Karvė šlubuoja ant priekinės ar užpakalinės kojos: ką daryti?

Jei karvė šlubuoja ant užpakalinės kojos, priežastys gali būti labai įvairios: nuo paprasto patempimo, nuo kurio gyvūnas gali atsigauti pats, iki sąnarių ir kanopų ligų. Daugeliu atvejų karvių šlubavimą sukelia per didelis arba nenormalus raginio sluoksnio augimas, kuris deformuojasi dėl nepakankamo fizinio krūvio žiemą – tokiu metu gyvūnai mažai juda, o raginis sluoksnis nenusidėvi. Vasarą ši problema dažnai ištinka uždaruose fermose laikomoms karvėms.

Kodėl karvė tempia koją ir šlubuoja?

Dažniausiai karvė pradeda šlubuoti ar tempti koją dėl įvairių sąnarių ligų, raginio sluoksnio deformacijos ir infekcijų kanopų srityje. Dažniausios galvijų pėdų ligos yra:

  • bursitas;
  • erozija;
  • artrozė;
  • dermatitas;
  • artritas;
  • laminitas
Svarbu! Tikslią diagnozę gali nustatyti tik veterinarijos gydytojas, nes daugeliui karvių kojų ligų būdingi panašūs simptomai: patinimas, skausmas, opos ir įtrūkimai, pūlingos išskyros ir kt.

Jei karvių kojų raginis sluoksnis yra tiesiog deformuotas, paprastas genėjimas ištaisys situaciją, tačiau labai dažnai prie ataugų pridedamos įvairios komplikacijos, pasireiškiančios pūlingu ir patinimu. Tokiu atveju reikalinga veterinaro pagalba, kuri turi paskirti tolesnį gydymą. Kaip pirmoji pagalba apipjaustius raginį sluoksnį, pjūvio vietą ant galvijų kojų galite apdoroti antiseptiku, kad nepablogintumėte situacijos dėl bet kokios infekcijos.

Karvės gali šlubuoti ir dėl išnirimo ar patempimo – tai vienas paprasčiausių variantų. Kartais gyvūnams net nereikia gydymo, jie greitai atsigauna be pašalinės pagalbos. Daug problemiškesnė, jei dėl smūgio ar kito mechaninio poveikio pasislinko karvės kojų kaulai. Jei dėl tokių sužalojimų karvės kojos sugenda, pradėti gydyti nėra prasmės – gyvulys siunčiamas skersti.

Ar karvė šlubuoja, galite nustatyti pagal šiuos požymius:

  • gyvūnas juda itin atsargiai ir suvaržytai;
  • jam sunku pakilti iš vietos;
  • stebima letargija, apatija ir atsisakymas maitinti;
  • karvė gali dažnai keisti padėtį, kad sumažintų kojų skausmą;
  • kartais dėl netinkamo svorio paskirstymo karvė per daug palinksta į priekį.

Be to, pastebima, kad sergančios karvės primilžis pastebimai sumažėja – nuo ​​30% ir daugiau. Priežastis yra apetito praradimas, dėl kurio galima visiškai atsisakyti maisto.

Priežastys, kodėl karvės koja ištinusi virš kanopos

Dažniausiai karvių kojų patinimas vietoje tiesiai virš kanopų rodo flegmoną – ligą, kuri pasireiškia raginio sluoksnio vainikėlio uždegimu. Tai paveikia pluoštą, esantį po oda. Liga dažniausiai sukelia tam tikrą infekciją.Uždegimo vietos sumušimas gali apsunkinti situaciją.

Be to, flegmoną ant karvių kojų lemia šie požymiai:

  • gyvūno silpnumas;
  • kanopos sienelė pradeda smukti;
  • tarpkarstų paviršius pastebimai išsipučia.

Bursitas yra labai pavojingas karvėms. Jei gyvūnas ne tik šlubuoja ir tempia koją, bet ir pastebimai patino riešo sąnario srityje, tai gali būti šios srities keratinizacijos proceso pradžia. Pirmosiomis bursito vystymosi stadijomis gyvūnui dar galima padėti, tačiau pažengusios ligos gydyti negalima.

Svarbu! Riziką susirgti bursitu didina pėdų traumos ir įvairios infekcijos, atsirandančios dėl antisanitarinių sąlygų kioskuose.

