Paršelių kosulys: priežastys

Paršeliai kosėja dėl daugelio priežasčių, ir tai gana dažna problema, su kuria vienu ar kitu metu susiduria visi ūkininkai. Kosulys gali būti reakcija į nepalankias aplinkos sąlygas arba tai gali būti ir rimtos ligos požymis, todėl labai svarbu laiku imtis veiksmų.

Kodėl kosulys pavojingas kiaulėms ir paršeliams?

Paršelių kosulys gali būti pavojingų, gyvybei pavojingų gyvūnų ligų, kurios dažnai gydomos tik vaistais, simptomas. Kiaulių ligos labai panašios į žmonių ligas. Svarbu laiku atpažinti pirmuosius jų pasireiškimo požymius, nes daugelis ligų yra infekcinės ir gali greitai perduoti gyvūną kitam, o tai kelia pavojų visai bandai.

Ligos požymiai

Kosulys yra normali žmogaus ir gyvūno organizmo reakcija į išorinius dirgiklius.Tačiau kai kosulys tęsiasi ilgą laiką, kiaulės praranda apetitą ir elgiasi nebūdingai, priežastis turi būti ištirta kuo greičiau.

Bendrieji kiaulių ligos vystymosi požymiai:

• kosulys;
• sausa oda, dėmės ar bėrimai;
• raižytos matinės ražienos;
• letargija;
• sumažėjęs apetitas arba jo trūkumas;
• žema arba aukšta kūno temperatūra;
• pernelyg susijaudinusi būsena.

Kodėl kiaulė ar kiaulė kosėja: galimų priežasčių sąrašas

Pagrindinės paršelių ir kiaulių kosėjimo priežastys yra šios:

• bloga ventiliacija kambaryje;
• pelėsių grybų buvimas pašaruose;
• maistinių medžiagų trūkumas;
• sužalojimai;
• peršalimas;
• plaučių uždegimas;
• tuberkuliozė;
• gastroenteritas ir kitos skrandžio ligos;
• askaridozė;
• svetimkūnio buvimas plaučiuose;
• plaučių dirginimas.

Peršalimas

Jei paršeliai laikomi nevėdinamose, drėgnose ir vėsiose vietose, jie gali peršalti. Dėl susilpnėjusio imuniteto ir kosulio paršelių organizme gali trūkti maistinių medžiagų ir vitaminų, todėl gyvuliams šerti svarbu naudoti subalansuotus geros kokybės pašarus.

Pirmieji peršalimo požymiai – kosulys, pernelyg susijaudinusi arba, priešingai, apatiška būsena. Kitas būdingas peršalimo simptomas – ausų spalvos pasikeitimas nuo rausvos iki pilkšvos.

Paršelių peršalimą rekomenduojama gydyti specializuotais veterinarijos gydytojo skirtais vaistais ir antibiotikais. Geriausia prevencija – sanitarinių ir higienos normų bei rekomendacijų dėl gyvūnų šėrimo laikymasis.Imuninei sistemai stiprinti kiaulėms 2 kartus per dieną suleidžiama po 15-20 ml gliukozės.

Pneumonija, tuberkuliozė

Paršelių kosulio priežastis gali būti plaučių uždegimas, kurį sukelia kenksmingi mikroorganizmai, patekę į gyvūno organizmą. Pagrindiniai šios ligos simptomai yra šie:

• sunku kvėpuoti;
• švokštimo ir sauso kosulio atsiradimas;
• padidėjusi kūno temperatūra;
• letargija, apatiška būsena, neveiklumas;
• blogas apetitas ir padidėjęs vandens poreikis;
• Taip pat gali išsivystyti konjunktyvitas ir plutos susidarymas ant odos.

Panašūs simptomai apibūdina ir kitą labai pavojingą paršeliams ligą – infekcinę tuberkuliozę. Pasireiškus pirmiesiems požymiams, sergančius gyvūnus būtina izoliuoti nuo likusios bandos ir iškviesti veterinarijos gydytoją, kad jis atliktų gleivinės tepinėlį ir ištirtų gyvūno būklę. Tokia analizė leis mums nustatyti infekcijos sukėlėjus ir paskirti tinkamą gydymą.

Pneumonija gydoma vaistų kompleksu, įskaitant antibiotikus, pavyzdžiui, spiramiciną, oksitetracikliną ir kt. Norėdami dezinfekuoti bandą, galite naudoti aerozolius, tokius kaip Etazol ir Norsulfazol. Paršelių tuberkuliozės gydymas yra labai sunkus ir brangus, todėl sergantys gyvūnai dažniausiai skerdžiami.

