Turinys
Šaltalankių genėjimas yra viena iš būtinų priemonių, įtrauktų į šio krūmo priežiūros priemonių kompleksą. Ši procedūra leidžia žymiai padidinti uogų derlių ir suformuoti gražią vainiko formą. Be to, genėjimas gali žymiai sumažinti šio krūmo grybelinių infekcijų riziką, taip pat nustatyti jas ankstyvoje vystymosi stadijoje. Šiame straipsnyje aprašoma, kaip su nuotraukomis žingsnis po žingsnio genėti šaltalankius pavasarį, kaip atlikti rudeninį genėjimą ir ko tam reikia.
Šaltalankių genėjimo tikslai ir uždaviniai
Šaltalankis – žemai augantis daugiametis lapuočių krūmas. Genėjimas – tai dalies šakų ir ūglių pašalinimo procedūra, kuri atlieka keletą funkcijų ir siekia šių tikslų:
- išlaikyti krūmo sveikatą;
- ligų prevencija;
- suteikti augalui gražią išvaizdą;
- derliaus didinimas arba palaikymas;
- gyvenimo pratęsimas.
Kiekviena iš šių užduočių turi savo genėjimo tipą, kuris atliekamas pagal tam tikrą modelį tinkamu laiku.Tai išsamiau aptariama toliau.
Genėjimo rūšys
Šaltalankių genėjimo rūšių yra nemažai. Jie priklauso ne tik nuo užsibrėžtų tikslų, bet ir nuo metų laiko bei krūmo amžiaus.
Tikslas | Apipjaustymo tipas |
Šaltalankio vainiko formavimas | Formuojantis |
Genėti sergančias, pažeistas, sausas šakas | Sanitarinė |
Jaunų sveikų ūglių augimo skatinimas | Jauninantis |
Apleisto avilio atkūrimas | Atkuriamoji |
Karūnos išlaikymas geros būklės, retinimas, šviesinimas | Reguliavimo |
Dirbtinai ribojamas uogų skaičius, siekiant sumažinti krūmo apkrovą ir pagerinti jų kokybę | Normalizuojasi |
Kada genėti šaltalankius: pavasarį ar rudenį
Šaltalankis skausmingai reaguoja į genėjimą, todėl į šios procedūros laiką reikia žiūrėti atsakingai. Manoma, kad šaltalankius teisinga genėti pavasarį, prieš prasidedant vegetacijos sezonui. Rudenį atliekamas tik sanitarinis genėjimas, pašalinamos nulūžusios, sausos ar ligų paveiktos šakos.
Nepaisant to, daugelis sodininkų gana sėkmingai genima vėliau ir net vasarą, paaiškindami tai tuo, kad vasarą geriau matomi visi vainiko trūkumai. Išdžiūvusias šakas vasarą pamatyti daug lengviau nei ankstyvą pavasarį. Nėra sutarimo dėl šaltalankių genėjimo laiko.
Kaip genėti šaltalankius pavasarį
Šaltalankių genėjimo schema pavasarį priklauso nuo krūmo amžiaus. Tai išsamiau aptariama toliau. Šaltalankius genėti būtina pavasarį, kol nepradeda tekėti sula, šiuo metu rekomenduojama atlikti sanitarinį genėjimą. Tai pašalins krūmą nuo sausų ir nulūžusių šakų, kurios mirė per žiemą. Tuo pačiu metu formuojamasis genėjimas atliekamas ir jauniems medžiams.
Šaltalankio medį ar krūmą jauninamojo genėjimo reikės, kai jo amžius viršys 6–7 metus. Atjauninimo metu pašalinamos 1–3 stambios šakos, vietoj jų išauginami jauni ūgliai.
Žemiau esančiame paveikslėlyje pateikta schema, kaip pavasarį genėti šaltalankius.
