Turinys
Šakniniai kopūstai – infekcinė grybelinė liga, pažeidžianti šaknų sistemą: vietoj jų atsiranda būdingų ataugų. Dėl to kopūstų galvutės blogai stingsta, mažėja derlius. Kenkėjas labai pavojingas – sporos žemėje gali žiemoti keletą metų. Todėl atsiradus pirmiesiems požymiams būtina vykdyti prevenciją ir taikyti veiksmingus gydymo metodus.
Kas yra kopūstų šaknis
Šaknis yra infekcinė patologija, kurią sukelia mikroskopiniai patogeniniai grybai Plasmodiophora brassicae. Šia liga serga visų rūšių kopūstai (įskaitant brokolius, žiedinius kopūstus, Briuselio kopūstus), taip pat ir kitas kryžmažiedžius daržoves (ropes, ridikėlius, ridikėlius ir kt.).
Dėl šaknų šaknų šaknų paviršiuje susidaro ataugos. Tai gana tankūs dariniai, neleidžiantys vandeniui ir maistinėms medžiagoms prasiskverbti į kopūsto galvą.Kadangi šaknys išstumia tikrąsias šaknis, kopūstai nuvysta, o auginiai pūva.
Šaknis yra pavojinga liga, paplitusi visuose vidutinio klimato regionuose. Tai paveikia iki 10% visų pasėlių, o tai neišvengiamai praranda derlių. Grybelis plinta per užterštą dirvą ir sėklas ir greitai užkrečia gretimus sodinukus. Kitais metais patogenai turi laiko išplisti visame lauke.
Šakniavaisio kopūsto požymiai
Jei kopūstai serga šakniavaisine šaknimi, tai galima nustatyti pagal daugybę išorinių požymių. Pagrindinis yra išaugos ant šaknų. Tai stori dariniai, kurie aiškiai matomi vizualiai ir liečiant.
Kiti simptomai yra:
- lapijos pageltimas;
- laikui bėgant - vytimas;
- Kopūstų galvos auga prastai ir lėtai stoja.
Ligos pažeistą šaknį galima nustatyti kasant
Priežastys, kodėl ant kopūstų atsiranda smailių šaknų
Kopūstų šaknys susidaro dėl įvairių priežasčių:
- laistymo normų pažeidimas;
- nuolatiniai lietūs;
- vidutiniškai šiltas oras (20-25 laipsnių ribose);
- padidėjęs oro drėgnumas (dažnai šiltnamyje, šiltnamyje).
Išsausėjusi dirva ir maistinių medžiagų trūkumas netiesiogiai įtakoja šlakinių šaknų vystymąsi. Atkreipkite dėmesį, kad žemė turi būti nuolat drėgna. Kitas svarbus dalykas – subalansuotos trąšos. Juose turėtų būti ne tik pagrindinių medžiagų, bet ir mikroelementų (kalcio, cinko, chloro, boro).
Grybai išskiria sporas, kurios žiemoja dirvoje. Prasidėjus šiltiems orams, šaknys sudygsta ir vėl per šaknų sistemą užkrečia kopūstus ir kitus augalus.Be to, vasarą susidaro antrinės sporos, kurios perduodamos vandens lašeliais. Tada grybai grįžta į dirvą ir ciklas kartojasi.
Kaip atsikratyti kopūstų sode
Egzistuoja nemažai veiksmingų kovos su klubinėmis šaknimis būdų. Liga yra sudėtinga ir kenkėjas greitai plinta. Todėl būtina vienu metu naudoti kelis metodus. Patyrę vasarotojai ir ūkininkai rekomenduoja laikytis sėjomainos ir nepažeisti laistymo normos. Atsiradus stuburo šaknų simptomams, būtina nedelsiant gydyti cheminiais ar biologiniais preparatais. Naudojamos ir liaudies gynimo priemonės – pagrindiniai gydymo būdai aprašyti tolesniuose skyriuose.
Sėjomaina
Sėjomainos laikymasis yra viena iš pagrindinių žemės ūkio technologijos taisyklių. Siekiant užkirsti kelią šakniavaisiui ir kitoms patologijoms, kopūstų nerekomenduojama auginti toje pačioje vietoje ilgiau nei trejus metus iš eilės. Ją reikėtų kaitalioti su nakvišėmis, ankštinėmis daržovėmis, žalia trąša, svogūnais.
