Turinys
Jei krapai pagelsta, gali būti daugybė šio reiškinio priežasčių – nuo nekokybiškos sėklinės medžiagos ir netinkamos sodinimo vietos iki tinkamos priežiūros stokos ir ligų ar kenkėjų padarytos žalos. Laiku nustačius problemą ir tinkamas priemones daugeliu atvejų padėtis yra grįžtama.
Kodėl krapai pagelsta ir neauga?
Krapų pageltimas dažnai siejamas su žemės ūkio veiklos pažeidimais. Priežastį galima nustatyti pagal lydinčius simptomus.
Prastos kokybės sėklos
Jei naudojamos nekokybiškos sėklos, krapai gali pageltonuoti. Svarbus galiojimo laikas, laikymo sąlygos, surinktos medžiagos šaltinis.
Dirvožemio rūgštingumas
Krapams auginti rekomenduojama neutralaus rūgštingumo dirva. Tai pH lygis 6,1-7. Jei krapai pradeda geltonuoti, dirvožemis gali būti per rūgštus (esant šarminei reakcijai, pastebimas paraudimas).
PH lygis nustatomas specialiu prietaisu arba indikatoriniu popieriumi. Pastarųjų galima nusipirkti sodininkystės parduotuvėje.Juostelė dedama į molinį gumulą, paimtą iš 10 cm gylio ir stipriai suspaudžiama. Norint nustatyti lygį, indikatoriaus popieriaus spalva patikrinama pagal kontrolinę skalę.
Sodinimo tankumas
Per storai pasodinti krapai pagelsta. Pasėliams tiesiog neužtenka jo augimui ir vystymuisi svarbių maisto medžiagų. Be to, per didelis sodinimo tankis padidina ligų ir kenkėjų riziką. Augalai susilpnėja, tampa labiau pažeidžiami.
Kitas momentas – pasėtų krapų kiekis. Jei jo yra per daug, galite tiesiog neturėti laiko nuimti derliaus laiku. Tada žalumynai pradės geltonuoti ir nuvyti - visiško nokinimo ciklas tiesiog baigsis.
Netinkamas laistymas
Krapų pageltimas – netinkamo laistymo pasekmė. Priežastis gali būti drėgmės perteklius arba trūkumas. Dėl per sauso dirvožemio lapai taip pat susisuka. Kai žemė dažnai užmirksta, šaknų sistema pūva, todėl krapai pagelsta ir nuvysta.
Jei laistymui naudojamas šaltas vanduo, krapai gali pageltonuoti.
Šviesos trūkumas
Sode ir ant palangės krapai geltonuoja dėl šviesos trūkumo. Kultūra teikia pirmenybę saulėtoms vietoms. Optimalu, jei numatytas 16 valandų dienos šviesos laikas. Kai žalumynai auga pavėsyje, jie ne tik pagelsta, bet ir plonėja, išdžiūsta. Taip pat pablogėja jo skonis ir išnyksta būdingas aromatas.
Saulės šviesos poveikis
Karštu oru nokimo procesas paspartėja. Skėčiai gali pasirodyti anksčiau, o žaluma irgi pagelsta prieš terminą.
Krapų spalvos pasikeitimo priežastis dažnai slypi pernelyg intensyviame apšvietime.Ilgalaikis saulės spindulių buvimas gali sukelti nudegimus. Dėl to žalumynai išdžiūsta ir pagelsta, prastėja jų kokybė. Dėl krapų geriau, kai vidurdienį būna šviesus dalinis pavėsis.
Maistinių medžiagų trūkumas
Jei trūksta maistinių medžiagų, krapai gali pageltonuoti. Priežastis dažniausiai yra per didelis sodinimo tankis arba dirvožemio išeikvojimas. Trūkstant azoto, krapai dažnai pagelsta. Būtent šis elementas skatina žaliosios masės augimą.