Metas šaltalankių genėjimui rudenį
Rudenį šaltalankius galima genėti tik sanitariniais tikslais. Norėdami tai padaryti, pasirinkite laikotarpį, kai augalas visiškai prarado lapus, bet dar nebuvo šalnos. Rudenį šaltalankių genėjimo schema labai paprasta. Šiuo metu kartu su nulūžusiomis ir išdžiūvusiomis šakomis reikia pašalinti ir tas, kuriose yra grybelinių ligų pėdsakų. Labai svarbu genėti atsargiai, visi pjūviai ir pjūviai turi būti tolygūs ir lygūs.
Medžiagos ir įrankiai
Norėdami atlikti genėjimą, jums reikės sodo genėjimo žirklių, rankinio pjūklo ir sodo peilio. Jei medis aukštas, galite naudoti skutiklį. Šaltalankių mediena yra gana trapi, todėl įrankio kokybė turi būti labai aukšta. Prieš pjovimą visi pjovimo paviršiai turi būti apdoroti vario sulfato tirpalu. Tai padės išvengti grybelinių infekcijų vystymosi.
Šaltalankių sultys greitai sutirštėja ore, apgaubdamos pjūvį apsaugine plėvele. Todėl sodo pikio ar kitų priemonių naudoti nereikia. Tačiau patyrę sodininkai vis tiek rekomenduoja tai padaryti kaip papildomą garantiją nuo infekcijos. Daugelyje sodo glaistų yra vario sulfato, kuris yra geras dezinfekantas.
Kaip teisingai genėti šaltalankius
Suaugęs šaltalankis gali siekti 5 m aukščio, sodo sąlygomis to nereikia. Optimalus krūmo aukštis bus žmogaus pakeltos rankos lygyje. Moteriški šaltalankių augalai dažniausiai formuojasi į krūmus, o vyriškieji – į žemus medžius. Jei augalą formuoja vienas medis, iš sodinuko susidaro vienas laidininkas ir kelios skeletinės šakos. Norint suformuoti kamieną, paliekamas stipriausias ūglis, likusieji pašalinami.
Suformavus šaltalankių krūmą ar medį, formuojamasis genėjimas bus sumažintas iki netinkamai augančių, storėjančių ir nereikalingų šakų išpjovimo bei šaknų ūglių pašalinimo.
Jį reikia išpjauti labai atsargiai, atkasant dirvą iki augimo taško ir nuimant ūglį ant žiedo.
Šaltalankių genėjimas priklausomai nuo medžių amžiaus
Pirmuosius trejus metus po pasodinimo formuojasi pats augalas. Per šį laikotarpį atliekamas tik sanitarinis ir formuojamasis genėjimas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, karūną galima išlaikyti geros būklės naudojant norminį genėjimą. Tai neleidžia šakoms sutankėti, taip pat skatina vėdinimą ir gerą vidinės krūmo erdvės apšvietimą.
Nuo septynerių metų šaltalankių krūmą reikės senėjimą stabdančio genėjimo.Jei dėl kokių nors priežasčių medis yra apleistas, gali prireikti jį atkurti.
Reguliuojantis šaltalankių genėjimas dažniausiai nenaudojamas. Net ir gausiai derantis krūmas nėra labai nualintas ir gali normaliai išsiversti be dirbtinio derliaus reguliavimo.
Žemiau pateikiama nuoroda į vaizdo įrašą pradedantiesiems apie šaltalankių genėjimą pavasarį.
Kaip tinkamai genėti šaltalankius pasodinus
Pasodinus šaltalankių sodinuką į nuolatinę vietą, reikia apsispręsti, kaip bus suformuotas būsimas derlius – medis ar krūmas. Priklausomai nuo to, daigą reikės kruopščiai nukirpti iki 30 cm (jei suformuotas vienas kamienas) arba 10–20 cm (jei krūmas) aukščio. Pirmuoju atveju kamienas bus vienintelis laidininkas, iš kurio augs skeletinės medžio šakos. Antruoju atveju augalas išaugins daug bazinių ūglių, iš kurių vėliau bus suformuotas suaugęs krūmas.
