Turinys
Morkos – nereiklus augalas, joms sėkmingai augti tereikia vandens ir saulės šviesos. Bet jei šios šakniavaisių derlius palieka daug norimų rezultatų, reikia atkreipti dėmesį į dirvą, galbūt ji išeikvota. Norint kompensuoti maistinių medžiagų trūkumą, reikia parinkti tinkamas trąšas. Trąšos dedamos tiesiai į dirvą arba šeriamos augalams auginimo sezono metu.
Tręšti lysves prieš sodinimą
Morkos geriausiai auga neutralioje arba silpnai rūgščioje dirvoje, purioje ir pripildytoje pakankamai maistinių medžiagų. Morkų lysvės pradedamos ruošti rudenį, nuėmus ankstesnį derlių. Geriausi morkų pirmtakai yra bulvės, žirniai ir žalieji augalai.
Rūgščiose dirvose augančių morkų derlius visada bus prastas, tokiomis sąlygomis prastai veikia šaknų sistema, augalas badauja. Padidėjusį rūgštingumą galite nustatyti iš akies, sutelkdami dėmesį į piktžolėtas augalų, arba įsigijus specialias tyrimo juosteles. Rūgščioje dirvoje lengvai auga šie augalai: asiūklis, rūgštynės ir vėdrynai.Jei aikštelėje yra daug panašių augalų, prieš sodinant morkas reikia kalkinti, kad sumažėtų dirvožemio rūgštingumas. Šiems tikslams galite pridėti kalkių ir dolomito miltų. Taip pat gali padėti pridėti medžio pelenų.
Nesąžiningi gamintojai gali pardavinėti labai rūgštines durpes prisidengdami žemumų durpėmis. Didelis tokių durpių kiekis gali žymiai padidinti dirvožemio rūgštingumą.
Sunkus, akmenuotas dirvožemis neleidžia formuotis aukštos kokybės šakniavaisiams. Rudeninio lysvių ruošimo metu į dirvą būtina įberti humuso arba gerai suirusių durpių, jei reikia, galima įberti smėlio. Humuso kiekis priklauso nuo dirvožemio tankio, jei jis labai tankus, vienam kvadratiniam metrui lysvių reikės mažiausiai 2 kibirų, lengvesnėse dirvose išsiversti ir mažiau. Labai tankioms dirvoms smėlis įpilamas ne mažiau kaip 1 kibiras, likusiems užtenka pusės kibiro vienam kvadratiniam metrui lysvių.
Jei rudeninis lovų apdorojimas neįvyko, šias manipuliacijas galima atlikti kasant pavasarį.
Morkoms skirtų maistinių medžiagų į dirvą galima įterpti naudojant mineralines arba organines trąšas. Sprendžiant, kokias trąšas tręšti, reikia orientuotis į praėjusį sezoną, jei tuomet buvo tręšta daug trąšų, šį sezoną jų kiekį reikėtų sumažinti perpus.
Organinės medžiagos į morkų lysves turi būti dedamos labai atsargiai, azoto trąšų perteklius gali visiškai sunaikinti derlių. Azotu permaitinti šakniavaisiai auga deformuoti, sausi ir kartūs. Jei vaisiai vis tiek auga lygūs ir prekinės išvaizdos, žiemą jie nebus laikomi.
Organinėmis trąšomis dirvą patartina tręšti likus metams iki morkų auginimo, po priešsėliu. Kadangi organiniai junginiai nepasisavinami iš karto, pernai dirvoje likusios trąšos gali būti naudojamos morkoms šerti. Jei į lysves organinių medžiagų nebuvo pridėta, dirvą galite patręšti rudenį. Prieš rudeninį dirvos kasimą į lysvių kvadratinį metrą įberiama pusė kibiro gerai perpuvusio mėšlo, mėšlą reikia paskleisti lygiu sluoksniu, kad kasant trąšos pasiskirstytų tolygiai.
Morkos labai reiklios kalio, magnio ir fosforo kiekiui dirvožemyje, be šių mikroelementų normalus morkų vystymasis neįmanomas. Šių elementų į dirvą galima įterpti rudenį, pavasarį arba morkų auginimo sezono metu. Rudenį patartina naudoti ilgai veikiančias sausas trąšas, morkoms skirtų trąšų kiekis nustatomas pagal produkto instrukciją. Pavasarį morkų trąšas į dirvą galima berti sausoje arba skystoje formoje, vegetacijos metu maistines medžiagas patartina naudoti skystas.
Sėklų apdorojimas
Morkų sėklos dygsta pakankamai ilgai, kad paspartintų dygimą; galite pamirkyti mineralinių trąšų tirpale, pridedant augimo stimuliatorių.
Mirkymui reikia rinktis produktus, kuriuose yra daug kalio ir magnio, šie mikroelementai padeda pagreitinti dygimą, suteikia energijos, daigai būna tvirtesni. Tirpalas ruošiamas pagal instrukcijas, pakanka 2–3 valandų mirkymo. Po mirkymo sėklos išdžiovinamos ir sėjamos įprastu būdu.
Trąšos auginimo sezono metu
Auginimo sezono metu morkas reikia šerti bent tris kartus. Jei naudojamos natūralios trąšos, bent kartą per mėnesį.
