Turinys
- 1 Ar miežiai yra žalioji trąša?
- 2 Miežių kaip žaliosios trąšos privalumai ir trūkumai
- 3 Kokiuose dirvožemiuose jis naudojamas?
- 4 Kokioms kultūroms tai tinka?
- 5 Kada sėti miežius kaip žaliąją trąšą
- 6 Nusileidimo technologija
- 7 Priežiūros instrukcijos
- 8 Šienavimas ir įterpimas į dirvą
- 9 Išvada
- 10 Atsiliepimai apie miežių naudojimą kaip žaliąją trąšą
Miežius kaip žaliąją trąšą dažnai naudoja vasaros gyventojai ir ūkininkai dėl daugelio teigiamų savybių. Tai nepretenzingas javų augalas, turintis didelę maistinę vertę žemei. Laiku pasodinus šį derlių ir vėliau įterpus į dirvą, galima gauti puikių natūralių trąšų.
Miežiai prisotina dirvą naudingais makro ir mikroelementais
Ar miežiai yra žalioji trąša?
Paklausti, ar miežiai yra žalioji trąša, ekspertai aiškiai atsako teigiamai. Nepaisant to, kad šis augalas dažniausiai auginamas kaip grūdinis augalas alui gaminti, javams gauti ir gyvulių pašarui, kartu su avižomis, rugiais ir kitais javais jis naudojamas ir kaip žalioji trąša. Be to, lyginant su jais, jis labai atsparus sausrai, taip pat šalčiui.
Miežiai yra dviejų rūšių – pavasariniai ir žieminiai, ir abu naudojami žaliajai trąšai sode. Tik pirmoji veislė sodinama pavasarį ir pjaunama prieš sodinant pagrindinius augalus, o antroji sėjama rudenį prieš žiemą.
Miežiai 100% atitinka žaliajai trąšai keliamus reikalavimus
Miežių kaip žaliosios trąšos privalumai ir trūkumai
Grūdai, kaip žalioji trąša, turi daug privalumų, palyginti su nedideliais trūkumais.
Pasėlius geriausia sodinti tose vietose, kur yra ilgas sausros laikotarpis
Privalumai:
- puvimo metu išskiria daug naudingų medžiagų;
- pagreitina augimą, didina produktyvumą, gerina pasėlių derėjimą;
- gerina daržovių ir vaisių kokybę;
- gamina maistines medžiagas lengvai virškinama forma;
- padeda dirvožemiui tapti puriu ir lengvu;
- struktūrizuoja žemę;
- sudaro sąlygas gerai absorbuoti orą ir drėgmę dirvožemyje;
- išstumia piktžoles;
- dezinfekuoja vietą;
- atsparus šalčiui ir sausrai;
- greitai auga ir įgyja žaliąją masę;
- sumažina kenksmingų vabzdžių skaičių.
Trūkumai:
- miežių šaknys pritraukia vielinius kirminus į lysves;
- pasėlis blogai auga rūgščioje dirvoje.
Kokiuose dirvožemiuose jis naudojamas?
Miežiai puikiai jaučiasi ir pasižymi teigiamomis savybėmis įvairių tipų dirvožemyje: sunkioje, tankioje, priesmėlio, priemolio. Vienintelė sąlyga, į kurią reikėtų atsižvelgti sodinant žaliąją trąšą – jei dirva labai rūgšti, ją pirmiausia reikia deoksiduoti dolomito miltais arba pelenais.
Jei kalbame apie pasėlių veisles, reikėtų pažymėti, kad žieminiai miežiai labiau rekomenduojami erozijai ir atmosferos poveikiui linkusiose vietose, o vasarinius miežius pageidautina sodinti šiltuose kraštuose.
Kokioms kultūroms tai tinka?
Kaip žalioji trąša miežiai tinka įvairiems daržovių pasėliams. Jis tarnauja kaip geriausias pirmtakas:
- bulvės;
- cukinijos ir agurkai;
- pomidorai;
- moliūgai;
- ankštiniai augalai;
- pipirų;
- burokėliai;
- morkos;
- ridikai, ridikai ir ropės.
Be daržovių, javai taip pat yra gera žalia trąša sodo augalams: vynuogėms, serbentams, gervuogėms ir avietėms.
Kada sėti miežius kaip žaliąją trąšą
Kad žalioji trąša duotų maksimalų efektą, svarbu pasirinkti optimalų jos sodinimo laiką. Būtent šis momentas garantuos, kad miežiai kaups maistines medžiagas ir gerai vystysis.
Paprastai pasirenkamas vienas iš trijų pasėlių sėjos variantų:
- Pavasaris. Žalioji trąša sėjama atėjus pirmosioms šiltoms dienoms, vos nutirpus sniegui. Pasirinkus šią parinktį, žemė yra gerai prisotinta ištirpusio vandens, daigai sudygsta ir greitai auga. Paprastai pavasario pasėlių sodinimo laikas priklauso nuo auginimo regiono ir gali būti atliekamas kovo antroje pusėje arba balandžio pabaigoje.
- Vasara. Vasarinė miežių sėja atliekama sezono pabaigoje, nuėmus derlių. Tokiu atveju sodininkas turės reguliariai laistyti sodinukus, ypač pradiniame augimo etape.
