Šilauogė šeriama tris kartus per sezoną kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis (1 valgomasis šaukštas vienam m²) arba specialūs preparatai „Fertika Universal“, „Fertika Lux“, „Solution“, „Aciplex“, „FLORTISGOLD“. Norint palaikyti optimalų dirvožemio rūgštingumą, sodo mėlynes rekomenduojama kartą per mėnesį palaistyti citrinos rūgšties tirpalu (1 šaukštelis/10 l vandens). Visas tręšimas išberiamas ant medžio kamieno apskritimo, mulčiame.

Apipjaustymas

Jauni sodo šilauogių krūmai negenimi 3-4 metus. Vėliau jis auga su storėjančiais ūgliais. Jei mėlynių šakos negaus pakankamai šviesos, uogos bus smulkios ir rūgštelės. Kad to išvengtumėte, šilauogė genima. Jis yra 3 tipų:

• Sanitarinė – pašalinami sergantys, sausi ir pažeisti ūgliai, atliekami pavasarį ir rudenį.
• Formuojantis – naudojamas ant šilauogių krūmų nuo 4 metų, jo paskirtis – retinti lają.
• Jauninantis – nuo ​​10 metų augalo išpjaunamos senesnės nei 6 metų šakos.

Net ir palankiomis sąlygomis, laiku negenint, mėlynės sodo sklype neduos vaisių, šakomis perkrautas krūmas duos nedaug smulkių uogų. Optimalu, jei krūmas turi 5-8 stiprias šakas, išaugančias iš šakniastiebių ar kelmų, esančių šalia žemės po atjauninamojo genėjimo. Kasmet šilauogių lają reikia retinti trečdaliu, pašalinti šaknų ūglius, o vienmečius patrumpinti iki 1-2 pumpurų. Po įvykio sodo šilauoges reikia pamaitinti amonio sulfatu, o dirvą mulčiuoti rūgštinėmis durpėmis.

Pasiruošimas žiemai

Nepaisant to, kad dauguma sodinių šilauogių veislių pakenčia šalčius iki -35˚C, žiemai jas reikia izoliuoti. Jei žiema atšiauri ir be sniego, augalai gali sušalti, net iki mirties. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti prieš prasidedant šaltiems orams, yra palaistyti mėlynę žiemai, kiekvienam augalui po 4-6 kibirus vandens. Tada reikia atsargiai užberti šaknis, užberiant storu (20 cm) dirvožemio sluoksniu arba mulčiu į medžio kamieno ratą. Aukšti šilauogių krūmai sulenkiami ir prisegami prie žemės, žemaūgiams to nereikia.

Sodo šilauoges reikia pridengti prasidėjus pirmajam šalčiui – eglišakėmis, agrofibru ar spunbondu. Vėliau ant šios pastogės turėsite mesti sniegą; ši konstrukcija sukurs patikimą apsaugą nuo šalčio.

Kaip užauginti mėlynių medį iš sėklų

Sodo šilauogių vaisiuose yra labai daug sėklų – tai daugelį skatina pabandyti užsiauginti sodinuką patiems. Procese nėra nieko sudėtingo, tik reikia laiko ir kantrybės. Sėklos parenkamos iš visiškai prinokusių sveikų didelių vaisių. Mėlynių minkštimą sutrynus į pastą, sėklos atskiriamos ir panardinamos į vandenį. Tos, kurios plūduriuoja, išmetamos, likusios dugne iš karto sėjamos (rugpjūčio mėn.) arba džiovinamos ir laikomos popieriniame maišelyje iki balandžio-gegužės mėn. Pastaruoju atveju juos reikia stratifikuoti 3 mėnesius (pradedant sausio mėn.). Mėlynių medžių sodinukai auginami specialiuose konteineriuose.

Mėlynių sėklos išbarstomos maistinio substrato paviršiuje ir padengiamos 3 mm smėlio sluoksniu. Talpykla uždengiama stiklu arba plėvele ir dedama į šiltą, šviesią vietą. Sodo mėlynių pasėlius reikia periodiškai laistyti ir vėdinti. Po 4 savaičių pasirodys pirmieji ūgliai. Susiformavus tikrų lapų porai, daigai perkeliami į atskirus konteinerius auginimui. Šiuo laikotarpiu mėlynes reikia gausiai laistyti ir tręšti mineralinėmis trąšomis. Prasidėjus pastoviai šiltiems orams, mėlynių sodinukai perkeliami į „mokyklą“ – laikiną vietą, kur išliks 2 metus. Tik po to jie gali būti perkelti į nuolatinę vietą. Mėlynių medžio auginimas namuose iš sėklų yra ilgas procesas, kurio tikslas - veisti ir atrinkti stipriausius ir perspektyviausius egzempliorius.