Kodėl karvės koją skauda, ​​kur yra kanopa?

Norint laiku atpažinti besivystančią ligą, pasirodžius pirmiesiems karvės šlubavimo požymiams, apžiūrimos kojos, ypač kanopų sritis. Profilaktiniai patikrinimai privalomi žiemą, kai banda mažai juda ir rizika, kad gyvuliai ims šlubuoti, gerokai padidėja. Dėl judėjimo stokos karvių kojų raginis sluoksnis nustoja šlifuoti ir dėl to išauga iki tokio dydžio, kad kraštas net pradeda lenktis į viršų.

Be to, problemų gali kilti ir minkštose kanopos vietose, pavyzdžiui, mažoje skiltyje po raginiu sluoksniu ir iškart už jo. Ši vieta ganymo metu lengvai pažeidžiama, po to žaizda gali užsikrėsti. Galiausiai gyvūnas pradeda šlubuoti, o apžiūrint kojas ir spaudžiant pažeistą vietą, atsiranda skausmas.

Svarbu! Maži veršeliai ypač dažnai kenčia nuo mechaninių pažeidimų, kurių metu raginis sluoksnis dar labai plonas, o minkštieji audiniai daug jautresni nei suaugusių gyvūnų.

Daugeliu atvejų skausmas kanopų srityje atsiranda dėl fusobakteriozės (nekrobakteriozės) išsivystymo. Karvė pradeda šlubuoti ir kristi ant kojos dėl to, kad kulno srityje, kurioje yra minkštieji audiniai, atsiranda didelis įtrūkimas. Vieta aplink pažeidimą greitai išsipučia ir užsidega, po to infekcija išplinta į raguoto bato sritį ir prasiskverbia giliau.

Galvijai taip pat dažnai kenčia nuo kojų erozijos, kai neteisingai formuojasi kanopos, perskirstomi krūviai. Slėgis stipresnis išorėje nei viduje. Dėl to pažeidžiami vidiniai minkštieji kanopų audiniai, prasideda puvimo procesas, gyvūnas šlubuoja ant kojos.

Patarimas! Galite padėti gyvūnui naudodami specialų kulną, pritvirtintą prie sveikos raginio sluoksnio vietos. Taigi, sergančio asmens svoris bus automatiškai perkeltas į šį kulną, o sergama vieta pakils. Skausmas turėtų palaipsniui mažėti.

Ką daryti, jei karvė šlubuoja ant priekinės ar užpakalinės kojos

Jei karvė šlubuoja ant užpakalinės ar priekinės kojos, net šiek tiek, gydymą reikia pradėti kuo greičiau. Ankstyvosiose stadijose išgydomos net rimtos sąnarių ir kanopų ligos. Jei procesas bus pradėtas, karvė galiausiai turės būti išsiųsta į skerdyklą.

Tačiau kartais gydymas visai nereikalingas. Pirmiausia reikia apžiūrėti skaudančią koją – galbūt gyvūnas šlubuoja, nes kažkas įstrigo tarp kanopų dalių sąnarių. Tokiu atveju pakanka nuimti objektą ir tik tuo atveju dezinfekuoti su juo besiliečiančią vietą. Jeigu karvės kanopų sritis ant nugaros ar priekinės kojos yra patinusi, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Kai karvė šlubuoja, o sąnarys prie kanopos pastebimai patinsta, prieš atvykstant gydytojui, gyvūno būklę galima palengvinti ichtiolio tepalu ir tvarsčiu. Be to, galite atlikti „Travmatina“ injekciją.

Veterinarijos gydytojui nustačius, kad dėl nekrobakteriozės karvė šlubuoja ant užpakalinės ar priekinės kojos, svarbu sergantį asmenį izoliuoti ir sudaryti jai kuo patogesnes gyvenimo sąlygas. Patalynė turi būti šviežia, o grindys švarios, kad pažeista koja neužsikrėstų. Gydymas atliekamas specialiomis pėdų vonelėmis. Be to, būtina reguliariai pašalinti negyvus audinius iš pažeistos vietos. Be to, sergant nekrobakterioze, galvijams reikia gerinti mitybą – rekomenduojama į racioną įtraukti vitaminų papildus. Taip karvė greičiau atsigaus ir nustos šlubuoti.

