Turinys
Dažyti voratinkliai, tiesūs, ištepti, mėlynstiebiai – vienos rūšies pavadinimai, biologiniuose žinynuose – Cortinarius collinitus. Arachnidaceae šeimos plokštelinis grybas.
Plokštelės šviesiai rudos su tamsiais inkliuzais
Sutepto voratinklio aprašymas
Grybautojams nepažįstama ir nepopuliari rūšis. Išoriškai jis primena nevalgomus grybus, todėl retai matomas tarp nuimtų pasėlių. Vaisiakūnio spalva kinta. Pradiniame vystymosi etape jis yra rudas su rausvu atspalviu, tada tampa artimesnis geltonai oranžinei spalvai.Subrendusiuose egzemplioriuose jis pašviesėja iki smėlio spalvos su gelsvu atspalviu.
Viršutinė mėlynojo kamieno voratinklio dalis yra daug tamsesnė nei apatinė
Dangtelio aprašymas
Suteptas tinklas vidutinio dydžio, suaugusių egzempliorių kepurėlės skersmuo siekia 10 cm. Centrinės dalies spalva tamsi, kraštai šviesesni. Jaunas voratinklis gali turėti išilgines asimetriškai išdėstytas juosteles.
Išorinės charakteristikos:
- augimo pradžioje kepurėlės forma yra varpelio formos su sandariu dangteliu;
- brandesniuose vaisiakūniuose jis tampa išgaubtas su skaidriu gumbu centre;
- paskutiniame auginimo sezono etape kepurėlė išsiskleidžia įgaubtais lygiais arba šiek tiek banguotais kraštais;
- stora antklodė plyšta ir lieka apatinėje dalyje pilkšvo tinklelio pavidalu;
- jaunų grybų paviršius lygus, suaugusių egzempliorių – smulkiai gumbuotas;
- apsauginė plėvelė yra gleivėta, esant žemai drėgmei išdžiūsta ir tampa kieta bei matinė;
- plokštelės tvirtai pritvirtintos, išsidėstymas negausus, jaunų egzempliorių spalva šviesi su melsvu atspalviu, tada patamsėja iki rudos.
Minkštimas yra tankus, balkšvas ir neturi ryškaus kvapo.
Paviršius lipnus, dažnai su nukritusių lapų ar šakų dalelėmis
Kojos aprašymas
Jaunų egzempliorių koja viduje kieta, subrendusių – tuščiavidurė. Cilindrinės formos, aukštis – 10 cm, plotis – 2 cm.Centrinis stačias, šiek tiek išlenktas viršutinėje dalyje. Plonesnis prie pagrindo nei šalia dangtelio. Augimo sezono pradžioje akivaizdžiai matosi šliaužtinukų likučiai ir nusileidžiantys peiliai. Prie grybienos koja nudažyta ochra. Dažnai jos paviršiuje, ypač esant sausam orui, matomi tamsesnės spalvos žvynuoti žiedeliai.
Paviršius lygus, gleivėtas, pagrindinis tonas baltas su pilkšvu arba melsvu atspalviu.
Kur ir kaip auga
Purvinas voratinklis nėra reta rūšis, jis paplitęs centriniuose regionuose, Sibire, europinėje dalyje, Urale. Jis randamas Tolimuosiuose Rytuose, bet daug rečiau. Simbiozę sudaro tik su drebulėmis, todėl gali augti bet kokio tipo miškuose, kuriuose aptinkama ši medžių rūšis. Derėja vidutiniškai vėlai – nuo liepos iki rugsėjo, auga pavieniui arba išsibarsčiusiomis nedidelėmis grupėmis.
Ar grybas valgomas ar ne?
Purvinas voratinklis yra ketvirtos kategorijos valgomasis grybas. Vaisiaus kūnas yra bekvapis ir beskonis.
Dvigubai ir jų skirtumai
Povo voratinklio atitikmenys apima povo voratinklį. Dažniau aptinkama europinėje dalyje, sukuria mikorizę su buku. Kepurės paviršius stambiai žvynuotas ir plytų spalvos. Stiebas nevienodos spalvos, vyrauja tamsiai rudi fragmentai. Rūšis yra nevalgoma, jos cheminė sudėtis yra toksiškų junginių.
Dangtelio likučių nėra, pjaunant minkštimas pagelsta
Išvada
Purvinas voratinklis yra valgomasis grybas be kvapo ir skonio. Tinka visiems gaminimo būdams, tačiau būtinas išankstinis terminis apdorojimas. Vaisiai nuo vasaros pabaigos iki rugsėjo.