Sodinant būtina atsižvelgti į tai, kad geriausi kopūstų pirmtakai yra:
- agurkai;
- pomidorai;
- svogūnas;
- ankstyvosios bulvių veislės;
- daugiamečių žolelių.
Blogiausias pirmtakas yra bet kokios veislės kopūstai (įskaitant raudonuosius kopūstus, Briuselio kopūstus, brokolius ir daugelį kitų). Siekiant užkirsti kelią šakniavaisiui, kopūstų negalima sodinti po kitų kryžmažiedžių daržovių (ridikėlių, ropių, ridikėlių ir kitų).
Pomidorai ir kitos nakvišos yra puikūs kopūstų pirmtakai
Kova su šaknimis ant kopūstų liaudies gynimo priemonėmis
Taip pat galite kovoti su kopūstų šaknimis su naminėmis priemonėmis. Jie nėra tokie veiksmingi kaip vaistai, tačiau nedaro jokios žalos dirvožemiui ir augalams. Tirpalai pagal tradicinius receptus naudojami prevencinėje stadijoje, taip pat pradinio ligos vystymosi metu.Dažniausiai naudojamos šios priemonės:
- medžio pelenų infuzija;
- organinė infuzija;
- viršūnės;
- kalkių tirpalas.
Medžio pelenai ruošiami 300 g infuzijos pavidalu 10 litrų vandens. Palikite 2-3 dienas ir laistykite kopūstą po 500 ml vienam krūmui. Procedūra planuojama po pagrindinio laistymo. Tada sodinukai įžeminami. Tarp organinių medžiagų gerą efektą iš šakniavaisių duoda devivėrės, kompostas, sausos arba gyvos mielės. Remiantis jais, paruošiamas antpilas ir laistomas kopūstas.
Jei yra burokėlių viršūnių, quinoa, jie susmulkinami ir tolygiai paskirstomi po plotą. Tuo pačiu metu rekomenduojama iškasti dirvą ir palaistyti skystomis organinėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, galite naudoti devyniasdešimties kartų vandeniu praskiestą deviņviečių antpilą.
Užterštą dirvą taip pat galite laistyti kalkių tirpalu, kurio kiekis yra 300 g 10 litrų. Kiekvienam krūmui skiriama 500 ml. Po savaitės procedūra kartojama dar kartą.
Todėl rekomenduojama pH matuoti naudojant indikatorinį popierių ir, jei reikia, parūgštinti dirvą.
Cheminis būdas apsaugoti baltuosius kopūstus nuo šaknų
Kopūstinės šaknys – pavojinga liga, o veiksmingiausias būdas su ja kovoti – gydyti chemikalais. Šiam naudojimui:
- "Previkur";
- "Topazas";
- "Fundazolas";
- "Zinebas".
Biologinis kopūstų šaknų kontrolės metodas
Taip pat su kopūstų šaknimis galite kovoti su biologiniais preparatais. Tai fungicidai, kurių sudėtyje yra bakterijų padermių, kurios naikina grybelius. Jie naudojami galvos formavimosi stadijoje, kai cheminių medžiagų naudojimas nebėra saugus. Populiariausi biologiniai vaistai:
- "Fitosporinas";
- "Trichoderminas";
- "Baktofit";
- "Gamair".
Klubinių šaknų sporų testas
Paprasčiausias būdas patikrinti, ar nėra kenkėjų, yra iškasti vytantį krūmą ir atkreipti dėmesį į šaknis. Jei ant jų yra ataugų, tai yra klubinė šaknis.
Norint greitai patikrinti, reikia iškasti kopūsto galvą ir apžiūrėti šaknis.
Taip pat pavasarį į lauką rekomenduojama sėti greitai augančius pekininius kopūstus. Per visą laikotarpį jis palaipsniui iškasamas ir kruopščiai apžiūrimos šaknys. Pirmiausia tiriami jauni daigai su pirmaisiais 2-3 tikraisiais lapais. Tada dar 2-3 bandymai atliekami iki galvos formavimo stadijos.
