Turinys
Liucerna kaip medingasis augalas nėra itin populiari kultūra. Jis daug populiaresnis kaip žalioji trąša ar pašarai gyvuliams. Tačiau bitininkai tikrai turėtų į tai pasidomėti atidžiau: liucernos produktyvumas geras, medaus skonis originalus ir labai malonus.
Aprašymas ir tipai
Liucerna – ankštinių šeimos žolinis daugiametis arba pokrūmis. Augalo aukštis svyruoja tarp 0,4-1 m, tai gana vešlus krūmas gana plonais stiebais, intensyviai šakojasi nuo pat pagrindo, tankiai išmargintas smulkiais lapeliais. Medingasis augalas taip pat išsiskiria galingomis, išsivysčiusiomis šaknimis, dažnai į dirvą besidriekiančiomis 4-10 m.
Liucernos medaus augalo savybės užtikrina jo žydėjimą. Jis yra gausus ir ilgalaikis. Ryškiai geltonos arba violetinės spalvos gėlės renkamos į sferinius arba žiedynus po 12–13 vienetų. Jie skleidžia aiškiai juntamą saldų aromatą, pagal kurį bitės neabejotinai identifikuoja liucerną kaip medingąjį augalą.
Neabejotinas kultūros pranašumas – ištvermė ir atsparumas stresui. Liucerna sėkmingai išgyvena šalčius.Pavasarį jo sėklos sudygsta jau esant 3–5 ºС dirvožemio temperatūrai, o tai leidžia aplenkti piktžoles. Savybės nenukenčia priklausomai nuo dirvožemio kokybės.
Liucerna yra labai paklausi žemės ūkyje: tai kartu ir pašariniai augalai, ir žalioji trąša, ir medaus augalas.
Liucerna kaip medaus augalas
Daugelio liucernos žiedų atspalvis skiriasi nuo pastelinės alyvinės iki sodriai alyvinės-violetinės. Dėl savo specifinės formos medingųjų augalų nektaras yra gana giliai, tačiau ilgas pietinių bičių proboskas leidžia jį sėkmingai išgauti. Apie tai, kad apdulkinimas įvyko, rodo žiedlapių kritimas praėjus 2-3 valandoms po vabzdžių užpuolimo.
Šis medaus augalas daugiausia auginamas pietiniuose regionuose ir centrinėje Rusijoje. Lyginant su giminaičiais, liucerna geriau toleruoja sausrą. Tačiau tai nereiškia, kad galite atsisakyti laistyti. Nuolat trūkstant drėgmės, medingojo augalo savybės labai nukenčia, nes smarkiai sumažėja nektaro gamyba.
Iš botanikams žinomų liucernos veislių tik dvi auginamos kaip medingieji augalai.
Liucernos geltona
Pjautuvinės geltonosios liucernos pavadinimas atsirado dėl žiedlapių atspalvio ir specifinės lapų ašmenų bei žiedų formos. Žieduose esantis nektaras negilus, bitės lengvai apdoroja šį medaus augalą.
Tačiau be išankstinio mokymo jie nerodo didelio susidomėjimo geltonąja liucerna. Kad vabzdžiai galėtų jį atpažinti kaip medingąjį augalą, bitės dar aviliuose maitinamos cukraus sirupu, užpiltu liucerna.
Bitės geltonąją liucerną apdulkina du kartus per sezoną – birželį ir apie vasaros vidurį. Tuo pačiu metu laukiniai vabzdžiai ima saldžias sultis iš kas antro medingojo augalo žiedo, o bitininkai – tik iš keturiasdešimtos. Tačiau būtent pastarieji renka nektarą, pirmieji renkasi žiedadulkes.
Geltonoji liucerna yra produktyviausia kaip medus augalas esant 26-30 ºС oro temperatūrai ir pastoviai vidutinei dirvožemio drėgmei.
Liucernos medaus produktyvumas
Medaus augalų produktyvumas labai skiriasi. Sėklinės liucernos – 20-100, geltonojo pusmėnulio – 30-300 kg/ha. Norint apdulkinti tokį medingaisiais augalais apsėtą plotą, reikia bendrų 10-12 stiprių bičių šeimų pastangų.
Kad jie veiktų aktyviau, jie vienu metu maitinami cukraus sirupu, užpiltu liucerna. Kitas bitininkų išmanymas – reguliariai imtis priemonių, kad liucernos sodinimuose būtų kuo mažiau konkuruojančių medingųjų augalų.
Medaus produktyvumas priklauso nuo to, ar žolė pjaunama, taip pat nuo dirvožemio drėgmės lygio ir laistymo reguliarumo.
Žydėjimo laikotarpis
Abi liucernos veislės, naudojamos kaip medingieji augalai, pradeda žydėti antroje birželio pusėje. Tačiau geltonojo pusmėnulio žydėjimo laikotarpis tęsiasi beveik iki rudens vidurio, o sėjos - nutrūksta maždaug po mėnesio.
Liucernos medaus savybės
Pagrindinė liucernos medaus savybė yra tai, kad jis greitai sucukruoja. Po to atspalvis pasikeičia iš natūralaus į balkšvą, medaus konsistencija dabar primena neriebią grietinę.
Liucerna yra paklausa kaip medaus augalas, taip pat ir dėl gatavo produkto gydomųjų savybių. Jas suteikia turtinga cheminė sudėtis:
- Natūralus cukrus;
- aminorūgštys ir organinės rūgštys);
- vitaminai;
- makro ir mikroelementai.
Abiejų medingųjų augalų veislių medus yra beveik identiškas savo savybėmis ir skoniu.
Naudojimo indikacijos ir kontraindikacijos
Produktą, gautą iš liucernos medaus augalo, rekomenduojama įtraukti į dietą šiais atvejais:
- palaikyti bendrą organizmo tonusą, stiprinti imuninę sistemą;
- būtinybė greitai pasveikti po sunkios ligos ar operacijos;
- sezoninės peršalimo ir virusinės ligos (gripas, ARVI);
- dermatologinės ligos, nudegimai, įbrėžimai, kiti mechaniniai odos pažeidimai;
- virškinimo sistemos ligos, jų profilaktika;
- širdies ir kraujagyslių problemos;
- kepenų ir tulžies pūslės patologijos.
Medaus naudą nuo peršalimo pripažįsta ir tradicinė, ir oficiali medicina.
Tačiau kai kuriais atvejais turėsite nustoti vartoti liucernos medų:
- individuali netolerancija;
- diabetas;
- nutukimo ar tiesiog antsvorio diagnozė;
- hipotenzija.
Alergijos medui simptomai ir sunkumas gali labai skirtis.
Išvada
Liucerna kaip medingasis augalas – tik vienas iš žemės ūkio sektoriuje itin populiaraus augalo panaudojimo variantų.Bitininkai jį vertina dėl gana didelio produktyvumo ir labai gero medaus skonio derinio bei bendro ištvermės ir lengvumo auginimo. Tačiau nepaisant neabejotinos naudos sveikatai, liucernos medus turi kontraindikacijų, į kurias reikia atsižvelgti.
Atsiliepimai apie liucerną kaip medaus augalą
