Kaip dažnai laistyti krapus atvirame grunte?

Krapai laistomi atvirame lauke reguliariai, vienam kvadratiniam metrui išleidžiant nuo 5–7 iki 20–30 litrų vandens. Vandens duodama kas penkias dienas, bet sausros metu tai daryti reikėtų du kartus dažniau. Skystis pirmiausia nusodinamas lauke arba viduje. Jei įmanoma, geriau naudoti lydytą ir lietaus vandenį.

Ar man reikia laistyti krapus?

Laistyti krapus būtina visais metų laikais – pavasarį ir vasarą, o prireikus ir rudenį (sodinti prieš žiemą). Standartinis dažnis yra kas penkias dienas. Nepaisant to, kad krapai yra nepretenzingas augalas, reguliarus laistymas atlieka svarbų vaidmenį:

  • greitas žaliosios masės surinkimas;
  • lapija išlieka žalia ir vešli;
  • sveiki daigai, geriau atsparūs infekcijoms;
  • pagerėja dirvožemio struktūra.

Optimalu ne tik laistyti, bet ir purkšti krapus. Priešingu atveju lapija gali pageltonuoti, išblukti ir prarasti skonį bei išvaizdą.

Vanduo gali būti duodamas įvairiais būdais:

  • iš purkštuvo, kad srove nepažeistumėte daigų ir nenuplautumėte žemės;
  • Lašelinis laistymas yra efektyvus būdas, leidžiantis tolygiai sudrėkinti dirvą.Ypač naudinga dideliuose plotuose, kur sunku reguliariai laistyti kiekvieną vagą;
  • Standartinė versija pagaminta iš laistytuvo, tinka mažoms lysvėms.

Kokiu paros metu geriausia laistyti?

Geriausia krapus laistyti vakare, likus maždaug 1-2 valandoms iki saulėlydžio. Jei laikas praėjo, vandens galite duoti vėlai vakare, kai jau tamsu. Kartais laistoma ryte, tačiau tai mažiau tinkamas variantas, nes dirva per dieną nespėja sugerti drėgmės. Dėl saulės spindulių dalis skysčio išgaruos.

Visiškai nerekomenduojama laistyti dieną, ypač karštu oru. Šiuo metu galite purkšti lapus, todėl jie gali nudegti saulėje. Ši procedūra padarys daugiau žalos nei naudos. Bet jei oras debesuotas ir nekarštas, tuomet skysčio galima duoti per dieną.

Reikalavimai vandeniui

Neverta laistyti paprastu vandeniu iš čiaupo, nes jis šaltas, turi chloro ir dažnai būna kietas. Todėl geriausia naudoti žiemą laikomą lietaus arba lydalo skystį.

Jei tai neįmanoma, galite paruošti įprastą vandenį iš čiaupo. Supilama į didelius indus ir paliekama 10-12 valandų patalpoje. Vonias galite pastatyti lauke ir palaukti kelias valandas – saulės spindulių dėka skystis pakankamai greitai įkais.

Kad krapai gerai augtų, laistymui naudokite nusistovėjusį vandenį.

Taip pat derliaus nuėmimui lauke dedamos statinės ir kiti konteineriai, kurie palaipsniui prisipildo lietaus drėgmės. Tai tinkamiausias skystis krapams laistyti, nes yra minkštas, neutralaus pH, neturi kenksmingų priemaišų.

Taigi tarp pagrindinių drėkinimo vandens reikalavimų yra šie:

  1. Jokio chloro. Norėdami tai padaryti, nusodinamas skystis arba imamas šulinio arba lietaus vanduo.
  2. Tinkama temperatūra yra 18-25 laipsnių kambario temperatūra.
  3. Vidutinis druskos kiekis – iki 2,5 g 1 litre. Paprastai beveik bet koks vanduo, išskyrus mineralinį, atitinka šį reikalavimą. Bet jei abejojate, pirmiausia galite išgarinti 1 litrą ir virtuvinėmis svarstyklėmis pasverti apačioje likusių druskų kiekį.

