Turinys
Maroko mėtos yra švelnesnio aromato ir skonio veislė nei įprastos pipirmėtės. Galite auginti namuose, o mėtų lapų taikymo sritis yra labai plati.
Maroko mėtų aprašymas
Maroko mėta yra šaltmėčių rūšis, kilusi iš Šiaurės Afrikos, Vakarų Azijos ir pietryčių Europos. Augalas yra gana kompaktiškas, iki 60 cm aukščio. Augalo stiebai statūs, lapai iškilę, susiraukšlėję, aštriais dantytais kraštais ir išilgai paviršiaus brendę. Lapai yra tamsiai žalios spalvos.
Maroko mėtų naudojimas kulinarijoje
Būtent marokietiškos mėtos dažniausiai naudojamos kulinariniais tikslais. Jis populiaresnis už pipirus, nes jo skonis švelnesnis ir ne toks aštrus.
Koks yra Maroko mėtų kvapas?
Augalo žinovai ypač atkreipia dėmesį į jo nepaprastą aromatą. Žolė skleidžia gaivų, šaltą ir kartu saldų kvapą.
Kur galima pridėti Maroko mėtų?
Maroko mėtos daugiausia naudojamos gėrimams gaminti. Dedama į šaltus vaisių ir alkoholinius kokteilius, karštas arbatas ir kitus gėrimus, mėtos lapai plačiai naudojami ruošiant mojito.
Marokietiškomis mėtomis taip pat galima papuošti daržovių ar vaisių salotas bei suteikti neįprasto skonio ir aromato karštiems mėsos patiekalams. Augalas naudojamas desertams gaminti. Mėtų derinys su saldžiais ingredientais leidžia sukurti ypač originalius skonių derinius.
Maroko mėtų gydomosios savybės
Augalas vertinamas ne tik dėl malonaus aromato ir skonio, bet ir dėl naudingų sveikatai savybių. Augale yra vitaminų ir organinių rūgščių, eterinių aliejų ir mentolio, mineralinių komponentų ir antioksidantų. Dėl šios priežasties Maroko mėtų:
- turi priešuždegiminių savybių;
- pagreitina kraujotaką ir gerina smegenų veiklą;
- stimuliuoja žarnyno ir medžiagų apykaitos sistemos veiklą;
- turi lengvą analgezinį poveikį;
- padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti;
- normalizuoja miegą;
- malšina raumenų spazmus.
Mėta yra labai naudinga sergant depresija, ji padeda pagerinti nuotaiką ir padidinti tonusą.
Naudoti liaudies medicinoje
Maroko mėtų nauda ir žala plačiai naudojama namų medicinos receptuose.Jis naudojamas gydyti:
- peršalimas ir kosulys;
- skrandžio ir žarnyno sutrikimai;
- miego sutrikimai, depresija ir nerimas;
- medžiagų apykaitos sistemos sutrikimai;
- sąnarių ir galvos skausmai.
Maroko mėtos padeda nuo hipertenzijos ir lėtinės migrenos.
Maroko mėtų užpilų, nuovirų, tinktūrų receptai
Yra keli pagrindiniai mėtų lapų apdorojimo ir paruošimo būdai. Vieni jų siūlo vartoti alkoholį, kiti leidžia ruošti vandeninius tirpalus.
Maroko mėtų nuovirai
Klasikinis Maroko mėtų nuoviras ruošiamas taip:
- 2 dideli šaukštai šviežių arba džiovintų lapų, susmulkintų;
- užpilkite stikline vėsaus, švaraus vandens;
- pašildykite vandens vonioje po dangčiu;
- Kai tik mėtos pradeda virti, išimkite jas ir atvėsinkite.
Taip pat galite paruošti nuovirą su mėtomis ir papildomais ingredientais. Norėdami tai padaryti, jums reikia:
- paimkite 2 didelius šaukštus mėtų lapelių;
- įdėkite į juos pusę cinamono lazdelės ir šviežios citrinos griežinėlį;
- įdėti porą pumpurų džiovintų gvazdikėlių;
- Supilkite ingredientus vandeniu ir garinkite, kol beveik užvirs, bet išjunkite, kol pasirodys burbuliukai.
Abu nuoviro variantai puikiai tinka peršalimo ir žarnyno negalavimams gydyti. Mėtas reikia gerti šiltą esant pilnam skrandžiui, rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip 2 puodelius per dieną.
