Turinys
Karvių tešmens dermatitas yra uždegiminis procesas, besiformuojantis giliuose odos sluoksniuose. Jis gali būti ūmus arba lėtinis. Šiame straipsnyje bus pateikta išsami informacija apie tešmens dermatito rūšis, priežastis, požymius, pagalbos teikimo gyvūnui taisykles.
Tešmens dermatito tipai
Karvės gali turėti vieną iš šių dermatito tipų:
- trauminis, kurį sukelia mechaniniai odos pažeidimai;
- medicininis dėl vaistų ar tepalų vartojimo;
- verrucous (karpos), kuris tampa pažengusio vaisto ar trauminio dermatito pasekmė, turi lėtinę formą;
- gangreninis - kai nekrobakteriozės sukėlėjas - nekrozė prilimpa - patenka per odos pažeidimus;
- mazginis - dėl nitlingų grupės virusų.
Karvių tešmens dermatito priežastys
Tešmens dermatitą gali sukelti:
- užsitęsusi gyvūno hipotermija;
- šlapio tešmens suskeldėjimas;
- aštrių tepalų naudojimas įvairioms ligoms gydyti tešmens srityje;
- sanitarinių ir higienos normų bei gyvūnų priežiūros taisyklių nesilaikymas.
Kai kuriais atvejais dermatitas gali būti sutrikusių karvės medžiagų apykaitos procesų pasekmė arba atsirasti dėl ligos kitų sričių ir organų pažeidimo. Tai būdinga apsinuodijimui maistu, kuris skirstomas į bulvių, grikių, bardo ir dobilų egzantemą.
Ligos simptomai
Liga lengvai atpažįstama pagal išorinius klinikinius požymius. Jie gali būti įvairaus sunkumo – nuo mažų šviesiai raudono uždegimo židinių iki rimtų pūlingų tešmens pažeidimų. Sunkiausias laipsnis dažniausiai lokalizuotas kairiojo ir dešiniojo tešmens sustorėjimo viduryje, tačiau gali plisti visoje srityje.
Iš įtrūkimų susidaro skausmingos opos, iš kurių nuolat išsiskiria su pūliais susimaišęs ichoras. Nepakankamai prižiūrint ar laiku aptiktus, šie įtrūkimai pasidengia plona pluta arba susimaišę su nešvarumais ir dulkėmis suformuoja būdingo nemalonaus kvapo masę, kuri sulipdo kailį ir sukelia gyvūnui dar didesnį diskomfortą. Be įtrūkimų ir opų susidarymo odoje, visame tešmenyje pradeda atsirasti įvairaus dydžio pūlingų židinių – nuo vos pastebimų iki didelių – graikinio riešuto dydžio. Jei odos pažeidimas pažeidžia spenelius ir parapiliarinę sritį, kasdienis melžimas sukelia gyvūnui stiprų skausmą ir didelį nerimą.
Diagnostika
Dažniausiai dermatitui diagnozuoti pakanka bendro klinikinio tyrimo, kuris padeda nustatyti tikslią diagnozę. Taip yra dėl to, kad ligos simptomai pasireiškia beveik iš karto. Norint nustatyti mazginį dermatitą, būtina atlikti laboratorinius seilių, taip pat išskyrų iš gleivinės tyrimus. Būtinai atskirai apžiūrėkite paveiktas tešmens vietas. Inkubacinis mazginio dermatito laikotarpis gali trukti mėnesį, tačiau pirmieji požymiai pradeda ryškėti jau antrą savaitę po užsikrėtimo.
Kaip gydyti karvių tešmens dermatitą
Tinkamai parinktas gydymas karvių tešmens dermatito baigtis yra teigiama. Lengviausiai gydomos neinfekcinės ligos formos. Jiems būtina pašalinti ligos priežastį (reguliuoti temperatūros sąlygas, palaikyti priežiūrą, palaikyti švarą patalpoje). Tada dermatitas praeis savaime.
Bet jei liga yra infekcinės kilmės, gali prireikti kompleksinio gydymo įvairiais vaistais, įtrynimais, tirpalais. Gydymas vyksta keliais etapais:
- Priežasties pašalinimas. Sergant dermatitu gyvūną kankina stiprus nuolatinis niežėjimas, todėl jis nuolat kasosi. Nuolatinis sudirgusios odos poveikis sukelia uždegimą ir sužalojimą įtrūkimų ir žaizdų pavidalu. Todėl pirmiausia reikia pašalinti priežastį, kuri sukelia odos dirginimą. Pavyzdžiui, jei dermatitas atsiranda vartojant tam tikrus vaistus, turėtumėte apriboti jų vartojimą ir pažvelgti į rezultatus. Norėdami nustatyti priežastį, turėtumėte žinoti dermatito tipus ir priežastis. Informaciją apie tai galite rasti viename iš ankstesnių skyrių.
