Bulvių auginimas jau seniai virto savotišku pomėgiu-konkursu tarp sodininkų, nes nupirkti bet kokį kiekį bet kokios veislės maistinių bulvių, jei pageidaujama, jau seniai nebuvo problema. O už išleistus pinigus prieinama kone kiekvienam žmogui. Tačiau kiekvienam vasarotojui, o juo labiau kaimo sodybos šeimininkui bulvės – ne tik daržovė, tai savotiškas sodininkystės simbolis.
Nuo tada, kai ji pasirodė Rusijos teritorijoje, ne iš karto, o palaipsniui įgijo antrosios duonos statusą. Todėl kiekvienas sodininkas stengiasi sugalvoti ir praktiškai išbandyti keletą naujų būdų, kaip padidinti augančių bulvių derlių ir skonį. Kartais prisimenami gerai pamiršti seni dalykai, o kartais pasitelkiama kitų šalių patirtis. Taip veikia su šiuo metu gana paplitusiu bulvių viršūnių pjaustymo būdu. Daugelis žmonių sėkmingai naudoja šią techniką keletą metų ir net neprisimena, kaip gyveno be jos.
Kiti yra suglumę, kodėl reikalingos šios papildomos pastangos, kurių poveikis daugeliui nesuprantamas. Dar kiti žino ir supranta jo vartojimo svarbą, tačiau jų nuomonės, kada jį vartoti, kartais skiriasi. Iš tiesų, tiksliai nustatyti, kada pjauti bulvių viršūnes, nėra visiškai paprasta.Per daug priklauso nuo konkrečių klimato ir oro sąlygų bei bulvių veislės savybių. Taigi, būtina suprasti, kodėl, kada ir kaip ši procedūra atliekama.
Bulvių viršūnių apipjaustymo priežastys
Iš biologijos visi žino, kad stolonų (požeminių ūglių) ir gumbų susidarymas bulvėse dažniausiai sutampa su augalų pumpuravimo ir žydėjimo faze.
Vėliau nuo žydėjimo iki natūralaus antžeminės krūmų dalies išdžiūvimo intensyviai auga ir vystosi bulvių gumbai, kaupdami krakmolą ir kitas maisto medžiagas. Visą šį laikotarpį patys stiebagumbiai yra padengti plona, gležna odele, kuri visiškai nėra skirta saugojimui ar apsaugai nuo išorinių poveikių, tačiau yra labai skanu išvirus. Ne veltui sakoma, kad jaunas bulves labai vertina gurmanai.
Įdomu tai, kad būtent išdžiūvus bulvių viršūnėms, prasideda rupėjimo procesas, formuojasi stipri ir tanki apsauginė odelė, kurios dėka bulves galima ilgai laikyti. Jis taip pat, kaip taisyklė, apsaugo gumbus nuo pažeidimų nuimant derlių ir nuo įvairių grybelinių infekcijų laikymo metu. Iš čia ir išvada – jei artėja derliaus nuėmimo metas, užklumpa šalnos, o bulvės ir toliau žaliuoja tarsi nieko nebūtų nutikę, tuomet būtinai reikia nupjauti viršūnes ir palikti savaitei, kad baigtųsi visi biologiniai procesai ir susidarytų apsauginė oda. Tik tada galima pradėti kasti gumbus.
Nupjauti bulvių viršūnes svarbu ir dėl to, kad vasaros pabaigoje atgyjantys ir augantys bulvių stiebai iš naujų gumbų pasisems maistinių medžiagų jų vystymuisi. Štai kodėl tokios bulvės yra prastai laikomos.
Dar viena dažna situacija, kai šienaujant bulvių viršūnes, būtina procedūra – bulvių krūmus pažeidžia vėlyvasis maras. Ši liga dažna bulvių palydovė, ypač drėgnomis ir vėsiomis vasaros sąlygomis. Jis gali sunaikinti visą bulvių derlių per kelias savaites. Užsikrečiama per antžemines augalų dalis ir tik po kurio laiko infekcija prasiskverbia į gumbus. Todėl pastebėjus, kad žali lapai pradeda dėmėti ir juoduoti, tuomet reikia kuo greičiau nupjauti bulvių viršūnes ir jas sudeginti. Ši technika padės išvengti ligos plitimo ir išsaugoti derlių. Ši procedūra dažnai atliekama prevenciniais tikslais tuose regionuose ir tokiomis oro sąlygomis, kai vėlyvojo maro išplitimo tikimybė yra labai didelė.