Mėlynių dauginimas

Be sėklinio metodo, sodo šilauogės dauginasi ir vegetatyviškai. Norint gauti naujų sodinukų, naudojamos atskiros augalų dalys:

• Auginiai – vasario-kovo mėnesiais 20-25 cm ilgio sodinamoji medžiaga nupjaunama iš gerai prinokusių ir apaugusių 2 cm storio vienmečių ūglių.
• Jauni ūgliai – birželio pabaigoje nuo stiebo nuskinami jauni ūgliai ir pašalinami apatiniai lapai.
• Sluoksniai – nuo ​​balandžio iki rugsėjo apatinės šilauogių krūmo šakos prisegamos prie žemės ir pabarstomos pjuvenomis bei derlinga žeme. Po įsišaknijimo šaka atskiriama nuo motininio augalo ir persodinama į „mokyklą“.

Mėlynių medžių dauginimas sluoksniavimu yra mažiausiai populiarus būdas, šakos įsišaknija ilgai (2-3 metus), todėl galima išauginti nedaug naujų augalų.

Ligos ir kenkėjai

Sodo šilauogės yra labai atsparios ligoms ir yra silpnai paveiktos kenkėjų. Esant nepalankioms sąlygoms ir nepakankamai mitybai, mažėja augalo imunitetas, jis tampa imlus grybelinėms ir virusinėms infekcijoms – stiebo vėžiui, puvimui, Fomopsis, raudonoji lapų dėmėtligė, uogų mumifikacija, mozaika. Kadangi tokios ligos per mėlynę plinta labai greitai, pasirodžius pirmiesiems simptomams reikia veikti:

• lapai nusidažo, susisuka, nukrenta;
• žievė, šakos, žiedynai išdžiūsta;
• uogos ir ūgliai nustoja vystytis ir miršta.

Pažeistos augalų dalys pašalinamos ir sudeginamos. Mėlynių medžiai apdorojami Topsin, Euparen ir Fundazol. Siekiant išvengti grybelinių ligų, šaknų zona du kartus per metus purškiama Bordo mišiniu.Prieš žydėjimą ir nuskynus uogas, sodo šilauogių krūmus rekomenduojama apdoroti Skor, Tercel, Tridex, Fufanon.

Kenkėjai šilauoges puola mažiau ir didelės žalos nedaro. Kartais užtenka juos tiesiog surinkti rankomis. Dažniausiai ant sodo šilauogių krūmo galima aptikti vikšrus, amarus, gėlių vabalus, lapų volelius, pumpurų erkutes, vabalus. Jei mechaninis kontrolės metodas neveiksmingas, turėtumėte griebtis populiarių insekticidų: „Fitoverm“, „Aktar“, „Dendrobacilinas“, „Bitoksibacilinas“.

Pažeidžiamas šilauogių ir paukščių derlius, siekiant apsaugoti krūmus, juos reikia uždengti smulkiu tinkleliu.

Išvada

Sodo mėlynės yra augalas, kuris tik pradeda populiarėti tarp Rusijos sodininkų. Jo sodinimas ir priežiūra nereikalauja daug vargo ir nėra susiję su jokiais sunkumais. Reguliariai atsiranda naujų veislių, skirtų auginti pramoniniu mastu. Sukūrę palankias sąlygas ir laikydamiesi priežiūros taisyklių, galite kasmet gauti stabilų gražių, didelių, skanių ir sveikų mėlynių uogų derlių.

Sodininkų atsiliepimai apie sodo mėlynes

Rekomenduojami įrašai

Kaip greitai išrūšiuoti mėlynes iš lapų

Mėlynių lapai: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Mėlynių skynimo įrenginys

Mėlynės: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Julian vynuogių veislė: išsamus aprašymas, nuotraukos, apžvalgos

Vynuogės Rhombik

Vynuogių Šarovo paslaptis

Braškių Moling Pandora

Vėlyvosios vynuogių veislės su nuotraukomis