Turinys
Žaliosios trąšos augalai yra verta alternatyva mineralinėms trąšoms: jie kartu prisotina substratą naudingomis medžiagomis ir pagerina jo kokybę. Tačiau jie geriausiai parodys tik tuo atveju, jei iš anksto išstudijuosite sodinimo procedūros (įskaitant optimalų laiką) ir želdinių šienavimo niuansus. Žaliąją trąšą galima sėti vasarą, anksti pavasarį arba arčiau rudens: kiekvienas laikas turi savo, tinkamiausius pasėlius.
Vasaros sodinimo privalumai
Be tradicinio pavasarinio ir rudens sodinimo, žaliąją trąšą galima sėti ir vasarą. Sodininkai pasirenka šį laikotarpį atsižvelgdami į šiuos procedūros privalumus:
- Žalioji trąša sukuria vientisą žalią kilimą sodo lysvėje. Jei sėjate juos vasarą, tai sukuria apsaugą nuo išdžiūvimo ir atmosferos poveikio, o tai ypač reikalinga dirvožemiui karštu oru.
- Augalų šaknys aktyviai atlaisvina dirvą sodo lovoje. Jei žaliąją trąšą pasėsite vasarą, tokia sodo kultūroms palanki substrato būklė tikrai išliks iki kito pavasario.
- Spartus želdinių augimas neleidžia sutvarkytoje teritorijoje atsirasti piktžolėms. Atitinkamai galite sutaupyti laiko ir pastangų ruošdami šią lysvę kitiems augalams, jei sėsite juos vasarą.
- Tai efektyvi greitoji priemonė dirvožemiui atkurti po pagrindinio pasėlio.Jei derlių nuimsite pakankamai anksti, iki vasaros vidurio, užteks laiko pasėti žaliąją trąšą ir užtikrinti dirvožemio derlingumą kitam sezonui.
Vasarinės žaliosios trąšos parenkamos taip, kad jos neatsidurtų šalia tos pačios šeimos kultūrinių augalų
Kokias žaliąsias trąšas geriausia sėti vasarą?
Pagal priklausymą konkrečiai šeimai žaliosios trąšos skirstomos į kelias grupes. Daugumą jų galima sėti vasarą: spartūs augimo tempai ir tūrinės žaliosios masės formavimasis būdingi beveik visoms kultūroms.
Prievartavimas
Rapsai yra vienmetis žolinis augalas iš Brassica šeimos. Trumpo šviesos paros augalas, labai atsparus šalčiui. Žemės ūkyje rapsai paklausūs ne tik kaip žalioji trąša. Tai vertingas medaus augalas ir žaliava daug baltymų turintiems pašarams gaminti.
Dėl itin ilgų (iki 3 m) šaknų rapsai yra nepakeičiami purenant ir atkuriant dirvos orumą, ištraukiant maistines medžiagas iš gilių jos sluoksnių. Be to, jei sėjama vasarą, ji veiksmingai apsaugo nuo oro sąlygų ir substrato perdžiūvimo.
Rapsų išskiriami eteriniai aliejai dezinfekuoja dirvą, naikindami patogeninę mikroflorą, iš sodinimo išmuša daugybę kenkėjų. Taip pat rekomenduojama sėti vasarą, kad apribotų piktžolių augimą. Visų pirma, rapsai sėkmingai išstumia kviečių žoles iš lysvių.
Rapsų žalioji trąša yra privalomas sėjomainos etapas diegiant žemės ūkyje energiją taupančias technologijas
Garstyčios
Garstyčios yra vienmetis žolinis augalas iš Brassica šeimos.Labai gražiai atrodo, jei pasėsite vasarą, tai bus ne tik žalias trąšas, bet ir papuošia aikštelę. Iš esmės garstyčias tinka sodinti beveik visą sezoną.
Vasarą garstyčias rekomenduojama sėti į lysves su bulvėmis, pomidorais, baklažanais ir kitais Solanaceae. Apsaugo jų šaknis nuo perkaitimo, efektyviai naikina piktžoles, o svarbiausia – naikina vėlyvojo maro ir šašų sukėlėjus. Jis taip pat tinka šioms kultūroms kaip pirmtakas.
Garstyčių šaknys aktyviai atlaisvina substratą. Tai ypač naudinga vietovėms, linkusioms į šarmingumą. Jei sėsite ją vasarą kaip žaliąją trąšą, tai apsaugos lysves nuo šliužų, vielinių kirmėlių ir menkių kandių.