- Ruduo. Nuo paskutinių rugpjūčio dienų iki rugsėjo antrosios pusės sodininkai pradeda sodinti žieminius miežius. Laikotarpis turėtų būti toks, kad augalas nespėtų užaugti ir aktyvų augimą pradėtų tik pavasarį.
Dažniausiai miežiai kaip žalioji trąša sodinami vasaros sezono pabaigoje.
Nusileidimo technologija
Miežių sodinimo technologija nesukelia ypatingų sunkumų daržovių augintojams, o jei laikysitės specialistų rekomendacijų, derlius gerai išdygs ir atneš daug naudos.
Žaliąją trąšą reikia sodinti į purią dirvą, tačiau esant tankiam dirvožemiui, patartina iš pradžių ją iškasti kastuvu.Jei aikštelėje esantis dirvožemis yra lengvas, jis iškasamas maždaug 15 cm gyliu.
Lysvės miežiams ruošiamos iš anksto, likus porai savaičių iki sodinimo. Trąšos mėšlo arba sudėtingos sudėties pavidalu dedamos į nualintą dirvą.
Sėjos dieną, jei reikia, lysvės drėkinamos ir vandeniui susigėrus pradedama procedūra. Pasėlius sėkite į vagas, kurių gylis nuo 3 cm (sunki dirva) iki 5 cm (lengva žemė), kurios yra arti viena kitos, iki 7 cm atstumu. Tarpas tarp sodinukų iš eilės turi būti ne daugiau kaip 2 cm Tada apibarstykite sodinukus žeme ir sutankinkite .
Miežių sėklos yra didelės ir lengvai sėjamos.
Priežiūros instrukcijos
Miežiai – išrankus pasėlis, nereikalaujantis ypatingo dėmesio, palankiomis sąlygomis puikiai auga ir savaime. Šiltu oru pasėlių daigai gali pasirodyti jau penktą dieną po pasodinimo.
Jei lauke karšta ir sausa, tuomet, nepaisant miežių atsparumo sausrai, juos reikės laistyti bent kartą per savaitę.
Norint sudaryti palankesnes sąlygas jaunų miežių augimui, lysves su jais galima kelis kartus purenti ir, jei reikia, ravėti.
Auginant visiškai vaisingumą praradusiame plote, pasėlius leidžiama šerti vieną kartą. Norėdami tai padaryti, pakanka pabarstyti sodo lysvę įprasta salietra, kuri padės miežiams greičiau augti. Kompozicija turi būti naudojama sausoje formoje, tik ant gerai sudrėkinto dirvožemio.
Šienavimas ir įterpimas į dirvą
Miežių nuėmimas dažniausiai organizuojamas likus 10-15 dienų iki numatomo pasėlių sodinimo. Svarbiausia nevėluoti ir pjauti, kol ant ūglių neatsiras spygliai. Priešingu atveju žalumynai taps kieti ir užtruks daug ilgiau, kol jie virs naudingu humusu, be to, žymiai sumažės maistinių medžiagų kiekis juose.
Sideracija gali būti atliekama dviem būdais:
- Paviršius. Lengviausias būdas – miežius pjauti įstriža ar plokščia pjaustytuvu, tada antžeminę dalį tolygiai paskirstyti po visą plotą. Kad stiebai aktyviau išskirtų naudingus elementus ir greičiau suirtų, galima iš pradžių juos susmulkinti. Taikant tokį tręšimo būdą, miežiai palaipsniui pūs ir prisotins dirvą, taip pat taps efektyviu mulčio sluoksniu, saugančiu tarp paskleistų grūdų pasodintus augalus nuo kaitrios saulės.
- Įterpimas į dirvą. Tais atvejais, kai yra laiko iki pasėlių sodinimo (1-2 savaites), galima tręšti vietą įterpimo būdu. Norėdami tai padaryti, miežiai pjaunami įprastu būdu, tada išdėstomi ant dirvožemio paviršiaus ir leidžiami išdžiūti. Tada sandarinimas atliekamas plokščiu pjaustytuvu arba kapliu. Šiuo atveju kastuvas nenaudojamas, nes procedūros metu žalia masė turi likti viršutiniame dirvožemio sluoksnyje.
Tuo atveju, jei žaliųjų trąšų yra per daug ir nebuvo įmanoma jų visų panaudoti, iš likučių galite paruošti puikias trąšas. Norėdami tai padaryti, supjaustykite žalumynus, užpilkite vandeniu lygiomis dalimis ir palikite septynias dienas saulėje, retkarčiais pamaišydami.Prieš naudojimą nukoškite ir praskieskite vandeniu santykiu 1:1, tepkite kartą per šešis mėnesius.
Kai kurie sodininkai miežius pjauna rudenį, tačiau šiuo atveju tai duoda ne tokį ryškų efektą
Išvada
Miežiai, kaip žalioji trąša, pasiteisino sodininkystėje. Jis sėkmingai naudojamas dirvožemiui praturtinti, piktžolėms ir kenkėjams naikinti. Ši kultūra turi daug privalumų, o dėl savo nepretenzingumo ir lengvo sodinimo bei priežiūros ji nereikalauja iš sodininko specialių žemės ūkio technologijų žinių.
Miežius auginant kaip žaliąją trąšą galima nenaudoti pirktinių maisto medžiagų.
Atsiliepimai apie miežių naudojimą kaip žaliąją trąšą