Jei ligą lydi didelis pūlių išsiskyrimas, pūliuojančią vietą būtina uždėti spiritiniu kompresu. Kai kuriais atvejais būtina skirti antibiotikų.

Veterinarijos gydytojui diagnozavus, kad karvė šlubuoja koja dėl patempimo, gyvūnui skiriamas poilsis ir laikina izoliacija nuo likusios bandos. 2 dienas ant pažeistos kojos uždedamas kompresinis tvarstis ir šaltis. Tada atliekamos atšilimo procedūros. Paprastai to pakanka, ir netrukus sergantis asmuo nustoja šlubuoti.

Svarbu! Atviras galvijų kojų išnirimas negali būti gydomas – tokiais atvejais gyvūnas siunčiamas skersti. Visais kitais atvejais sergantis asmuo gydomas perstatant sąnarius ir uždedant tvirtą tvarstį. Prieš tai karvė turi būti numarinta.

Kai atsiranda erozija ant galvijų kojų, pirmiausia turite išvalyti raginį sluoksnį nuo nešvarumų ir apdoroti antiseptiku.Jei yra pūlingų opų, jas reikia tepti antiseptiniais tepalais. Tolesnis gydymas apima specialaus kulno pritvirtinimą prie kanopos.

Jei sergančio gyvūno kojose pastebimas uždegimas su pūlių susidarymu, gydymas visada prasideda atidarius pažeistą ertmę. Tada jis išvalomas, išplaunamas vandenilio peroksidu arba kalio permanganatu ir daroma medvilninė turunda. Jis dosniai mirkomas Vishnevsky tepalu, po kurio vata pritvirtinama prie žaizdos.

Šlubavimo prevencija

Galvijų gydymas dažnai susijęs su didelėmis finansinėmis išlaidomis, todėl lengviau apsisaugoti nuo sąnarių ir kanopų ligų. Tai pasiekiama naudojant paprastas prevencines priemones:

  • būtina karvėms sudaryti sanitarines sąlygas - laiku keičiamas kraikas ir valomi gardai;
  • kanopų plotas kartkartėmis apžiūrimas, tikrinamas drėgmės lygis ir valomas;
  • Periodiškai reikia nupjauti kanopos raginį sluoksnį, jei jis užauga per ilgas;
  • Galvijų pašarai tiekiami kokybiškais pašarais, geriausia su vitamininiais papildais (bursito profilaktika);
  • idealiu atveju grindų paviršius turėtų būti padengtas guminiais kilimėliais;
  • kartais reikia daryti specialias vonias galvijų kanopoms (kaip įdaras tinka 10% cinko tirpalas kartą per 10 dienų, kuris pilamas iki 25 cm aukščio).
Patarimas! Be to, gyvūnus patartina laikyti erdviuose aptvaruose. Perpildytos sąlygos žymiai padidina riziką, kad karvės šlubs ar vilks kojas.

Išvada

Jei karvė šlubuoja ant užpakalinės kojos, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes šio reiškinio priežasčių gali būti daug. Savidiagnozę apsunkina tai, kad daugelio karvių kojų ir sąnarių ligų simptomai yra labai panašūs.Netinkamas gydymas gali tik pakenkti sergančiam gyvūnui. Kita vertus, jei liga yra apleista ir gydymas atidedamas, visiškas pasveikimas gali tapti neįmanomas. Tokiu atveju serganti karvė siunčiama skersti.

Taip pat galite sužinoti daugiau apie tai, ką daryti, jei karvės koja ištinsta ir ji šlubuoja iš toliau pateikto vaizdo įrašo:

Komentarai
  1. Sveiki.Mano karvė staiga po ganymo pradėjo šlubuoti ant užpakalinės kojos.Apžiūrėjome koją,jokių sužalojimų nesimato, bet atrodo, kad karvė bijo atsistoti ant kojos, stovi ir vos liečia kanopos galiuką ,atsižvelgiant į skaudančią koją.Trečią dieną blauzdoje atsirado tam tikro tipo patinimas.venos.Pirmas dienas tepiau šalta, antrą dieną tepaliu DOLGIT, pagerėjimo nesimato.Karvė jau trečia diena serga.Ką daryti?

    2023-08-07, 07:08
    Marina
Palikite atsiliepimą

Sodas

Gėlės