Garstyčias galima sėti ne tik vasarą, bet ir ankstyvą pavasarį: tai įrodo didelis (iki -6 °C) žaliosios trąšos atsparumas šalčiui
Lubinas
Lubinas – ankštinių šeimos žolinis krūmas. Kaip ir kiti giminaičiai, ji išsiskiria tuo, kad ant jo šaknų yra specialiuose mazgeliuose gyvenančios simbiontinės bakterijos, kurios į dirvą patenka maždaug 2 m. Jie sugeria azotą giliuose dirvožemio sluoksniuose ir priartina jį prie paviršiaus. Be to, lubinai, jei sodinami vasarą kaip žalioji trąša, fosforą iš augalams nevirškinamo dirvožemio perneša į lengvai virškinamą.
Lubinai efektyviai purena dirvą ir normalizuoja jos pH esant dideliam rūgštingumui. Jis taip pat labai naudingas lengvoms dirvoms. Jo žalumynai turi būti nušienauti ir įterpti į žemę, kol stiebai nepavirsta.
Lubinų sėklos nepasižymi geru daigumu; prieš sėjant jas kaip žaliąją trąšą, rekomenduojama atlikti skarifikaciją
Facelija
Aquifolia šeimos vienmetis žolinis augalas. Beveik universali žalioji trąša, geras medingasis augalas. Vasarą facelijas galima sėti į visas lysves, po jos jausis bet kokios daržovės, uogos, prieskoninės žolės. Augalas dekoratyvus, atsparus šalčiui ir sausrai. Sėkmingai įsišaknija tiek sunkiose, tiek labai skurdžiose dirvose, net ir uolėtose.
Jei faceliją sėsite kaip žaliąją trąšą vasarą, ji greitai pradės į dirvą išskirti fitoncidų, kurie efektyviai naikina įvairių rūšių puvinio, šašų, vėlyvojo pūtimo sukėlėjus. Be to, jo eteriniai aliejai sėkmingai iš sodinimo išmuša amarus, nematodus, vielinius kirmėles ir menkas kandis.
Phacelia turi labai greitą augimo tempą. Pumpurai dygsta per 4-6 savaites po išdygimo.
Facelijos, kaip žaliosios trąšos, universalumą lemia tai, kad ji nėra susijusi su sodo kultūromis, gali būti sėjama bet kurioje lysvėje
Aliejiniai ridikai
Kryžmažiedžių šeimos pašarinės daržovės, formuojančios šakniavaisius. Atsparus šalčiui, daigai pasirodo praėjus 5-8 dienoms po sėjos.
Pagrindiniai aliejinių ridikėlių, kaip žaliosios trąšos, pranašumai yra galimybė įsišaknyti beveik bet kokiame dirvožemyje ir sparčiai auganti šaknų sistema, kuri efektyviai išstumia visas piktžoles iš sodo lysvės. Be to, antžeminė jo dalis, jei sėjama vasarą, į orą aktyviai išskiria eterinius aliejus, kurie sėkmingai slopina patogeninę mikroflorą ir atbaido kenkėjus (vielinius kirmėlius, nematodus).
Derlius praktiškai nesunaikinamas: aliejiniai ridikai vasarą sėkmingai prisitaiko prie sausros, šalčio, didelės drėgmės. Labai rekomenduojama sėti, kad apsaugotų dirvą nuo vėjo ir vandens erozijos.
Aliejiniai ridikai, jei sėjami vasarą, žaliąją masę formuoja lėčiau nei kitos žaliosios trąšos – per 10-12 sav.
Dobilas
Ankštinių šeimos žolinis augalas, geras medingasis augalas. Vasarą kaip žaliąją trąšą galima sėti ir baltuosius (šliaužiančius), ir raudonuosius (pievų) dobilus. Kaip ir jo giminaičiai, jis aktyviai prisotina dirvą azotu. Šaknys pluoštinės, išsivysčiusios, sėkmingai purena substratą ir išstumia piktžoles.
Lyginant su kitomis žaliosiomis trąšomis, dobilai yra reiklesni dirvožemio kokybei – mėgsta vidutiniškai drėgną substratą, kurio pH yra neutralus arba artimas jam. Vasarą tai ne pati geriausia žalioji trąša smėlingoms dirvoms.