Skrandžio ligos

Mažiems paršeliams, anksti nujunkytiems nuo paršavedžių ir laikomiems standartine dieta, gali išsivystyti gastroenteritas. Pagrindinis šios ligos simptomas yra ausų ir snukio pamėlynavimas.Kiaulės kosėja, pradeda kamuoti vidurių užkietėjimas ir viduriavimas, tampa neaktyvios, mažai valgo ir nepriauga svorio. Skrandžio ligas gali sukelti ir nesubalansuota mityba.

Virškinimo trakto plovimas 0,9% druskos tirpalu padės susidoroti su paršelių skrandžio ligomis. Kaip vidurius laisvinančią priemonę į maistą galite įpilti 1 arbatinį šaukštelį. daržovių aliejus.

Paršelių viduriavimas dažniausiai gydomas chloramfenikoliu. Dehidratacijos atveju reikia leisti fiziologinio tirpalo. Kai kuriais atvejais gali prireikti gydymo antibiotikais. Tuo pačiu metu maistas turi būti praturtintas vitaminais. Jei gyvūnui reikia nuskausminimo, naudokite 1,5% novokaino tirpalą.

Askaridozė

Kai kuriais atvejais paršelių kosulys atsiranda dėl to, kad organizme yra apvaliųjų kirmėlių, kurios auga, vystosi ir dauginasi gyvūnų kūne, savo buveine pasirinkdamos žarnyną.

Apvaliųjų kirmėlių ilgis siekia 20 - 35 cm.Per dieną viena patelė padeda apie 200 tūkstančių kiaušinėlių, kurie kartu su atliekomis iš paršelių kūno išeina ir kaupiasi aptvaruose. Nauji gyvūnai užsikrečia į burną patekę apvaliųjų kirmėlių kiaušinėlių. Kai kurie kiaušinėliai, padėję žarnyne, virsta lervomis ir prasiskverbia pro jo sieneles, prasiskverbdami į kraują, o paskui su juo į bronchus ir plaučius. Lervos į paršelių kūnus išskiria toksinus, sukeldamos apsinuodijimą.

Gleivės užpildo gyvūno plaučius ir neleidžia normaliai kvėpuoti.Paršeliams išsivysto būdingas šlapias, atsikosėjimą skatinantis kosulys. Kartu su atkosintomis gleivėmis apvaliosios kirmėlės vėl patenka į kiaulių organizmą, prisidėdamos prie pakartotinio užsikrėtimo. Suaugę parazitai paršelių organizme gyvena 5-7 mėnesius, pakartotinė infekcija gali žymiai pailginti ligos eigą.

Kiaulių ir paršelių ascariozės simptomai:

• kosulio ir švokštimo buvimas;
• pasunkėjęs ar greitas kvėpavimas;
• vėmimas;
• blogas apetitas arba jo trūkumas.

Jei pasireiškia išvardyti simptomai, užsikrėtę paršeliai turi būti kuo skubiau izoliuoti, o jų laikymo vieta turi būti išvalyta nuo atliekų, maisto likučių ir vandens. Kitas žingsnis – aptvarų dezinfekavimas, tam galite naudoti 5 % kalio tirpalą arba 3 % jodo tirpalą. Norint išrašyti vaistus, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris gali paskirti tokius vaistus kaip Albendazolas, Fenzolas ir kt. Bikrytės gėlės laikomos gera liaudies gynimo priemone nuo apvaliųjų kirmėlių.

Kitos paršelių ar kiaulių kosulio priežastys

Yra ir kitų paršelių kosulio priežasčių, įskaitant vystymąsi:

• pastereliozė;
• salmoneliozė;
• afrikinis kiaulių maras;
• Aujeskio liga.

Šios ligos yra itin pavojingos ir per kelias valandas gali nusinešti gyvūno gyvybę. Kosinčius paršelius svarbu nedelsiant izoliuoti ir iškviesti veterinarijos tarnybą.

Svetimas kūnas

Kita priežastis, dėl kurios paršelis kosėja, gali būti svetimkūnis, patekęs į organizmą kartu su maistu.Paprastai gydymas vyksta natūraliai ir nereikalauja išorės įsikišimo, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti kreiptis pagalbos į profesionalų veterinarą.

Plaučių dirginimas

Plaučių dirginimas yra viena iš neužkrečiamųjų paršelių kosulio priežasčių. Jį gali sukelti dujiniai alergenai, tokie kaip amoniakas arba maisto dulkių dalelės. Todėl, kai kiaulė ėda, ji kosėja, įkvepia pernelyg susmulkintą maistą, kuris patenka į plaučius, todėl juos uždega.

