Ką daryti, jei paprikos daigai nukrenta

Pipirai yra viena iš labiausiai paplitusių sodo kultūrų. Tai visiškai pateisinama, skanu, galima konservuoti, džiovinti, šaldyti. Pipirai labai sveiki – turi daug kalio, o vitamino C kiekiu lenkia visas daržoves ir net citrusinius vaisius.

Pipirai auginami tik per sodinukus, dažnai auginami savarankiškai. Tai nereiškia, kad tai sudėtingas reikalas, tačiau jei nesilaikysite tam tikrų taisyklių, galite prarasti sodinukus dar prieš juos pasodinant į žemę. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl krinta pipirų daigai ir kaip šios bėdos išvengti.

Ko reikia norint sėkmingai auginti pipirų daigus

Kiekvienas augalas turi savo reikalavimus gyvenimo sąlygoms, apšvietimui, temperatūrai ir drėgmei. Ne išimtis ir pipirai, ypač pažeidžiami jų daigai. Kad auginant nekiltų problemų, pažiūrėkime, ką mėgsta pipirai:

  • Vienoda šilta temperatūra visą dieną;
  • dienos šviesos laikas ne daugiau kaip 8 valandos;
  • Laistyti šiltu, apie 25 laipsnių, vandeniu;
  • Vienodas drėkinimas;
  • Nusausintas derlingas dirvožemis su neutralia reakcija;
  • Padidintos kalio dozės.

Pipirai netoleruoja:

  • Karštas oras viršija 35 laipsnius;
  • Laistyti vandeniu žemesnėje nei 20 laipsnių temperatūroje;
  • Trauminės šaknų persodinimas;
  • Gilus nusileidimas;
  • Didelis dirvožemio rūgštingumas;
  • Padidintos azoto trąšų ir šviežio mėšlo dozės;
  • Tiesioginiai saulės spinduliai.

Priežastys, kodėl krinta pipirų daigai

Labai nemalonu, kai nukrenta kruopščiai pasodinti pipirų daigai. Tam gali būti kelios priežastys:

  • Klaidos nusileidimo metu;
  • Priežiūros klaidos;
  • Netinkamos sulaikymo sąlygos;
  • Juoda koja;
  • Fuzariumas.

Viso to galima išvengti. Pažiūrėkime, ką daryti dabar ir kaip išvengti klaidų ateityje.

Klaidos sodinant paprikas

Patarimas! Niekada neimkite dirvožemio iš sodo ar šiltnamio sodinukams sodinti.

Kenkėjai ir patogenai gyvena atvirame lauke, jie dažnai sukelia suaugusių augalų mirtį, tačiau subtiliems sodinukams su plonomis šaknimis ir silpnais stiebais su jais susidoroti yra daug sunkiau. Paruoškite dirvą patys, naudodami šiuos ingredientus:

  • Durpės – 10 l;
  • Smėlis – 5 l;
  • Medžio pelenai – 1 l;
  • "Fitosporin" arba "Agrovit" - pagal instrukcijas.

Prieš naudojimą smėlis turi būti iškaitintas orkaitėje. Sumaišykite visus ingredientus ir naudokite auginant sodinukus. Jokiu būdu neviršykite rekomenduojamos Fitosporin ar Agrovit dozės, geriau naudoti mažesnį kiekį.

Jei naudojate pirktą žemę, neimkite tos, kuri liko pasodinus kambarinius augalus – į ją dedama trąšų, kurios koncentracijos tinka suaugusiam augalui su tam tikrais poreikiais auginti, tinka tik speciali žemė sodinukams. Tačiau jį taip pat reikia paruošti taip:

  1. Neatidarydami maišelį su pagrindu įdėkite į cinkuotą kibirą;
  2. Atsargiai, kad maišelis neištirptų, kibiro šoną užpilkite verdančiu vandeniu;
  3. Uždenkite kibirą dangčiu;
  4. Palikite maišą su žemėmis kibire, kol vanduo visiškai atvės.
Įspėjimas! Sodinant sėklas į paruoštą dirvą nepilkite jokių trąšų ar pelenų – trąšos jau yra substrate.