Kenkėjai
Jei krapai išdžiūvo ir pagelsta, o jų lapai susisuka, priežastis gali slypėti amaruose. Vabzdys minta augalų sultimis, sutrikdydamas pasėlių formavimosi procesą. Užsikrėtimą amarais galima aptikti ne tik pagal vabzdžių buvimą, bet ir pagal baltą lipnią dangą. Laikui bėgant jis tampa juodas. Išskyros kaupiasi, lėtindamos fotosintezę.
Amarai greitai dauginasi, perneša virusus ir dažnai sukelia augalų vystymosi anomalijas
Ligos
Jei krapai pagelsta apačioje, tai gali būti verticiliozė. Priežastis slypi grybeliu užterštoje dirvoje arba nesupuvusio mėšlo ar komposto naudojimas. Liga prasideda nuo augalų pageltimo saulėtomis dienomis. Tada krapai nuvysta, susisuka ir paruduoja.
Verticilijos vytimo rizika didesnė augalams, kurių šaknų sistema ir apatinė stiebo dalis pažeista
Krapų pageltimas taip pat gali būti pirmasis peronosporozės požymis. Jis pasirodo ant išorinės lapų dalies, kurios vėliau paruduoja. Iš apačios atsiranda balta danga.
Optimalios sąlygos užsikrėsti peronosporoze – lietingas oras ir oro temperatūra iki 20 °C
Krapų pageltimas yra pradinis fuzariozės požymis.Jis vystosi iš apatinių lapų. Tada žaluma tampa raudona ir ruda. Po pralaimėjimo ir viršutinių lapų augalas nuvysta.
Fuzariozę skatina aukšta temperatūra ir per didelė dirvožemio drėgmė.
Ką daryti, jei krapai pagelsta
Kai krapai pagelsta, reikia elgtis pagal šios problemos priežastį. Daugeliu atvejų pakanka jį pašalinti.
Jei krapai pagelsta dėl rūgščios dirvožemio reakcijos, jį normalizuoti padės dolomito miltai arba kiaušinių lukštai (susmulkinti į miltelius). Nerekomenduojama naudoti kalkių ir pelenų – pasėlis į juos blogai reaguoja. Prieš sėją reikia atlikti dirvožemio deoksidaciją.
Kai dėl sodinimo tankumo krapai pagelsta, problema išsprendžiama retinant. Tarp gretimų augalų paliekamas mažiausiai 2 cm atstumas, o eilės daromos 5-6 cm atstumu.Reikėtų orientuotis į konkrečią veislę ir jai rekomenduojamą sodinimo schemą.
Jei pageltimą sukelia grybelinė liga, reikia fungicidų:
- Alirinas-B;
- Gamair;
- Stroboskopas;
- koloidinė siera;
- vario sulfatas;
- Bordo mišinys.
Liaudies gynimo priemonės taip pat naudojamos kovojant su grybelinėmis ligomis ankstyvoje stadijoje. Jų privalumas yra tas, kad prieš nuimant derlių nereikia laukti saugaus laiko. Yra daug variantų, įskaitant:
- svogūnų ir česnakų užpilas;
- garstyčių miltelių tirpalas;
- žalios putos, skalbiniai, deguto muilas;
- kefyras arba išrūgos (praskiestos dešimčia dalių vandens), pridedant jodo (lašelis 1 litrui).
Jei krapai pagelsta dėl netinkamo laistymo arba per šalto vandens, režimą reikia normalizuoti. Pasėliui reikia drėgmės kartą per savaitę.Esant sausam ir karštam orui, laistymas padidinamas 2–3 kartus. Naudokite šiltą vandenį (nuo 18 °C). Auginant atvirame lauke, optimalu išleisti 10 litrų 1 m². Be tinkamo laistymo režimo, svarbu reguliariai purenti. Tai užtikrina dirvožemio oro ir drėgmės pralaidumą.
Jei krapai pagelsta dėl drėgmės pertekliaus, tada iš pradžių reikia purenti dirvą po kiekvieno laistymo ir kritulių.
Kai krapų pageltimo priežastis slypi per didelis apšvietimas, tuomet karščiausiomis valandomis sodinukus reikia pavėsinti. Tam naudojama balta dengiamoji medžiaga.