Maroko mėtų užpilai
Klasikinio mėtų užpilo receptas atrodo taip:
- mėtos, kurių kiekis yra 2 dideli šaukštai, supilama į nedidelį indą;
- žaliavas užpilkite stikline verdančio vandens;
- uždenkite dangteliu ir apvyniokite storu audiniu;
- palaukite, kol infuzija visiškai atvės, tada filtruokite ir gerkite.
Kitas užpilo variantas siūlo mėtas derinti su kitomis vaistažolėmis.Pavyzdžiui, galite paruošti šią kolekciją:
- mėtos, ramunėlės ir čiobreliai sumaišomi vienodais kiekiais;
- 2 dideli šaukštai vaistinių žolelių užpilami maždaug 80 °C temperatūros vandeniu;
- Uždenkite indą dangčiu ir palikite gaminį, kol jis visiškai atvės.
Paruoštas antpilas filtruojamas ir dedamas į arbatą arba šiek tiek praskiedžiamas švariu vandeniu. Maroko mėtų užpilai padeda esant blogam virškinimui, ramina nervus ir pašalina nemigą.
Alkoholinės mėtų tinktūros
Alkoholio pagrindu pagamintos mėtos pasižymi stipriomis gydomosiomis savybėmis, augale esančios naudingosios medžiagos ypač gerai tirpsta alkoholio bazėje. Paprasčiausias tinktūros gaminimo receptas siūlo:
- susmulkinkite 100 g šviežių mėtų lapelių;
- į žaliavą supilkite 500 ml degtinės arba alkoholio;
- Palikite produktą tamsioje vietoje 3 savaites.
Indas kasdien purtomas, o pasibaigus tinkamumo laikui tinktūra filtruojama ir laikoma šaldytuve.
Kitas receptas siūlo tinktūrai gaminti naudoti cukrų. Tokiu atveju gėrimas pasirodys ne tik sveikas, bet ir malonus skoniui. Jie tai daro taip:
- 50 g šviežių mėtų, susmulkintų;
- į žaliavą supilkite 500 ml degtinės;
- infuzuokite produktą 45 dienas tamsioje vietoje;
- Visiškai paruoštą tinktūrą perkoškite ir pagal skonį įberkite 50-100 g cukraus.
Po to tinktūra turi būti dedama į tamsią vietą dar savaitę, o tada filtruojama.
Maroko mėtų tinktūra puikiai veikia esant migrenai ir sąnarių skausmams – produktas įtrinamas ant galūnių ar smilkinių.Skausmui malšinti ir virškinimui normalizuoti galima praskiestą tinktūrą skalauti burną ir gerklę sergant uždegimu ir peršalimu, o esant žarnyno negalavimams – 15 lašų produkto galima įlašinti į stiklinę vandens ir gerti nevalgius.
Apribojimai ir kontraindikacijos
Nepaisant Maroko mėtų pranašumų, ne visiems leidžiama ją vartoti. Augalą reikia išmesti:
- hipotenzijai ir venų varikozei gydyti;
- jeigu esate alergiškas mentoliui arba bet kuriai mėtų medžiagoms;
- nėštumo ir maitinimo krūtimi metu;
- su mažu skrandžio rūgštingumu.
Dėl sumažėjusio vyrų lytinio potraukio nerekomenduojama gerti mėtų užpilų ir nuovirų, nes žolė gali pabloginti situaciją. Maroko mėtų negalima duoti vaikams iki 7 metų.
Maroko mėtų auginimas iš sėklų
Maroko mėtas galite užsiauginti savo sode. Įdomi augalo savybė yra ta, kad pietinė mėta gerai toleruoja vidurinės zonos sąlygas ir lengvai išgyvena šaltas žiemas. Mėtos auginamos iš sėklų, jų galite nusipirkti sodininkystės turguje arba specializuotoje parduotuvėje.
Rekomenduojamos sėjos datos
Mėtų patalpoje galite sodinti jau vasario pabaigoje. Jauni ūgliai sodinami į žemę gegužės pradžioje, nusistovėjus šiltai temperatūrai. Dirva turi sušilti bent iki 10 °C.
Vietos parinkimas ir dirvožemio paruošimas
Maroko mėtų sėklos dažniausiai sėjamos į mažus plastikinius indelius su dangteliu, kuriame padarytos skylutės oro patekimui. Tai padeda sukurti mini šiltnamį sėkloms ir palaikyti reikiamas temperatūros sąlygas. Mėtų dirvožemis turi būti smėlingas, gerai vėdinamas ir drėgnas, turintis daug kalcio.Sėklos dedamos į 5 mm gylio griovelius, o po to apibarstomos žeme ir dedamos ant apšviestos šiltos palangės.