Vandens suvartojimas

Pasodinus į atvirą žemę, krapus reikia reguliariai laistyti, laikantis tam tikro vandens suvartojimo normos. Dažniausiai tai būna 8-10 litrų, t.y. standartinis kibiras kvadratiniam metrui. Šis skaičius gali būti padidintas iki 20-30 litrų arba sumažintas iki 6-7 litrų, priklausomai nuo įvairių veiksnių:

  1. Oro sąlygos (sausros metu vandens srautas didžiausias).
  2. Augalų būklė (jei jie pagelsta, nuvysta, atsilieka ir atrodo susilpnėję, laistymą būtinai reikia padidinti).
  3. Vystymosi stadija – po sėjos krapus reikia laistyti dažniau, bet ne taip gausiai kaip suaugusius augalus (laistyti jiems rečiau, bet daug didesniais kiekiais – iki 30 litrų 1 m.2).
  4. Dirvos būklė – ji turi būti šiek tiek drėgna, bet ne per daug, o žemė neturi būti sausa, tanki ir be įtrūkimų ant paviršiaus.

Krapų laistymo poreikį taip pat galite nustatyti pagal dirvožemio konsistenciją:

  1. Jei kumštyje suspaudžiate smėlėtą žemę ir negalite susidaryti gumulėlio (jis suirs), papildomos drėgmės nereikia.
  2. Jei rutulys lengvai susidaro iš priesmėlio dirvožemio, turite jį duoti vandens. Vartojimas turėtų būti padidintas.
  3. Jei dirva priemolio ir molinga, reikia ridenti rutulį ir pažiūrėti, ar spaudžiamas jis nesuyra. Jei ne, vandens nereikia, reikia sumažinti vartojimą.

Jei krapai gerai auga, o dirva drėgna, papildomai laistyti nereikia.

Kaip dažnai laistyti krapus

Laistymo dažnumas taip pat priklauso nuo oro sąlygų ir augalo būklės.Kitas rodiklis – auginimo būdas. Akivaizdu, kad sodinant atvirame lauke reikia daugiau vandens, o šiltnamyje – mažiau. Drėkinimo dažnumui didelę įtaką turi metų laikas:

  1. Pavasarį, po pasodinimo, krapus reikia laistyti saikingai, ne dažniau kaip kartą per savaitę, nes atšilus sniegui ir orams dar nekaršta dirva būna gana drėgna.
  2. Vasarą laistoma savaitę priklausomai nuo oro – jei debesuota ir vėsu, tada kartą per 5-7 dienas, o jei karšta – 2-3 kartus per savaitę.
  3. Rudenį laistoma tik sodinant krapus (prieš žiemą), po to jie mulčiuoja ir neplanuoja jokių darbų iki kito pavasario.

Atvirame lauke

Atvirame lauke laistoma bent du kartus per savaitę, karštu oru - tris kartus. Išimtis – lietingas oras. Jei kritulių per daug, papildomos drėgmės nereikia, o jei lauke vėsu, tuomet vandens duodama ne dažniau kaip kartą per savaitę.

Jauniems augalams suvartojimo norma yra 7 litrai 1 kvadratiniam metrui. Karštu oru laistoma 10-15 litrų, o jei dirva išdžiūsta, tada 20-30 litrų. Daugiau skysčių duoti nereikėtų, nes žemė bus per šlapia, o tada augalai gali nukentėti.

Patarimas! Norint sumažinti laistymą karštu oru, rekomenduojama periodiškai purenti dirvą ir ravėti. Gerai padeda ir mulčiavimas – ant dirvos paviršiaus klojami šiaudai, šienas, pjuvenos ar kitos medžiagos.

Per karščius

Karštu oru krapų laistymo kartų skaičius padidinamas iki 2-3 per savaitę, t.y. Skystis iš tikrųjų duodamas „kas antrą dieną“. Geriausia tai padaryti vakare. Jei sodinimo plotas didelis, lengviau įrengti lašelinę laistymo sistemą. Labai svarbu išlaikyti reguliarumą. Pavyzdžiui, negalite neleisti vandens visą savaitę ir ištuštinti kelis kibirus vienu metu.Tai gali sukelti šaknų puvinį, taip pat grybelines infekcijas.