- Pažeistų vietų apipjaustymas. Vietose, kuriose yra opų, įtrūkimų ir sudirgimų, reikia pašalinti visus plaukus. Tai palengvins tolesnį gydymą, leis odai laisvai kvėpuoti ir neleis nešvarumams bei prakaitui kauptis pažeistose vietose. O vasarą, veikiama ultravioletinių spindulių, oda greičiau atsigaus ir išsausės.
- Žaizdų valymas muilu ir vandeniu. Pažeistose vietose greitai susidaro ichoras ir įtrūkimai. Kad į juos nepatektų nešvarumų ir infekcijos, jas būtina nuolat plauti paprastu švariu vandeniu ir antibakteriniu muilu. Išvalę odą, būtinai nuvalykite ją sausa šluoste. Jokiu būdu nepalikite odos drėgnos.
- Kompleksinio gydymo vaistais pasirinkimas. Patartina, kad vaistus ir kitas gydymo priemones paskirtų kvalifikuotas veterinarijos gydytojas. Tačiau ne visada įmanoma pasinaudoti jo paslaugomis, todėl pirmiausia turėtumėte teisingai nustatyti dermatito tipą ir organizuoti gydymą, atsižvelgiant į jo kilmę ir klinikines apraiškas.
Jei dermatitą sukėlė antibiotikų vartojimas ar mechaniniai odos pažeidimai, tešmenį rekomenduojama gydyti spiritiniais tirpalais, į kuriuos pridėta antiseptikų. Pioktaninas yra labai populiarus šiems tikslams. Taip pat, siekiant užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui, dezinfekcijai rekomenduojama naudoti tepalus ir gelius, pavyzdžiui, balzamiko linimento, cinko ar streptocido tepalus.
Kai kuriais atvejais terapijai skiriamas antibiotikų kursas, taip pat novokaino blokada. Karpiniam dermatitui gydyti naudojami įvairūs kauterizuojantys tirpalai, pagaminti iš terpentino, formalino ar kalio permanganato.Pažengusiose ligos stadijose negalima išvengti chirurginių operacijų su tankiu gipsu.
Antibiotikai – tetraciklinas ir oleandomicinas – naudojami kaip terapinės priemonės nuo mazginio dermatito. Gyvūno būklei palaikyti skiriamas vitaminų kursas, stebima tinkama mityba ir tinkamas poilsis.
Prevencija
Prevencinės priemonės padeda išvengti dermatito atsiradimo. Jie apima:
- Laikant gyvūnus laikomasi sanitarinių ir higienos normų. Kambarys turi būti šiltas ir sausas. Ant grindų turi būti storas ir švarus įklotas, kad gyvūnas nemiegotų ant kietų ir sausų grindų. Reguliariai būtina stebėti karvių higieną – kartą per 1-2 dienas nuplauti ir išdžiovinti tešmenį. Gydant odą, reikia nuolat diagnozuoti, ar nėra mechaninių pažeidimų ir dirginimo, kad jie būtų laiku pašalinti. Jei įtrūkimų susidarymas yra susijęs su specifinių vaistų vartojimu, gydymą reikia nedelsiant nutraukti ir karvę stebėti, kol simptomai visiškai išnyks.
- Vakcinacija. Tokia prevencinė priemonė reikalinga tik tam, kad būtų išvengta infekcinio dermatito atsiradimo. Jei gyvūnas jau kartą sirgo šia liga, jam susidaro stabilus imunitetas. Todėl tokia prevencinė priemonė laikoma veiksmingiausiu būdu.
- Karantinas. Jei į tvartą atkeliauja naujas gyvūnas, pirmą mėnesį jis turi būti laikomas atskirai, naudojant individualias priežiūros priemones. Taip pat reikėtų susilaikyti nuo gyvulių įvežimo iš nepalankių vietovių, pavyzdžiui, iš Indijos, kur beveik visos karvės yra užsikrėtusios vienokiomis ar kitokiomis infekcinėmis ligomis.Visus tyrimus rekomenduojama atlikti iškart po priėmimo. Ir tik gavus rezultatus karvė gali būti perkelta į bendrą patalpą.
Išvada
Anksti diagnozavus karvių tešmens dermatitą galima nesunkiai išgydyti. Norint to išvengti, būtina laikytis prevencinių priemonių, skiepyti gyvulius ir atsakingai elgtis su naujų karvių įvežimu į bendrą tvartą.
