Turinys
Dekoratyvinis moliūgas Raudonkepuraitė yra metinis melionų derlius. Jis pasižymi unikaliomis savybėmis, yra atsparus ligoms, kenkėjams ir sausrai, nereikalauja specialių auginimo technikų. Jo vaisiai naudojami kulinariniais ar dekoratyviniais tikslais.
Veislės aprašymas
„Raudonkepuraitė“ veislę amerikiečių selekcininkas L. Burbankas išvedė iš Čilės moliūgo sėklų, kurios forma panaši į ąžuolo gilę. Po daugelio metų sunkaus darbo buvo gautas nepretenzingas augalas, atsparus sausroms, ligoms ir kenkėjams. Dėl vizualaus vaisių panašumo į rytinį galvos apdangalą, išvestas pogrupis buvo vadinamas turbano formos.
Ryškiausias porūšio atstovas yra grybo formos moliūgas, vadinamas Raudonkepuraite. Veislė laikoma dekoratyvia: jos krūmas kompaktiškas, vynmedžiai ploni, užauga iki 2,5 - 4 m, gerai pinasi ir priglunda prie siūlomos atramos. Augalo vainikas tankus, sodrus, tamsiai žalios spalvos. Lapas yra mažas, suapvalintas. Kultūra sudaro daugybę plonų šoninių ūglių.
Veislė klasifikuojama kaip ankstyvas nokinimas. Auginimo sezonas prasideda birželio mėnesį.Ant plonų stiebų moliūgas nešioja didelius piltuvėlio formos geltonus žiedus. Birželio pabaigoje pradeda formuotis vaisiai.
Vaisių aprašymas
Moliūgų forma ir spalva yra išskirtiniai Raudonkepuraitės veislės bruožai. Išvaizda vaisiai primena didelį grybą su raudona, oranžine, rusvai apvalia dangteliu ir storu baltu, pienišku arba baltai žaliu pagrindu.
Prinokusio moliūgo svoris svyruoja nuo 200 g iki 2 kg. Retai aptinkamos didelės turbano formos veislės, kurių vaisiai 10 - 20 cm skersmens, užauga iki 4 kg.
Jaunų moliūgų minkštimas trapus, jo storis gali siekti 7–10 cm.. Veislė malonaus meliono aromato ir saldumo. Po nokimo jo žievelė sukietėja, minkštimas tampa vandeningas ir kartus. Tokie vaisiai naudojami dekoravimui.
Veislės ypatybės
Dekoratyvinis moliūgas Raudonkepuraitė turi didelį derlių. Laikantis žemės ūkio technikos taisyklių ir palankių augimo sąlygų, iš vieno krūmo per sezoną galima nuskinti iki 20 vaisių.
Raudonkepuraitė yra atspari šalčiui. Daigintas sėklas galima sėti anksti pavasarį, iškart po šalnų, nelaukiant, kol dirva giliai sušils. Jei yra mulčio ir dengiamosios medžiagos, jauni ūgliai nebijo grįžtančių šalnų.
Raudonkepuraitės veislės bruožas yra didelis sėklų daigumas ir ilgas galiojimo laikas. Moliūgų sėklos išlieka gyvybingos 7 metus.
Kitas veislės pranašumas yra atsparumas sausrai. Augalas lengvai toleruoja sausus laikotarpius su aukšta oro temperatūra, nereikalaujant papildomo laistymo.
Atsparumas kenkėjams ir ligoms
Dekoratyvinis moliūgas yra jautrus toms pačioms ligoms kaip ir didelės stalo veislės. Tačiau Raudonkepuraitės bruožas yra padidėjęs imunitetas. Ant augalų praktiškai nėra amarų, šliužų ir voratinklinių erkių. Moliūgas nebijo ir miltligės.
Jei sėklos laikomos teisingai ir imamasi prevencinių priemonių prieš sodinimą, apdorojimo insekticidais nereikės.
Privalumai ir trūkumai
Sodininkai pažymi, kad, be unikalios išvaizdos, grybo formos dekoratyvinių moliūgų įvairovė turi ir reikšmingų pranašumų:
- nepretenzingumas;
- atsparumas šalčiui;
- didelis atsparumas ligoms ir kenkėjams;
- atsparumas sausrai;
- didelis produktyvumas;
- greitas augimas;
- ankstyvas brendimas;
- ilgas prinokusių vaisių galiojimo laikas.
Be to, augalas tinka vertikaliai auginti. Blakstienos lengvai pakyla iki 2,5 m aukščio ir suformuoja tankius tankius. Dekoratyviniai moliūgai sodinami verandoms, pavėsinėms, arkiniams takams papuošti.
Trūkumai yra kartaus prinokusio moliūgo skonis, taip pat vandeningas minkštimas ir tanki žievelė. Jauni Raudonkepuraitės veislės vaisiai neturi skonio trūkumų.
Ar galima valgyti Raudonkepuraitės moliūgą?
Kepimui tinka tik neprinokę, „pieniški“ vaisiai. Dekoratyvinis moliūgų grybas vartojamas ir žalias, ir virtas, keptas arba troškintas garuose. Jaunas minkštimas švelnaus skonio, saldaus meliono aromato.
