Piktžolės – Tai nėra specifinė augalų rūšis. Gamtoje jie turi lygias teises su visais kitais floros atstovais. Taip juos vadina tie, kurie rūpinasi ir puoselėja daržoves, uogas, gėles ir vaisius. Visi svetimi augalai sode jiems yra priešai. Paklausus kurio nors sodininko, ar darže reikia piktžolių, visi atsakys, kad ne, ir bus teisūs.
Tačiau ne viskas taip paprasta. Už sodo ribų piktžolės gali ne tik atnešti apčiuopiamos naudos, bet ir veikti kaip vaistas tiek žmonėms, tiek augalams. Kai kurie iš jų padeda sėkmingai kovoti su įvairiais kenkėjais, kamuojančiais sodo kultūras. Jie duoda signalus apie dirvožemio rūgštingumą ir derlingumą. Daugelis gali tarnauti kaip mulčias ir net trąšos. Žodžiu, funkcijos piktžolės daug. Bet pirmiausia išsiaiškinkime, kokią žalą jie daro.
Piktžolių pažeidimas
Kokią žalą piktžolės daro pasėliams, gyvūnams ir žmonėms?
- Jie atimti maistą iš auginamų rūšių, neleidžiant joms vystytis. Augalus, kuriuos vadiname piktžolėmis, pati gamta moko vystytis be žmogaus įsikišimo, visais įmanomais būdais užtikrinant jų egzistavimą. Kalbant apie vandens ir mitybos suvartojimą, dauguma jų gerokai lenkia kultūrinius augalus. Aukštos piktžolės, šešėliuojančios pasėlius, trukdo jų fotosintezės procesui, o tai netgi gali sukelti daržovių augalų mirtį. Piktžolių naikinimas, siekiant geresnių gyvenimo sąlygų, išeikvoja auginamas rūšis.Pagal statistiką, pasėlių nuostoliai žemės ūkyje dėl piktžolių gali siekti ketvirtadalį, o jei jos išplitusios – pusę ir daugiau. Žinoma, savo asmeniniame sklype sodininkas neleis tokio piktžolių piktžolių ir laiku jas pašalins. Pašalinkite piktžoles dygimo fazėje. Neišsišakojusi šaknis neišdygs. Jei piktžolių augalo šaknis pradės šakotis, piktžolė tikrai ataugs.
- Jie gali būti pavojingų ligų nešiotojai, net jei jie patys neserga. Kviečių žolė ir dilgėlės gali užkrėsti grūdines kultūras rūdimis. Ta pati kviečių žolė perneša į pasėlių augalus skalsių ir miltligės sukėlėją. Kartu su šerine žole ir laukinėmis avižomis jie užkrečia sodo kultūras šaknų puviniu. Nakviša perneša bulvių marą, o laukiniai kryžmažiedžiai augalai yra pūkinės pelėsio šaltiniai. Daugelis pasėlių augalus užkrečiančių virusų pirmiausia atsiranda ant piktžolių ir iš ten čiulpiantiems vabzdžiams pernešami į daržoves ar grūdus. Kviečių žolė yra piktžolė, kurią labai sunku pašalinti iš sodo. Gali sudygti net ir 1 cm ilgio šaknies gabalėlis.Iškaskite žemę šakute, kuri nepjausto kviečių žolės šaknų į gabalus, atsargiai parinkdami net ir mažus šaknų gabalėlius.
- Jie suteikti prieglobstį įvairiems sodo augalų kenkėjams. Paprastieji erškėčiai ir sėjamieji erškėčiai yra vietos, kur kiaušinėlius deda rudeninis kirmėlė. Jo vikšrai minta javų šeimos augalais. Juos puola ir musės – švediškos ir heseninės, kiaušinėlius deda ant javų piktžolių šaknų. Kultūrinių šios šeimos rūšių kenkėjai dauginasi ant laukinių kryžmažiedžių augalų: kopūstinės kandys, blusų vabalai, kopūstgraužiai.
- Pievinė kandis kiaušinėlius deda ant paprastojo ir pelyno, o jo vikšrai kenkia daugeliui sodo pasėlių.Ten, kur auga kviečių žolė, visada yra daug vielinių kirmėlių, kurios prisideda prie jų dauginimosi. Net jei lysvėse piktžolių nėra, bet jos siaučia šalia esančiose erdvėse, kenkėjai labai lengvai pereina ant kultūrinių augalų. Pjaukite žolę pakelėse, palei tvoras ir sode, kad išvengtumėte kenkėjų veisimosi.