Jaunų šaltalankių genėjimas
Antraisiais ir trečiaisiais metais po pasodinimo tęsiasi šaltalankių formavimasis medžio ar krūmo pavidalu. Šiame etape formuojamasis genėjimas atliekamas taip:
Jei susidaro krūmas, tada iš susidariusių šaknų ūglių reikia palikti 3-4 labiausiai išsivysčiusius ūglius, o likusius pašalinti. Kad vainikas būtų kompaktiškas, 2 ir 3 metais ūgliai nupjaunami 1/3.
Pagal medžių raštą besiformuojančiuose šaltalankiuose antraisiais metais sugnybiamas laidininkas, po juo paliekami 4–5 pumpurai, o visi apačioje esantys apakinami. Trečiaisiais metais visi ūgliai nupjaunami iki vienodo lygio.Visas šaknų augimas visiškai pašalinamas.
Vaizdo įrašą apie jaunų šaltalankių genėjimą pavasarį galite pažiūrėti žemiau esančioje nuorodoje.
Pavasarį genėti senus šaltalankius
7 metų ir vyresniems šaltalankių medžiams ir krūmams rekomenduojama atlikti senėjimą stabdantį genėjimą. Šia procedūra siekiama palaipsniui pakeisti šakas, kurių derlius sumažėjo, jaunesniais ūgliais.
Paprastai kaip pakaitalas pasirenkamas galingas šoninis ūglis, į kurį galima perkelti medžio augimą. Kartais tam naudojamos viršūnės – vertikaliai augantys ūgliai. Šiuo atveju jo padėtis koreguojama špagatu, kuris vienu galu tvirtinamas prie į žemę įsmeigto laikiklio, o kitu – horizontalioje padėtyje laiko viršutinį ūglį.
Kai kuriais atvejais būtina atlikti visišką senėjimą stabdantį genėjimą. Tai susideda iš visiško krūmo ar kamieno pašalinimo ir vėl užauginimo ant senos šaknies. Šią procedūrą galima atlikti, jei antžeminė augalo dalis žiemą buvo stipriai pažeista, tačiau jos šaknys liko gyvos. Tokiu atveju visas formavimo ciklas kartojamas nuo nulio.
Šaltalankių priežiūra po genėjimo
Po genėjimo šviežias dalis reikia nuvalyti sodo peiliu iki vientisos masės ir apdoroti vario sulfato tirpalu. Tada juos galima padengti sodo laku bičių vaško pagrindu arba aliejiniais dažais ant džiovinimo aliejaus. Be to, galite naudoti natūralaus pagrindo sodo glaistus, tokius kaip BlagoSad, Robin Green ir kt.
Šaltalankis yra gana nepretenzingas augalas, todėl po genėjimo ypatingų priemonių nesiimama.Priežiūra apima reguliarų laistymą, bet tik tuo atveju, jei nėra pakankamai kritulių. Ši kultūra vienodai prastai toleruoja ir drėgmės trūkumą, ir jos perteklių.
Labai atsargiai reikia ravėti ir purenti medžio kamieno ratą. Šaltalankis turi daug paviršinių šaknų, kurias labai lengva pažeisti sodo įrankiais. Jos guli 5–25 cm gylyje, todėl purenimas būna tik paviršutiniškas. Pažeidus šaknis, gali kilti rimtų problemų, įskaitant augalo mirtį.
Pavasarinis šaltalankių genėjimas sutampa su profilaktiniu purškimu nuo ligų ir kenkėjų. Todėl šie renginiai dažniausiai vykdomi kartu.
Išvada
Šaltalankių genėjimas – rimta ir sunki, tačiau būtina procedūra. Tačiau sodininko pastangos nenueis veltui. Gražiai suformuotas aukštas besiskleidžiantis krūmas, apaugęs ryškiai oranžinėmis prinokusiomis uogomis, gali tapti tikra asmeninio sklypo puošmena ir šeimininko pasididžiavimu. Ne veltui daugelis šaltalankių medžius ir krūmus naudoja kaip dekoratyvinius augalus.
Tačiau nepamirškite, kad tai taip pat yra uogų derlius su skaniais ir gydomaisiais vaisiais. O genėjimo procedūra teigiamai veikia tiek derliaus kiekį, tiek jo kokybę.