Taip sunaikinsite viską, kas įmanoma kenkėjų ir patogenai, galintys sukelti sodinukų kritimą.

Nesvarbu, ar renkate sėklas iš sveikų pipirų, ar perkate sėklas iš geros reputacijos augintojo, nėra garantijos, kad jose nėra patogenų.

Patarimas! Sėklas 20 minučių pamirkykite termose su 53 laipsnių temperatūros vandeniu.

Taip sunaikinsite galimus ligos sukėlėjus, tačiau pačios sėklos neturės laiko kentėti. Sėklų, padengtų spalvotu lukštu, paruošimas prieš sėją nėra būtinas.

Pipirų sėklas sodinkite teisingai – 3–4 cm gyliu, o žemę būtinai sutankinkite, kad neišbyrėtų. Per giliai arba negiliai pasėtos sėklos normaliai nesivystys, o nusilpęs augalas dažniau susirgs ir žūs.

Negalite sėti sėklų per storai; skirkite šiek tiek laiko ir jas paskleiskite. Tada turėsite mažiau problemų – jie neišsitemps, nesilankstys, o skynimo metu bus mažiau traumuojamos šaknys.

Klaidos prižiūrint sodinukus

Dėl per didelių trąšų dozių pipirų daigai tikrai ištįs, o tai, savo ruožtu, gali nukristi. Ypač pavojingas azoto perteklius.

Tolygiai laistykite pipirų daigus. Nuo dažno purškimo dirva pajuoduoja ir atrodo, kad joje pakanka drėgmės.Tiesą sakant, gali pasirodyti, kad žemė per sausa, o daigai negyvi, nes neturi ko gerti. Jei abejojate, ar reikia laistyti, paimkite degtuką ir pradurkite dirvą nuo augalo. Jei reikia, nedelsiant laistykite.

Perpildymas yra ne mažiau pavojingas. Šaknis nuo drėgmės pertekliaus ir laistymo šaltu vandeniu gali labai lengvai supūti ir augalas žus, perlaistymas taip pat blokuoja deguonies patekimą į šaknis. Išleidimo anga gali būti užsikimšusi. Jei taip atsitiktų, skubiai išsaugokite sveikus augalus – persodinkite juos į kitą dirvą. Seno puodo geriau nenaudoti, jei nėra nieko tinkamesnio, nuplaukite šepetėliu ir užpilkite verdančiu vandeniu. Po persodinimo paprikas apdorokite tirpalu fundazolas, sudrėkinkite juo dirvą.

Per sausas oras taip pat gali sukelti sodinukų išgulimą. Jei nuskynus pipirų daigus užkasite, dalis augalų greičiausiai subyrės ir žus – to nedarykite.

Netinkamos sulaikymo sąlygos

Sėkloms dygti būtina aukšta temperatūra. Sėjinukams tai gali būti žalinga. Kai tik pasirodo pirmoji sodinukų kilpa, temperatūra iškart sumažinama, o augalas pradeda gauti papildomos šviesos.

Ir nors pipirai yra trumpo šviesaus paros augalas, be šviesos išvis negali gyventi, šviesa būtina fotosintezei, kuri yra beveik visų augalų gyvybės pagrindas (išimtis – vabzdžiaėdžių rūšys). Daigas pasiekia šviesos šaltinį, išeikvodamas visas jėgas, išsitiesia, nukrenta ir miršta.

Perteklinė šviesa, taip pat šalta temperatūra, taip pat neduoda naudos sodinukams. Žema temperatūra kartu su perlaistymu yra ypač pavojinga - tai tiesioginis kelias į mažo augalo mirtį.