Ligų diagnostika

Neretai kiaulę, o kartais ir visą bandą, pavyksta išgelbėti tik laiku aptikus ligos požymių. Todėl rekomenduojama nuolat atlikti gyvūno būklės diagnostiką, įskaitant:

• apetito kontrolė;
• tikrinti kvėpavimo dažnį;
• burnos, nosies ir akių tyrimas, ar nėra įvairių išskyrų;
• kūno ir galūnių tyrimas dėl navikų ir navikų buvimo;
• stebėti išmatų ir šlapimo spalvos ir būklės pokyčius;
• tikrinti, ar išmatose nėra helmintų.

Jei paršeliai kosėja ar turi kitų blogos sveikatos požymių, pirmiausia reikia išmatuoti temperatūrą. Įprasta gyvūnų kūno temperatūra yra 38–40 laipsnių ^oC. Virusinių ligų diagnostika atliekama laboratoriniais tyrimais.

Kaip gydyti paršelių ar kiaulių kosulį

Paršeliui kosėjant pirmiausia reikia įdėti jį į atskirą izoliuotą aptvarą ir iškviesti veterinarą, kad jis tiksliai nustatytų diagnozę, nes įvairių ligų gydymo metodai labai skiriasi. Netinkamas gydymas gali sukelti komplikacijų, įskaitant gyvūno mirtį.

Pavyzdžiui, sergant paršelių pneumonija, naudojami plataus veikimo spektro antibiotikai: oksitetraciklinas, tilanas, bicilinas. Vaistai švirkščiami į raumenis. Jei reikia, po 7-10 dienų gydymo kursą galima pakartoti.

Dėl kirmėlių kosėjantį paršelį galite gydyti albendazolu, levamizoliu, ivermektinu: dozes parenka gydytojas, atsižvelgdamas į kūno svorį. Po gydymo nuo helmintų kiaules galima išleisti skersti tik po 10 dienų.

Užsikrėtus afrikiniu maru, sergančius gyvulius būtina nuvežti skersti, o patalpas dezinfekuoti 2% formaldehido tirpalu, kad vėliau infekcija neišplistų ant sveikų gyvūnų.

Prevencinės priemonės

Siekiant užkirsti kelią ligoms, visų pirma, būtina suteikti paršeliams tinkamas gyvenimo sąlygas. Patalpa turi būti sausa, šilta ir švari. Siekiant išvengti kenksmingų dujų kaupimosi, svarbu laiku pašalinti mėšlą ir užtikrinti, kad gyvūnų mityba būtų subalansuota.

Kad paršeliai būtų stiprūs, nuo 5 iki 7 gyvenimo dienos į jų racioną įvedami pašarai prieš startą. Atjunkymui reikia ypatingo dėmesio, nes jų atskyrimas nuo motinos yra stresinė situacija, kuri prisideda prie ligų vystymosi.

Be to, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir gyvūnų gabenimui. Nerekomenduojama vežti paršelių šaltomis ir drėgnomis dienomis.Prieš transportuojant patartina vartoti antistresinius vaistus (trankviliantus, ličio druskas, gintaro ar askorbo rūgštį).

Infekcijų paveiktuose ūkiuose alogeniniai serumai naudojami sveikiems gyvūnams gydyti. Esant gyvūnams patalpą galima dezinfekuoti 1 - 2% chloramino tirpalu.

Bendrai gaubtų dezinfekcijai naudokite:

• 20% šviežiai gesintų kalkių suspensija;
• 4% natrio hidroksido tirpalas;
• 2% jodo monochlorido;
• kalcio hipochlorito tirpalas, kuriame yra ne mažiau kaip 3% veikliosios medžiagos;
• 4% vandenilio peroksido tirpalas.

Išvada

Geriausia išeitis, jei paršeliai kosėja – iškviesti veterinarą. Jis padės greitai nustatyti kosulio priežastis ir galės laiku paskirti veiksmingą gydymą, nuo kurio dažnai priklauso gyvūnų gyvybė.

Rekomenduojami įrašai

Duroc - kiaulių veislė: charakteristikos, nuotraukos

Karmaly paršeliai: priežiūra ir šėrimas

afrikinis kiaulių maras

Jorkšyro kiaulių veislė

Kiaulės ir paršeliai prastai valgo ir neauga: ką daryti

Kiaulienos nugarinė, karbonatas (karbonatas): kokia tai skerdenos dalis?

Kiaulės nugarinė

Purina kiaulėms ir paršeliams

Mangalų kiaulių veislė: paršelių laikymas ir priežiūra