Dobilams suformuoti žaliąją masę reikia 8-10 savaičių. Skirtingai nuo daugumos žaliosios trąšos, ji pjaunama žydėjimo laikotarpiu. Tačiau vienintelė procedūra neduos ryškaus efekto: dobilai turi būti auginami vietoje mažiausiai dvejus metus, periodiškai šienaujant.
Jei dobilus sėjate kaip žaliąją trąšą vasarą, jį reikia reguliariai laistyti, žemė neturi išdžiūti
Kaip sodinti žaliąją trąšą vasarą
Yra keletas vietų, kur vasarą galite sėti žaliąją trąšą:
- Laisvos vietos. Žalioji trąša greitai paruoš dirvą kultūriniams augalams, padidins jos derlingumą ir praturtins jo sudėtį.
- Laisvos lovos. Daugelio anksti nokstančių ir itin ankstyvų veislių bei hibridų derlius nuimamas jau vidurvasarį. Jei iš karto pasėsite žaliąją trąšą, užteks laiko joms išdygti ir suformuoti žaliąją masę.
- Tarpai tarp eilučių. Metodas, kuris ne tik pagerina dirvožemio kokybę.Žalioji trąša, jei sėjama vasarą, į dirvą ir orą išskiria eterinius aliejus ir kitas medžiagas, kurios iš lysvių išstumia kenkėjus ir naikina ligų sukėlėjus.
- Medžių kamienuose. Šiuo atveju žalioji trąša yra ir dekoratyvinis elementas, ir mulčias. Kai sodininkas neturi galimybės nuolat gyventi svetainėje, galite sėti žaliąją trąšą, kad padidintumėte intervalus tarp laistymo.
Atitinkamai, žaliąją trąšą galima sėti visą vasarą – tiek kartu su pagrindiniais augalais, tiek po jų. Taip pat priimtina sodinti kelis kartus per sezoną.
Sėklų suvartojimas visada yra gana didelis: kitaip neįmanoma užtikrinti reikiamo žaliojo kilimo tankio
Procedūra visais atvejais yra standartinė. Prieš sėjant žaliąją trąšą, sklypas iškasamas arba, esant galimybei, vasarą bent purenamas. Proceso metu tręšiamos kompleksinės trąšos, turinčios azoto, fosforo ir kalio (5-7 g/m²). Vienintelė išimtis yra ankštiniai augalai.
Sėklos sėjamos išmėtytos, vos iš saujos. Griovelių nebuvimas užtikrina reikiamą sodinimo tankumą. Pasėjus žaliąją trąšą, lysvė akėjama arba tiesiog užberiama žemėmis. Kai kurių pasėlių sėklos šviesoje dygsta lėtai, o daigumas mažėja.
Šienavimas ir apdaila
Žalioji trąša, jei sėjama vasarą, pjaunama toje pačioje vystymosi stadijoje, kaip ir sodinant kitu laiku – masinio pumpuravimo fazėje. Prinokę žalumynai pjaunami kuo arčiau dirvos ir iš karto įterpiami į dirvą iki 10-15 cm gylio Lengvose smėlingose dirvose patogiau naudoti kaplį arba plokščią frezą, sunkiose molingose - su kastuvas arba kultivatorius.
Žaliosios trąšos pumpuravimo metu įgyja maksimalią žaliąją masę
Kai kurie sodininkai mieliau sėja žaliąją trąšą vasarą ir tiesiog nušienauja neįkasdami į žemę.Jie tai motyvuoja tuo, kad žūva naudinga mikroflora ir fauna, sutrinka natūrali dirvožemio struktūra. Žalumynai tiesiog išdėliojami ant lysvių paviršiaus ir apibarstomi plonu humuso ar kitokio mulčio sluoksniu. Jis greitai pradeda irti, prisotindamas dirvą azotu, o galiausiai sliekų ir mikroorganizmų pagalba virsta humusu.
Nereikia želdinių per giliai sodinti, jie turi būti derlingiausio viršutinio dirvožemio sluoksnyje
Išvada
Jei žalioji trąša sėjama vasarą, kitą sezoną šioje vietovėje augsiančius sodo augalus galima aprūpinti viena iš pagrindinių vystymosi sąlygų – dirvožemio derlingumu, jos prisotinimu makro ir mikroelementais. Todėl jas galima laikyti tradicinių trąšų papildymu ar net pakaitalu. Žaliosios trąšos, tinkamos sėti vasarą, yra gana daug, jos reikalauja minimalios priežiūros: želdinių pjovimas atims daugiausiai laiko ir pastangų iš sodininko.