Persodindami mėtų daigus į atvirą žemę, turite pasirinkti saulėtą arba pusiau pavėsingą vietą. Likus savaitei iki sodinimo, žemė išraunama ir pašalinamos piktžolės, o tada į dirvą pasirinktoje vietoje įpilamas humuso ir komposto mišinys su medžio pelenais. Dieną prieš sodinimą dirvą galima apipilti mangano tirpalu, kad būtų galima dezinfekuoti dirvą.
Kaip teisingai sodinti
Prieš sodinimą jauni mėtų daigai atsargiai išimami iš konteinerių, o šaknys pusvalandžiui panardinamos į stimuliuojantį tirpalą.
Pasirinktoje vietoje kasamos 5 cm gylio nedidelės duobutės, paliekamas ne mažesnis kaip 15 cm atstumas tarp atskirų duobučių, daigai nuleidžiami į duobutes ir atsargiai ištiesinamos šaknys, o po to užberiamos žemėmis ir gausiai laistomos. Marokinė mėta paprastai įsišaknija per 15-20 dienų, po to formuojasi nauji jauni lapai.
Maroko mėtų auginimo ypatybės
Maroko mėta yra drėgmę mėgstantis augalas, auginant reikia pasirūpinti, kad žemė visada liktų šiek tiek drėgna. Lysvės su mėtomis dažniausiai laistomos kartą pavasarį ir rudenį, o per vasaros karščius laistoma iki 3 kartų per savaitę. Žemę po mėtų krūmais reikia mulčiuoti pjuvenomis ar durpėmis, tai neleis greitai išgaruoti vandeniui.
Kartkartėmis dirvą, kurioje auga naudingas augalas, reikia ravėti ir purenti.Procedūros leidžia pašalinti piktžoles, kurios pašalina iš mėtų naudingąsias medžiagas ir pagerina dirvožemio oro pralaidumą. Dirvą reikia atlaisvinti atsargiai ir negiliai, kad nepažeistumėte augalo šaknų.
Kenkėjai ir ligos
Sode Maroko mėtos dažniausiai kenčia nuo rūdžių ir miltligės – dėl to ant lapų atsiranda oranžinės ir rudos dėmės arba balkšvas apnašas. Ligos dažniausiai išsivysto dėl to, kad trūksta vietos tarp atskirų krūmų arba dėl laistymo taisyklių nesilaikymo. Mėtos taip pat gali nukentėti nuo kenkėjų, tokių kaip amarai, straubliukai ir baltasparniai.
Maroko mėtų gydymas atliekamas standartiniais insekticidiniais ir fungicidiniais mišiniais - Bordo mišiniu, Aktara, Topaz. Visos paveiktos augalo dalys nupjaunamos ir sudeginamos.
Kada ir kaip rinkti Maroko mėtas medicininiais tikslais
Šviežius mėtų lapelius rekomenduojama rinkti pavasarį, prieš kvapniam augalui žydint. Gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje mėtos lapuose jau spėja sukaupti maksimaliai naudingų medžiagų ir būtinų junginių. Didžiausią naudą teikia mėtų lapai pirmaisiais augimo metais.
Lapams rinkti rekomenduojama rinktis debesuotą dieną be ryškių saulės spindulių. Lapai kruopščiai supjaustomi peiliu, o po to nuplaunami šaltu vandeniu ir išdžiovinami ant popierinio rankšluosčio.
Kaip tinkamai išdžiovinti Maroko mėtas
Ilgalaikiam laikymui mėtų lapai dažniausiai džiovinami.Tai padaryti nesunku – juos reikia paskleisti pavėsyje ant lygaus paviršiaus plonu sluoksniu, o po to kelias dienas palikti gryname ore. Lapų paruošimas nustatomas liečiant: jei mėtos pirštuose pradeda byrėti, vadinasi, iš jos išgaravo visa drėgmė.
Džiovinti lapai sumalami į miltelius arba susmulkinami į smulkius gabalėlius. Mėtas reikia laikyti mediniame arba stikliniame inde sausoje, atokiau nuo saulės spindulių, naudingąsias savybes ji išlaiko apie 2 metus.
Išvada
Maroko mėtos yra sveikas augalas, turintis labai malonų skonį ir aromatą. Mėtas galite užsiauginti savo sklype, o jos lapai naudojami tiek negalavimams gydyti, tiek gėrimams ar kulinariniams patiekalams ruošti.