Karštu oru laistoma kas dvi dienas.

Lietingu oru

Jei lietus pakankamai stiprus ir ilgas, krapams papildomos drėgmės nereikia. Būtina stebėti orų prognozes ir neduoti skysčių pertekliaus. Tačiau būna ir taip, kad lietus būna trumpalaikis, tik sudrėkina paviršinį dirvos sluoksnį. Tada sodinukai laistomi pagal sumažintą suvartojimo normą - 7-8 litrai kvadratiniam metrui.

Namie

Laistymą lengviausia organizuoti namuose, nes temperatūra yra stabili, nėra priklausomybės nuo oro ir galite iš anksto apskaičiuoti, kiek jo reikės. Pirmąjį mėnesį suvartojama ne daugiau kaip 5 litrai 1 m2, tada jis palaipsniui didinamas iki 10-12 litrų. Dirva nuolat purenama, o piktžolės pašalinamos.

Svarbu! Daigus reikia laistyti ypač dažnai – tris kartus per savaitę. Vanduo duodamas iš purškimo buteliuko, vengiant per daug sudrėkinti. Priešingu atveju sodinukai gali nukentėti nuo juodosios kojos.

Šiltnamyje

Šiltnamyje laistoma standartine norma - kartą per penkias dienas. Karštu oru – kartą per tris dienas. Standartinės sąnaudos – nuo ​​7 iki 15 litrų 1 m2. Tuo pačiu metu patalpa reguliariai vėdinama, kad būtų palaikoma optimali oro ir dirvožemio drėgmė. Jei temperatūra naktį nuolat viršija +15, šiltnamis atviras visą parą.

Kokie yra drėgmės trūkumo ir pertekliaus pavojai?

Planuodami laistyti krapus, turėtumėte stebėti ir dažnumą, ir purškimo normą. Svarbu suprasti, kad tiek drėgmės trūkumas, tiek perteklius yra pavojingi. Kai trūksta skysčių, atsiranda šie požymiai:

  • vytimas, pageltimas, lapijos kietumas;
  • kvapo, skonio, dalies maistinių medžiagų praradimas;
  • augimo sulėtėjimas;
  • silpnas derlius;
  • padidėjusi nitratų koncentracija augalų audiniuose;
  • augalai blogai pasisavina maisto medžiagas ir nusilpsta.

Jei gausite laistymą, manydami, kad kuo daugiau vandens, tuo geriau, tai taip pat sukels neigiamų apraiškų. Pagrindinė rizika yra susijusi su infekcinių patologijų - grybelinių, bakterijų, įskaitant juodąją koją, vystymusi. Tai labai pavojinga liga, dėl kurios patamsėja ir suminkštėja šaknų kakleliai. Paprastai jauni sodinukai miršta ir užkrečia dirvą bei gretimus sodinukus.

Dėl nepakankamos drėgmės lapija pagelsta, augalai atsilieka

Per didelis krapų laistymas sukelia kitų pavojų:

  • krūmai blogai auga;
  • sumažėja eterinių aliejų kiekis – prarandamas natūralus aromatas;
  • dirvožemis eroduoja, blogėja jo struktūra;
  • padidėja dirvožemio rūgštingumas;
  • Maisto medžiagas iš dirvožemio šaknys mažiau pasisavina.

Išvada

Krapai laistomi atvirame lauke kas 3-5 dienas, priklausomai nuo augalų būklės ir oro sąlygų. Vandens duodama 10-20 litrų 1 kvadratiniam metrui. Į vagas geriausia įrengti lašelinę laistymo sistemą arba tiesiog laistyti iš laistytuvo, kad nepatektų ant lapų ir stiebų.

Palikite atsiliepimą

Sodas

Gėlės