Maistinių medžiagų trūkumą galima pašalinti naudojant atitinkamas trąšas. Karbamidas gali būti naudojamas kaip azoto šaltinis – lapų maitinimui 5-6 g 1 litrui vandens. Šio tūrio pakanka 33 m². Organinių medžiagų trūkumą galima gerai kompensuoti devivandenių ir paukščių išmatų antpilu. Kitos parinktys taip pat yra veiksmingos:
- dilgėlių antpilas - žaliava užpilama vandeniu, paliekama savaitę, naudojama laistymui du kartus per mėnesį;
- amoniakas – 1 ml 1 litrui vandens, purškiant du kartus per savaitę;
- skystos trąšos Biud ant arklių mėšlo - praskiestos 20 dalių vandens, palaistoma dirva;
- Idealus koncentratas – 9 ml 1 litrui vandens, tirpalo sąnaudos 10 litrų 6 m².
Norėdami kovoti su amarais ant krapų, galite naudoti skalbinių arba deguto muilą - ištirpinkite juostelę 5 litrais vandens ir palikite 7 valandas. Gautas produktas purškiamas ant stiebų ir lapų. Taip pat naudojami kiti metodai nuo amarų:
- vaistai - Biotlin, Fitoverm, Akarin, Tanrek, Aktara;
- liaudies gynimo priemonės - muilo ir sodos tirpalas, tabako, pelenų, žievelės, pomidorų viršūnių, pušų spyglių, arklio rūgštynės užpilai;
- atbaidančių augalų – medetkų, kalendrų, pankolių, mėtų, česnakų, svogūnų, baziliko, garstyčių, levandų – kaimynystė.
Ar galima valgyti pageltusius krapus?
Maistui galite naudoti pageltusius krapus, jei spalvos pasikeitimas susijęs su netinkama žemės ūkio praktika ar oro sąlygomis. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad tokios priežastys turi įtakos ne tik spalvai, bet ir skoniui bei sultingumui.
Nevalgykite žalumynų, kurie pagelto dėl ligų ar kenkėjų. Tai gali pakenkti sveikatai ir sukelti apsinuodijimą.
Prevencinės priemonės
Lengviau užkirsti kelią bet kokioms problemoms, nei kovoti su pasekmėmis. Norint išvengti krapų pageltimo, svarbu laikytis šių priemonių:
- tinkamos sodinimo vietos pasirinkimas – saulėta ir gerai vėdinama vieta, puri dirva;
- tinkamas lysvių paruošimas - organinių medžiagų, kalio-fosforo trąšų įterpimas;
- sėklų dezinfekcija, dažniausiai naudojant kalio permanganato tirpalą (1 g 100 ml šilto vandens, mirkymas 20 min., skalavimas);
- pH lygio normalizavimas prieš sėją;
- teisingi pirmtakai - krapai nesodinami iš eilės vienoje vietoje ir po kitų skėtinių kultūrų, kaitaliojami su nakvišėmis, ankštinėmis daržovėmis, melionais;
- sodinimo schemos laikymasis ir savalaikis retinimas;
- reguliarus ravėjimas ir purenimas;
- teisingas laistymo režimas;
- veislių, atsparių grybelinėms ligoms ir žydėjimui, parinkimas.
Krapai greitai sunoksta, todėl tinkamai paruošus vietą pakanka kartą per sezoną pamaitinti mineralinėmis medžiagomis, o likusį laiką – organinėmis medžiagomis. Maistinių medžiagų netrūks, jei rudenį į 1 m² pridėsite:
- 4-5 litrai humuso;
- 15 g azoto;
- 20 g kalio;
- 30 g fosforo.
Kad krapams nepakenktų amarai, kurie kenkia ir daugumai kitų augalų, reikia kovoti su skruzdėlėmis
Išvada
Jei krapai pagelsta, priežastys gali būti labai įvairios. Daugumą jų galima išspręsti, ypač pradžioje, kai augalai dar tik pradėjo keistis. Prevencinės priemonės padės išvengti problemų ateityje. Dauguma jų yra susiję su žemės ūkio technologijos taisyklėmis.