Jei pernai azoto trąšos nebuvo tręšiamos, tai reikia padaryti, kol ant morkų nepasirodys ketvirtas tikras lapelis. Renkantis kompleksines chelatines trąšas, nes jose yra azoto tokia forma, kurią šaknų sistema greitai pasisavina. Galite derinti azoto ir fosforo trąšų naudojimą.
Kai morkų viršūnėlės pasiekia 15–20 cm dydį, atliekamas antras šėrimas. Šiuo metu morkoms tikrai reikia kalio ir magnio trąšų. Naudoti galima arba laistyti prie šaknų, arba ant lapų, purškiant lapiją.
Trečias kartas maitinti morkas atlikta praėjus mėnesiui po antrojo. Šį kartą jie taip pat naudoja trąšas, kuriose yra magnio ir kalio.
Mitybos trūkumo požymiai
Jei morkoms trūksta maistinių medžiagų, dažnai galite pasakyti iš jų išvaizdos.
Azotas
Azoto trūkumas išreiškiamas lėtu šakniavaisių vystymusi. Lapija tamsėja, naujų lapų formavimasis ir šaknų sistemos vystymasis sustabdomas.
Azoto perteklių galima pastebėti neproporcingai vystant šakniavaisį – morkos užaugina dideles viršūnes, pakenkdamos šakniavaisiui.
Fosforas
Fosforo trūkumas išoriškai išreiškiamas pasikeitus morkų lapijos spalvai, ji įgauna melsvą atspalvį. Jei trąšos nenaudojamos laiku, lapai išdžiūsta, o šakniavaisiai tampa labai kieti.
Fosforo perteklius dirvožemyje gali trukdyti šaknų sistemai pasisavinti kitus mikroelementus.
Kalis
Trūkstant kalio, sulėtėja visi augale vykstantys procesai, pirmiausia pakeičia spalvą ir nudžiūsta apatiniai morkų lapai, pamažu gali išdžiūti visa lapija. Šakniavaisiai tampa kieti ir nevalgomi.
Kalio perteklius gali sulėtinti morkų vystymąsi, todėl žalumynai gali patamsėti. Naudojant natūralius trąšų šaltinius, pavyzdžiui, medžio pelenus, neįmanoma gauti kalio pertekliaus.
Magnis
Jei dirvoje magnio per mažai, pirmiausia kenčia lapija, palaipsniui, pradedant nuo apatinių lapų, sustoja fotosintezė ir lapas žūva. Jei procesas paveiks daug lapų, morkos žus.
Sunku gauti magnio perteklių, laikantis rekomenduojamų dozių, trąšų perdozuoti neįmanoma.
Bor
Nepakankamas boro kiekis neleidžia formuotis pilnaverčiams lapams, viršūnės užauga mažos ir neišsivysčiusios. Šaknų sistema nesivysto. Šio elemento perteklius yra labai retas.
Natūralūs trąšų šaltiniai
Paruoštas komercines trąšas galima pakeisti natūraliais produktais, kurie bus puikūs maistinių medžiagų tiekėjai. Šias morkoms skirtas trąšas galima naudoti prieš sodinimą ir vegetacijos metu.
piktžolė
Nupjauta žolė dedama į didelę, 25 ar daugiau litrų talpos statinę. Užpildykite šiltu vandeniu, įpilkite pelenų, stiklinę cukraus ir palikite šiltoje vietoje fermentuotis. Po 1–2 savaičių, priklausomai nuo oro temperatūros, trąšos yra paruoštos. Prieš naudojimą jis praskiedžiamas šiltu vandeniu santykiu 1:5. Vienai lovai apdoroti reikia maždaug kibiro produkto. Antpilu galite daug kartų tręšti lysves, pridedant piktžolių ir vandens. Morkų lovų apdorojimo dažnis yra kartą per dvi savaites.
Pieno serumas
Išrūgose yra daug naudingų medžiagų, kurios gali pagerinti morkų derlių. Norėdami paruošti maistinį tirpalą, į išrūgas įpilkite medžio pelenų, 5 litrams išrūgų reikia 0,5 litro pelenų. Gautas tirpalas praskiedžiamas vandeniu santykiu 1:2, vienam kvadratiniam metrui lysvių reikia 3–4 litrų trąšų. Maitinimas atliekamas du kartus per mėnesį.
Svogūnų lukštai
Be maistinių medžiagų, svogūnų lukštai gali apsaugoti morkas nuo pagrindinio kenkėjo – morkų musės. Kilogramas lukštų pamirkomas 5 litrais šilto švaraus vandens, įdedama pusė juodos duonos ir stiklinė pelenų. Po 3 dienų trąšos yra paruoštos. Jis skiedžiamas vandeniu santykiu 1:5, vienam kvadratiniam metrui lovos reikės apie 3 litrus gatavų trąšų. Galite naudoti ne tik laistyti antpilu, bet ir apipurkšti juo morkų viršūnes.
Išvada
Gerai patręštos lysvės gali užauginti didelį ir skanų morkų derlių, jei trąšos bus naudojamos atsargiai ir protingai. Pridedant maistines medžiagas būtina atidžiai sekti dozę ir receptą.
