Turinys
Galvijų vibriozė – tai lytinius organus pažeidžianti infekcinė liga, dėl kurios gyvūnui gali būti atliktas abortas arba tai lems nevaisingumą. Jei užsikrėtusi karvė atsiveda palikuonių, vaisius nebus gyvybingas. Natūralioje buveinėje liga gali sirgti bet kuriuos galvijus, nepriklausomai nuo veislės.
Galvijų kampilobakteriozės sukėlėjas
Galvijų vibriozės sukėlėjas yra Campylobacter fetus genčiai priklausantis mikroorganizmas. Šis mikroorganizmas yra polimorfinis, išvaizda primena kablelį, kai kas jį lygina su skraidančia žuvėdra. Gana retai aptinkamas patogenas mažos spiralės, turinčios 2–5 posūkius, pavidalu.
Bakterija turi šiuos matmenis:
- ilgis – 0,5 µm;
- plotis – 0,2-0,8 mikrono.
Infekcinės ligos kampilobakteriozės mikrobai yra judrūs, dauginimosi metu nesusidaro kapsulės ir sporos. Vibriozės sukėlėjas yra gramneigiamas, tačiau gali būti gramteigiamas, kai atsiskiria senos kultūros. Taip pat verta paminėti, kad veikiant anilino dažams, atsiranda dažymas.
Tam galite naudoti:
- fuksinas Tsilya;
- gencijonų violetinė;
- mėlynos spalvos alkoholio tirpalas;
- sidabravimo metodas pagal Morozovą.
Mikroskopuojant patogeną galima aptikti kabančiame laše. Paprastai žvyneliai gali būti matomi trumpoje patogeno formoje, kurios ilgis svyruoja nuo 5-10 iki 15-30 mikronų. Tokių žvynelių galima rasti viename arba abiejuose kūno galuose.
Vaisius yra privaloma parazitų rūšis, sukelianti abortus ir gyvūnų nevaisingumą. Patogenas perduodamas per lytinius santykius. Paprastai jis randamas užkrėstos karvės makšties gleivėse arba bulių sėklų skystyje.
Infekcijos šaltiniai ir keliai
Kaip rodo praktika, daugeliu atvejų infekcijos sukėlėjas perduodamas sveikam asmeniui lytinio kontakto metu - dirbtinio ar natūralaus poravimosi metu. Tokiu būdu užsikrečia iki 80% galvijų. Nesubrendę veršeliai ir pieniniai veršeliai taip pat susiduria su infekcija, kai liečiasi su gyvuliu, kuris jau serga vibrioze.
Be to, verta atsižvelgti į tai, kad yra ir kitų būdų vibriozės infekcijai perduoti sveikiems gyvūnams tarp galvijų:
- per nedezinfekuotus akušerinius instrumentus – dažniausiai pasitaiko guminės pirštinės;
- Drabužiai ūkio darbuotojams;
- per šiukšles.
Vibriozė aktyviai vystosi tose vietose, kur galvijai gyvena grūsčiomis sąlygomis ir kai poravimosi ar dirbtinio apvaisinimo metu nebuvo laikomasi zoohigienos reikalavimų.
Simptomai ir ligos eiga
Galvijų vibriozė kliniškai pasireiškia simptomų kompleksu, tarp kurių yra susijusių patologijų:
- vaginitas;
- endometritas;
- salpingitas;
- ooforitas.
Šie reiškiniai prisideda prie reprodukcinių funkcijų sutrikimo, dėl to padidėja galvijų nevaisingumas.
Paprastai abortas įvyksta nepriklausomai nuo nėštumo stadijos, tačiau dažniausiai (daugiau nei 85%) 4-7 mėn. Pasitaiko atvejų, kai nėštumas nutrūksta 2 mėnesius, tačiau, kaip taisyklė, aptarnaujantis personalas tai pastebi retai. Tik prasidėjus 2-ajam karščiui po apvaisinimo galima pastebėti pirmuosius vibriozės požymius. Jei nėštumas nebuvo nutrauktas, gimsta susilpnėję veršeliai, kurie per pirmąsias dienas susiduria su liga ir miršta per savaitę.
Jaučiams vibriozės požymių nėra. Vienintelis dalykas yra tai, kad gleivinė, apyvarpė ir varpa parausta, atsiranda gausus gleivių išsiskyrimas. Po kurio laiko simptomai išnyksta, o jautis tampa ligos nešiotoju visam gyvenimui.
Nėštumo nutraukus vaisius galite matyti tam tikrų sričių patinimą ir kraujavimą krūtinės srityje. Vaisiaus pilvo turinys yra suskystintas, drumstas, rudo atspalvio. Gana dažnai vaisiai yra mumifikuoti.