Kopūstų šaknų prevencija
Kopūstų kontrolę auginant kopūstus ne visada lengva organizuoti. Liga pavojinga, todėl lengviau užkirsti kelią jos vystymuisi nei kovoti su pasekmėmis. Pagrindinės profilaktikos priemonės – sėklų apdorojimas, dirvožemio dezinfekcija, kruopšti veislių parinkimas. Veiksmingiausi metodai aprašyti tolesniuose skyriuose.
Dirvožemio dezinfekcija
Visų pirma, būtina dezinfekuoti dirvą, kurioje planuojama auginti kopūstų ar kitų kultūrų daigus. Norėdami išvengti šaknų atsiradimo, laistykite žemę ryškiai rausvu kalio permanganato tirpalu. Norėdami jį paruošti, turite praskiesti 2-3 g miltelių 1 litre vandens.
Alternatyvus būdas – pasidaryti žemės mišinį ir įdėti į šaldiklį kelioms dienoms. Užšaldant esant -18 temperatūrai, galima sunaikinti šaknų ir kitų ligų sukėlėjų sporas. Galiausiai, jei neturite laiko, žemę galite palaikyti orkaitėje 20 minučių (temperatūra 120 laipsnių).
Po dezinfekcijos dirvoje žūva ne tik kenksmingos, bet ir naudingos bakterijos, sutrinka natūrali mikrofloros pusiausvyra.Norint atkurti pusiausvyrą, rekomenduojama tręšti „Rizotorfin“, „Phosphorobacterin“ ar kitomis bakterinėmis trąšomis.
Sėklų dezinfekcija
Išankstinę kopūstų apsaugą nuo šaknų galima pasiekti ir apdorojant sėklas. Jie gali būti dedami į kalio permanganato tirpalą (1 g / 1 litras) 20-30 minučių (bet ne ilgiau). Tada nuplaukite vandeniu ir pradėkite sodinti.
Be to, kopūstų šaknų sėklas galima gydyti naudojant vaistą "Planriz". Iš jo paruošiamas 1% koncentracijos tirpalas ir grūdai išdėstomi dieną prieš sodinimą.
Alternatyvus būdas yra gydymas fungicidu Fitosporina. Supilkite vandenį į stiklinę, įlašinkite 4 lašus ir palikite sėklas dviem valandoms, tada nedelsdami pasodinkite jas į sodinukus.
Veislės pasirinkimas
Norint išsaugoti kopūstus nuo šaknų, rekomenduojama atidžiai pasirinkti veislę auginimui. Reikėtų atsižvelgti į prisitaikymą prie vietinių klimato sąlygų, nokinimo laiką, derlių, taip pat į atsparumo ligoms lygį. Sukurtos trys veislės, kurios yra ypač atsparios šakniavaisiui:
- Ladozhskaya 22;
- Losinoostrovskaya 8;
- Maskva vėlai 9.
Sodinimui rekomenduojama rinktis veisles, atsparias šakniavaisiams.
Ką sodinti po kopūstų, kuriuos paveikė šakniavaisiai
Teritorijoje po kopūstų, kurias paveikė liga, rekomenduojama sodinti šiuos augalus:
- svogūnai, česnakai (bet kokios veislės) - padės atsikratyti sporų per 2 metus;
- pomidorai, baklažanai, bulvės (nakvišų) - 3 metus;
- burokėliai (bet kokios veislės, įskaitant mangoldą;
- špinatai;
- Žalioji trąša (garstyčios, liucerna, ankštiniai augalai) – savaime negelbsti nuo šaknų, tačiau naudojamos kaip žaliosios trąšos, praturtinančios dirvą naudingosiomis medžiagomis ir gerinančios jos struktūrą.
Išvada
Šaknis yra gana pavojingas, nes sukėlėjas greitai plinta per užterštą dirvą ir gali joje išlikti keletą metų. Skubiam gydymui atliekamas cheminis apdorojimas. Negana to, pažeisti kopūstai gali būti naudojami maistui – ligų sukėlėjai kaupiasi tik šaknyse.