- Piktžolės gali parazituoti pasėlių augaluose, išsiurbdamos iš jų maistines medžiagas. Tai yra skirtumas tarp dygliakrūmių ir šluotų – parazitinių augalų.
- Patekti į pašarines žoles, gali sukelti gyvūnų apsinuodijimą. Jei piktžolių sėklos patenka į grūdus, miltai ne tik praranda skonį, bet ir gali tapti nuodingi.
- Laukiniai augalai gali kryžmiškai apdulkinti auginamas rūšis, pablogindamos jų veislines savybes. Šis reiškinys pastebimas grūduose ir kryžmažiedėse daržovėse. Augindami kopūstų sėklas žiūrėkite, kad šalia neaugtų rapsai, garstyčios ir kiti laukiniai kryžmažiedžiai augalai.
- Ambrozija yra piktžolė, kuri žmonėms sukelia sunkias alergines reakcijas.
Dėmesio! Kai žydi ambrozija, visi alergiški žmonės turi vartoti antihistamininius vaistus, kad alergija nepablogėtų.
Taip elgiasi piktžolės laukuose ir lysvėse. Žinoma, jiems ten ne vieta. Tačiau visi šie augalai randami ir ne žmonių sukurtose vietose. Ten surinkti jie gali gerai pasitarnauti žmogui.
Piktžolių naudojimas
Kaip piktžoles panaudoti žmonių ir pasėlių labui? Šių augalų panaudojimo galimybės labai įvairios, o piktžolių nauda nekelia abejonių.
- Naudoti maistui. Keista, kad daugelis piktžolių gali būti sėkmingai naudojamos kaip maistiniai augalai. Tinkamai paruošti jie ne tik sveiki, bet ir skanūs.Pasirodo, moliūgų galima dėti į sriubas ir salotas ir netgi rauginti kaip kopūstus.
- Varnalėšų šaknys yra gana valgomos, kai yra virta arba kepta. Japonijoje šis augalas auginamas kaip kultūrinis augalas, ten neveisiama nė viena jo veislė. Daugelis patiekalų gaminami iš Sibirinė kiaulė. Iš kviečių žolės šaknų galite pasigaminti kotletus sumaldami mėsmale. Į salotas dedami kiaulpienių lapai ir jauni dobilų bei gysločių lapai. O avinžolės, sumaišytos su kitomis žolelėmis, gali pasitarnauti kaip puikus pyragų įdaras.
Laukinės raktažolės lapuose yra rekordinis vitamino C kiekis, o tai labai svarbu pavasarį, kai iš jos ruošiamos salotos. Kiaulpienėse yra daug beta karotino. Na, o jaunų dilgėlių sriuba – tik klasika. Iš piktžolių netgi galite pasigaminti desertą, pavyzdžiui, pasigaminti skanų ir sveiką kiaulpienių uogienę. Naudodami laukinius augalus maistui, atminkite, kad negalite jų rinkti šalia judrių greitkelių. Augalai linkę sugerti kenksmingas medžiagas, kurias išskiria automobilių išmetamosios dujos.
- Daugelis piktžolių taip pat yra gydomosios. Jų sąrašas yra labai ilgas, ir jie dažnai gydo ligas efektyviau nei įprasti vaistai. Užtenka prisiminti kraujažoles, kiaulpienes, dilgėles, dobilus, šalpusnius, jonažoles, kurios gali išgydyti daugelį ligų. Ta pati kviečių žolė padeda nuo sąnarių skausmo, inkstų ir kvėpavimo takų ligų. Yra augalų, kurie netgi padeda susidoroti su vėžiu. Tai hemlockas ir akonitas. Paprastoji varnalėša yra puiki vėžio prevencija. Gumos molekulės, esančios jo šaknyse, yra panašios į vėžio ląsteles. Patekę į žmogaus organizmą, jie priverčia jį gaminti specialias imunines ląsteles, kad sunaikintų save.Tuo pačiu metu sunaikinamos visos kitos netipinės ląstelės, įskaitant vėžines.