Galvijų vibriozės diagnostika
Galvijų kampilobakteriozės diagnozė gali būti pagrįsta klinikiniais ir epidemiologiniais duomenimis bei patogeno išskyrimu.Pastebėjus, kad telyčia per daug viršvalandžių, nevaisinga arba gimsta negyvybingas veršelis, tai tik įtarimas dėl vibriozės. Diagnozei patikslinti arba ją paneigti reikalingi laboratoriniai, būtent bakteriologiniai tyrimai.
Bakteriologiniam tyrimui atlikti būtina į laboratoriją išsiųsti abortuotą vaisių ar jo dalį: galvą, skrandį, kepenis, plaučius, placentą. Medžiaga tyrimams turi būti pateikta ne vėliau kaip per 24 valandas po aborto. Gleivės iš karvės gimdos kaklelio surenkamos pirmosiomis dienomis po aborto.
Tik gavus visą tyrimams reikalingą medžiagą galima tiksliai diagnozuoti ligą.
Galvijų vibriozės gydymas
Nustačius ar įtarus vibriozę, galvijai gydomi pagal instrukcijas. Po aborto užsikrėtusiems gyvūnams į gimdos ertmę reikia suleisti 30–50 ml tūrio augalinio aliejaus arba žuvų taukų, į kuriuos pirmiausia įpilama 1 g penicilino.
Šį aliejaus ir penicilino mišinį karvėms reikia duoti iki 4 kartų, tarp procedūrų turi būti 2-3 dienų pertrauka. Kartu su tokiu gydymu peniciliną rekomenduojama vienu metu leisti į raumenis maždaug 3 kartus per dieną, naudojant tokią dozę – 4000 vienetų 1 kg karvės svorio.
Be to, gydymas turi būti atliekamas atsižvelgiant į klinikinius požymius. Jaučiams į apykaklės maišelį suleidžiama antibiotikų. Norėdami tai padaryti, paimkite 3 g penicilino, 1 g streptomicino, ištirpinkite 10 ml švaraus vandens ir sumaišykite su 40 ml augalinio aliejaus.
Šis mišinys per kateterį įšvirkščiamas į viršutinę apyvarpės dalį, po to įvedimo vieta masažuojama iš viršaus į apačią. Gydymas tęsiamas 4 dienas.Tuo pačiu metu kiekvienam buliaus gyvojo svorio kilogramui skiriama 4000 vienetų penicilino.
Prognozė
Paprastai galvijų liga gali pasireikšti ūmia arba lėtine forma, o simptomai gali pasireikšti ne visada. Jei atidžiai apžiūrėsite gyvūnus, galite aptikti užsikrėtusių asmenų lytinių organų gleivinės paraudimą.
Kai kuriems asmenims po 5-15 dienų gali pasireikšti:
- padidėjusi kūno temperatūra;
- nuolatinis nerimas;
- gausus gleivių išsiskyrimas iš lytinių organų.
Be to, gyvūnas pradeda judėti susikūpręs, uodega nuolat pakyla, ant lytinių organų atsiranda drumstų pūlių.
Galvijų kampilobakteriozės profilaktika
Prevencinės priemonės kovojant su galvijų vibrioze turi būti vykdomos laikantis sanitarinių ir veterinarinių taisyklių. Siekiant užkirsti kelią galvijų infekcinių ligų atsiradimui ūkyje, reikia laikytis šių rekomendacijų:
- galvijai neturėtų laisvai judėti ūkyje be veterinarijos specialisto palydos ir leidimo;
- turi būti griežtai laikomasi veterinarinių ir sanitarinių gyvūnų šėrimo ir laikymo taisyklių;
- bandai papildyti reikėtų naudoti tik tuos asmenis, kurie nėra jautrūs vibriozei;
- Jei buliai į ūkį atvežami veisimo tikslais, gyvūnai turi būti laikomi karantine 1 mėnesiui:
- veisliniai buliai turi būti tikrinami dėl ligos nustatymo kas 6 mėnesius – 3 kartus su 10 dienų intervalu.
Be to, galvijų ligų profilaktikai dažnai naudojamos vakcinos.
Išvada
Galvijų vibracija neigiamai veikia būsimus palikuonis, sukelia abortus ir karvių nevaisingumą. Išorinėje aplinkoje esantis ligos sukėlėjas gali mirti po 20 dienų, jei temperatūra yra +20°C ir aukštesnė. Esant žemesnei temperatūrai, sukėlėjas gali gyventi iki 1 mėnesio. Temperatūrai pasiekus +55°C, mikrobai žūva per 10 min., išdžiūvus – per 2 val. Sušalusioje galvijų spermoje vibriozės sukėlėjas gali išgyventi iki 9 mėnesių.