Taigi, atsakant į klausimą: „Kodėl jie pjauna bulvių viršūnes?“, galima pastebėti šias pagrindines priežastis:
- Suformuoti grublėtą apsauginę gumbų odelę;
- Pagreitinti gumbų nokimą ir geriau juos išsaugoti;
- Sumažinti ligų pažeidimo tikimybę tiek bulvėms augant, tiek toliau laikant gumbus;
- Kad būtų lengviau nuimti derlių (kad nesusipainiotumėte su aukštomis bulvių viršūnėmis).
Tiesa, yra ir kitų priežasčių pjauti bulvių viršūnes, kurios yra daug rečiau pasitaikančios, tačiau vis tiek turi teisę egzistuoti, nes jas patvirtina praktinė patirtis.
Kai kurie sodininkai, remdamiesi užsienio patirtimi, jau keletą metų pjauna bulvių viršūnes praėjus 10-12 dienų po žydėjimo. Kiti prisimena savo prosenelių ir prosenelių patirtį, kurie praėjusio amžiaus pradžioje, praėjus savaitei ar dviem po bulvių žydėjimo, specialiais sunkiais volais sutraiškė visas bulvių viršūnes. Tačiau visai įmanoma tiesiog kojomis trypti per krūmus, jei plotai su bulvėmis nedideli. Abiem atvejais derlingumas padidėjo nuo 10 iki 15 proc. Be to, bulvių gumbai tapo didesni ir geriau išsilaikė. Derlius nuimamas įprastu laiku, praėjus maždaug pusantro–dviems mėnesiams po žydėjimo, priklausomai nuo bulvių veislės.
Bet tai dar ne viskas. Dar praėjusio amžiaus viduryje agronomai praktiškai įrodė, kad bulvių stiebų genėjimas yra veiksmingas būdas kovoti su bulvių degeneracija.
Jei auginate bulves sėkloms, geriausias laikas tokiai procedūrai atlikti yra laikas, kai krūmai tik pradeda žydėti, tai yra pumpuravimo fazė.
Jei atidėsite genėjimą iki visiško žydėjimo, panašaus efekto galite ir nesulaukti. Vėlyvųjų veislių bulvių stiebus reikia nupjauti apie 15-20 cm, ankstyvųjų – apie 10 cm.Derliaus padidėjimas gali siekti 22–34%.
Šienavimo laikas
Bene labiausiai ginčytinas klausimas tarp patyrusių sodininkų – kada nukirpti bulvių viršūnes. Remiantis standartine visuotinai priimta teorija, tai turėtų būti daroma likus maždaug savaitei ar dviem iki numatomos derliaus nuėmimo datos, kad gumbai galėtų suformuoti apsauginį apvalkalą.
Kaip jau supratote, jei jūsų regione yra vėlyvojo pūtimo pavojus, visiškai priimtina viršūnes pjauti anksčiau, ypač kai atsiranda pirmieji ligos požymiai.
Tuo pačiu metu vis labiau populiarėja teorija, kad jei bulvių viršūnes nupjausite praėjus 12–14 dienų po žydėjimo, tai turės teigiamos įtakos gumbų derliui ir dydžiui, pagerins jų išsilaikymą ir net pagerins jų skonio savybes. Praktikoje šią teoriją taikantys sodininkai pastebi, kad gumbai, kurių viršūnėlės buvo nupjautos, yra mažiau vandeningo, sodresnio, krakmolingo skonio. Išties tokiu atveju susiformavę gumbai nebegauna papildomos drėgmės iš stiebų. Kita vertus, nušienautos viršūnės maistinių medžiagų iš gumbų nepasisavina.
Beje, auginant bulves sėkloms, nupjauti stiebus ir nuimti derlių reikia bent mėnesiu anksčiau nei tos pačios procedūros, kurios atliekamos maistinėms bulvėms. Tada jie rečiau susirgs grybelinėmis ir virusinėmis ligomis, o kitais metais užaugins puikų derlių.
Bet kokiu atveju, ar reikia karpyti bulvių viršūnes, ar ne, kiekvienas nusprendžia pats. Bet jei pastaraisiais metais turėjote problemų auginant bulves, galbūt prasminga pradėti eksperimentuoti ir bandyti bulvių krūmus genėti skirtingu metu eksperimentiniuose sklypuose. O nuimdami derlių palyginkite gautus rezultatus. Galbūt tokie eksperimentai padės supažindinti jus su daugybe įdomių bulvių gyvenimo faktų, kurių anksčiau net neįtarėte. O klausimas – ar bulves reikia genėti – išnyks tau savaime.
Jei bulvių derlius ir saugumas jus visiškai tenkina, galbūt neverta gaišti laiko eksperimentams.