Japonija garsėja savo mitybos programomis, kuriose nemaža vieta skiriama varnalėšų vartojimui. Ne veltui sakoma, kad japonai yra sveikiausia tauta pasaulyje. Net geriausi vaistiniai augalai turi kontraindikacijų jų naudojimui. Turėkite tai omenyje planuodami vartoti augalinius vaistus. - Net sodo lovose jie gali būti naudingi. Laiku išravėti ir sudėti į komposto krūvą, jie suteiks neįkainojamos naudos sodininkams, kurie su jų pagalba praturtinti dirvą organinėmis medžiagomis ir daugybe naudingų medžiagų. Daugumoje augalų gausu azoto, daug fosforo turi kiaulpienių ir rūgštynių lapai, o kalio šaltiniai – ramunėlės, kraujažolės ir dilgėlės. Asiūklis praturtins kompostą siliciu. Piktžolėse taip pat yra mikroelementų. Jei kultūriniai augalai jau sustiprėjo, piktžolių, ypač vienmečių piktžolių, kontrolė gali būti šiek tiek susilpninta. Padengę žemę žaliu kilimu, jie apsaugo ją nuo perkaitimo. Likę per žiemą, jie praturtins dirvą organinėmis medžiagomis, jų negyvos šaknys taps maistu sliekams. Neleiskite lysvėse paliktų augalų apvaisinti, kad kitą sezoną nereikėtų su jais kovoti dviguba jėga.
- Turtinga mineralinė piktžolių sudėtis leidžia iš jų paruošti labai naudingas trąšas sodo augalams. Kuo turtingesnė tokių trąšų žolelių sudėtis, tuo daugiau naudos ji turės sodo pasėliams. Jo paruošimo technologija yra labai paprasta. Talpykla ¾ pripildyta susmulkintų žolelių ir pripilta vandens. Fermentacijos metu vanduo praturtinamas maistinėmis medžiagomis. Po savaitės tirpalą galima naudoti maitinimui, dešimt kartų skiedžiant vandeniu.Šis žalias eliksyras netinka tik svogūnams ir česnakams. Visi kiti sodo augalai į šį šėrimą reaguoja padidindami augimą. Šioms trąšoms ruošti negalima naudoti metalinių indų. Jame gali vykti nepageidaujamas oksidacijos procesas.
- Piktžolės taip pat padeda kovoti su kenkėjais. Augalai, kurių sudėtyje yra fitoncidų, pavyzdžiui, pelynas, bitkrėslė ir kiaulpienės, yra natūralūs insekticidai kovojant su lapus mintančiais vabzdžiais, erkėmis ir daugeliu kitų kenkėjų. Iš jų pagaminti nuovirai ir užpilai – švelni ir veiksminga priemonė. Skirtingai nuo cheminių medžiagų, natūralūs yra saugūs žmonėms, todėl geriau juos naudoti.
- Piktžolės gali tapti dirvožemio sveikatos rodikliais. Asiūklis, kinrožė, triragė žibuoklė, vėdrynė rodo, kad dirva per rūgšti ir laikas ją kalkinti. Jei bulvių sklype baltoji kiaulė apsigyveno dideliais kiekiais, sklypas išeikvotas ir laikas jį keisti. Jei sode daug ramunėlių, dirva per tanki ir ją reikia dažniau purenti. O piktžolių išplitimas iš kryžmažiedžių šeimos rodo kalio perteklių dirvožemyje.
- Piktžolės gali atlikti ir dar vieną itin svarbią sodininkams funkciją – jomis galima sukurti puikų mulčio sluoksnį, kuris padės sumažinti laistymo skaičių, neleis dirvai perkaisti, padidins jos derlingumą. Yra augalų, kurių mulčiavimas gali užkirsti kelią augalų ligoms. Pavyzdžiui, dilgėlių sluoksnis po pomidorais bus profilaktika nuo vėlyvojo maro.
Negalite mulčiuoti piktžolių, kurios jau turi sėklų, kitaip galite jas išbarstyti po visą sodą savo rankomis.
Išvada
Gamtoje nėra nieko perteklinio.Piktžolės turi tokią pat teisę egzistuoti kaip ir kultūrinės rūšys. O išlaikyti pusiausvyrą tarp skirtingų augalų skaičiaus – žmogaus užduotis.
Rekomenduojami įrašai