Juodieji kojų pipirai

Juodoji kojelė yra viena iš dažniausių pipirų daigų išgulimo priežasčių. Tai liga sukelia kelių rūšių grybelių patogenus. Dirvožemyje jie visada būna, bet puola tik nusilpusius augalus. Grybai daigams kelia ypatingą pavojų – jie visada žūva – pirmiausia pūva poskiltis kelias, paruduoja ir suplonėja, vėliau audiniai suminkštėja ir vandeningi.

Ligą skatina užteršto dirvožemio naudojimas, prastas vėdinimas, perlaistymas, nekokybiška sodinamoji medžiaga, sustorėję sodinukai ir netinkama sodinukų priežiūra, dėl kurios augalas nusilpsta. Dažnai juodosios kojos priežastis yra tai, kad žemėje nuolat susidaro pluta.

Siūlome pažiūrėti vaizdo įrašą apie liaudišką kovos būdą juoda koja ant pomidorų. Šis metodas tinka ir paprikoms.

Paprikos fuzariozės

Liga dažniausiai pasireiškia subrendusiems augalams. Tačiau būna, kad sodinukai juo suserga – tiesiog nuvysta ir nukrinta. Nuo jo nėra vaistų, augalą reikia sunaikinti.

Paprikų daigų išgulimo gydymas

Ką daryti, jei paprikos daigai nukrenta? Jei priežastis yra juodoji kojelė ar fuzariumas, sergančius augalus reikia nedelsiant sunaikinti, o išlikusius nedelsiant sodinti į atskirus puodelius naujoje žemėje. Tokiu būdu, jei vienas ar keli augalai susirgs, likusieji bus mažiau užsikrėtę.

Jei sodinukų išgulimo priežastis yra kita ir pažeisti tik keli augalai, suraskite bėdos šaltinį ir sukurkite sąlygas normaliam pipirų vystymuisi. Perlaistant, jei žemė dar neįrūgo, kartais užtenka sumažinti laistymą ir pabarstyti dirvą medžio pelenais.

Jei pipirų daigai ką tik pradėjo sirgti juodosios kojos liga, augalus ir po jais esančią dirvą apdorokite 1% vario sulfato tirpalu arba silpnu kalio permanganato tirpalu.

Pipirų daigų išgulimo prevencija

Lengviau užkirsti kelią bet kokiai ligai nei kovoti su jos pasekmėmis. Sveiki, gerai prižiūrimi sodinukai rečiau serga nei tie, kurių vystymasis buvo paliktas atsitiktinumui. Pradėti juo rūpintis reikia prieš sodinimą – prieš sodinimą būtinai pamirkykite sėklas epino tirpale. Epin – adaptogenas ir plataus veikimo spektro reguliatorius, iš juo apdorotų sėklų išauginti augalai lengviau toleruoja perlaistymą ir sausrą, mažiau tempiasi, atsparesni ligoms. Be to, tai yra natūralios kilmės vaistas ir nekelia pavojaus žmonėms. Taip pat galite juo apdoroti sodinukus, bet ne dažniau kaip kartą per dvi savaites.

Siekiant išvengti grybelinių ligų ir juodosios kojos, sukeliančios paprikų daigų išgulimą, daigai ir po jais esantis dirvožemis du kartus su dviejų savaičių intervalu apdorojami bet kurio vario turinčio vaisto tirpalu, kurio koncentracija du kartus mažesnė nei parašyta instrukcijos. Dėl šių apdorojimų pipirai vėliau taps atsparesni grybelinėms ir virusinėms ligoms.

Patarimas! Apdorojant sodinukus vario turinčiu preparatu, geriau naudoti emulsiją, o ne miltelius.

Jis kainuoja daugiau, tačiau jo naudojimo rezultatas yra daug geresnis – miltelių pavidalo metalų oksidai, skirtingai nei emulsijos, blogai tirpsta vandenyje. Tai nesunku pastebėti išpurškus – didelis vaisto kiekis lieka indo, kuriame buvo ruošiamas tirpalas, dugne ir atitinkamai mažėja gydymo efektyvumas.

Palikite atsiliepimą

Sodas

Gėlės