Iš Raudonkepuraitės veislės vaisių ruošiamos įvairios salotos, jas galima virti, kepti, sūdyti, troškinti, dėti į košę ar tyrę.
Mitybos specialistai teigia, kad moliūgų apelsinų minkštimas yra daug keratino ir praturtina organizmą naudingais vitaminais ir mikroelementais.
Dekoratyvinio moliūgo naudojimas
Iš subrendusių, laiku surinktų ir tinkamai išdžiovintų Raudonkepuraitės veislės moliūgų meistrai gamina neįprastus dekoratyvinius daiktus, namų apyvokos reikmenis, iš jų kuria rudens kompozicijas ir vaikų kūrybą.
Iš neįprastos formos vaisių išpjaunamos dėžutės, puodai, puodeliai, žvakidės, šventiniai žibintai.
Lakas ir akriliniai dažai gerai veikia ant kietų, išdžiūvusių žievelių.
Auginimo technologija
Dekoratyvinio moliūgo Raudonkepuraitė įvairovė yra viena iš nepretenzingiausių priežiūros. Sodinimui reikėtų rinktis šviesias, nepavėsingas vietas su puria, derlinga žeme. Pageidautina, kad dirvožemio aplinka būtų neutrali arba šiek tiek rūgšti.
Raudonkepuraitę į atvirą žemę galima sėti balandžio pabaigoje. Veislė nebijo šalčio ir staigių temperatūros kritimų. Sėklos pirmiausia daiginamos 2 dienoms įdedant į marlę, periodiškai suvilgytą šiltu vandeniu. Galima sodinti ir nedygta medžiaga, bet daigai pasirodys daug vėliau.
Raudonkepuraitės moliūgų veislė auginama daiguose:
- Vasario pabaigoje - gegužės pradžioje sėklos panardinamos į maistinę sudėtį 2-3 dienas. Galite nusipirkti bet kurioje sodo parduotuvėje.
- Išsiritusios sėklos dedamos į durpinius vazonus su derlingu substratu.
- Tada uždenkite polietilenu ir padėkite į šiltą vietą su išsklaidyta šviesa.
- Kai pasirodo pirmieji ūgliai, dengiamoji medžiaga pašalinama.
- Likus 2 savaitėms iki sodinimo atvirame lauke, jauni ūgliai pradeda kietėti: jie paliekami verandoje su atviru langu ir išnešami į lauką 15–30 minučių.
- Prieš sodinimą į paruoštą duobę reikia pridėti išsamius ekologiškus patvirtinimus.
- Atstumas tarp gretimų augalų, pasodintų atvirame lauke, turi būti ne mažesnis kaip pusė metro, kad liktų vietos šoniniams ūgliams augti ir vystytis.
- Jei vidutinė paros temperatūra žemesnė nei 15 laipsnių, daigai apsaugomi dengiamąja medžiaga.
Nepaisant to, kad veislė yra nepretenzinga, moliūgai gerai reaguoja į kompleksinių trąšų naudojimą. Augalo ūgliai, lapija ir vaisiai geriausiai vystosi ant „mėšlo pagalvės“: 10 kvadratinių metrų. m dirvožemio įpilkite 50 kg devyniasdešimties. Organinių trąšų naudojimas žydėjimo laikotarpiu yra privalomas.
Raudonkepuraitės veislę pageidautina laiku ir kokybiškai laistyti, nes dirva išdžiūsta. Pageidautina naudoti šiltą, nusistovėjusį vandenį. Trūkstant drėgmės pasėlių vynmedžiai plonėja, pagelsta lapai, išdžiūsta ir nukrinta kiaušidės, o vaisiai būna kartūs, per smulkūs, blyškūs.
Jei norite sukurti raudonkepuraitės moliūgo gyvatvorę ar žalią sieną, turite užtikrinti stabilią atramą. Tam naudojamos medinės, metalinės, plastikinės grotelės. Be to, rykštės verandoje metamos išilgai tvorų, sienų ar grotelių.
Siekiant paskatinti šoninių ūglių augimą, pagrindinis vynmedis suspaudžiamas, kai jo ilgis pasiekia 1 m. Ši procedūra yra privaloma norint išgauti dekoratyvią moliūgų krūmo išvaizdą.
Prinokę vaisiai skinami rugpjūčio pabaigoje – rugsėjį, kai kotelis sumedėja, ruduoja ir kietėja.
Dekoratyviniais tikslais moliūgas nuplaunamas geriamosios sodos tirpale arba nuvalomas spiritu ir dedamas į šiltą, gerai vėdinamą patalpą. Sėklos neišimamos.Maždaug po 1 - 2 mėnesių Raudonkepuraitė bus tinkama kompozicijoms kurti.
Išvada
Dekoratyvinė moliūgų veislė Raudonkepuraitė yra neįprasta asmeninio sklypo puošmena. Garbanoti vynmedžiai su tankia lapija ir miniatiūriniais grybų vaisiais papuoš verandą, arką ar pavėsinę, užmaskuos negražią sieną ar tvorą. Moliūgai laikomi nepretenzingiu pasėliu, greitai auga ir nėra jautrūs sausrai ir šalčiui. Be to, jauni raudonkepuraitės vaisiai padės paįvairinti mitybą ir gauti būtiniausių vitaminų porciją, o prinokę – papuoš namus.
Atsiliepimai
