Turinys
Žalioji trąša yra efektyvi aplinkai nekenksminga trąša. Nuo pat pirmosios žemdirbystės atsiradimo sodininkystėje buvo naudojamos natūralios trąšos. Norint praturtinti dirvą, į aikštelę sėjami specialūs augalai, gauta žalia masė nupjaunama ir įterpiama į žemę. Pradedantiesiems sodininkams svarbus klausimas – koks augalas – facelija ar garstyčios kaip žalioji trąša geriausiai keičia dirvos struktūrą.
Agrotechnikai prie žaliosios trąšos pagalbininkų priskiria daugiau nei 300 augalų rūšių.
Ką geriau sodinti: garstyčias ar facelijas
Ūkių ir namų ūkio sklypų savininkai siekia gauti gausų aplinkai nekenksmingų produktų derlių. Žalioji trąša tampa substratu, praturtinančiu dirvą daržovių ir vaisinėms kultūroms naudingomis bakterijomis, grybais, kirmėlėmis. Kiekvienas iš šių kultūrų turi unikalų poveikį.
Populiariausios žaliosios trąšos tarp sodininkų yra garstyčios ir facelijos.
Privalumai
Jei paklaustumėte sodininkų, kokią žaliąją trąšą jie žino, dauguma įvardins garstyčias arba facelijas. Abu augalai pasižymi vertingomis agrotechninėmis savybėmis.
Kryžmažiedžių šeima, kuriai priklauso garstyčios, pagerina dirvožemio kokybės savybes. Be to, garsioji žalioji trąša:
- puri žemę;
- skatina žaliosios masės augimą;
- prisotina kaimyninius augalus fosforu;
- apsaugo nuo mineralų išplovimo iš dirvožemio;
- apsaugo nuo vėlyvojo pūtimo, šašų, puvinio atsiradimo;
- sumažina vielinių kirmėlių skaičių.
Facelija auginama kaip pašarinė ir dekoratyvinė kultūra. Biologinės ir vegetatyvinės augalo savybės lemia jo vertę sodininkystėje.
Žaliosios trąšos privalumai:
- išpurena ir užpildo dirvą organinėmis medžiagomis, azotu, kaliu, fosforu;
- sumažina dirvožemio rūgštingumą;
- ištveria šalčius, todėl galima anksti sėti;
- greitai įgyja žalią masę;
- kovoja su piktžolėmis;
- atbaido kenkėjus (kandis, lapų volelius);
- neleidžia plisti grybelinėms ir virusinėms infekcijoms.
Dėl puikių dekoratyvinių savybių facelijos yra geidžiamas kraštovaizdžio elementas. Žolinių augalų sodinimas papuošia sodo sklypą ir užpildo aplinką kvapu.
Facelija priklauso medingųjų augalų kategorijai, todėl dažnai sėjama šalia bityno
Trūkumai
Facelija ir garstyčios laikomos nepretenzingais augalais, kurie vystosi vienodai greitai. Abu augalai yra geri medingi augalai. Tačiau sėti garstyčias reikia saulėtų vietų, o facelija puikiai jaučiasi tiek saulėje, tiek pavėsyje.Garstyčios gali užauginti gerą žaliosios masės kiekį tik esant didelei drėgmei arba reguliariai laistant. Facelija gerai toleruoja sausrą, tačiau neigiamai reaguoja į per didelę dirvožemio drėgmę.
Kokiems augalams jis tinka?
Pavasarį sėjamos garstyčios, kad po pasodinimo į vietą būtų galima sodinti daržovių sodinukus. Vasarą prie daržovių pasėlių patartina sodinti žaliąją trąšą. Geriausia vieta yra šalia lysvių, kur auga:
- pomidorai;
- Baklažanas;
- pipirų;
- bulvė.
Rudenį, nuėmus derlių, garstyčių sėklos sėjamos į tuščias lysves. Šiuo atveju želdinių pjovimas atliekamas pavasarį. Žolinė masė dedama į žemę, kad naudingieji elementai greitai pasisavintų dirvožemį.
Facelija laikoma universalia žaliąja trąša. Augalas praturtina dirvą prieš sodinimą:
- agurkai;
- pomidorai;
- kopūstai;
- bulvės;
- šakninės daržovės;
- melionai;
- braškių
Dėl to, kad facelijos gimtinė yra Amerika, o į Euraziją ji buvo atvežta ne taip seniai, augalas neturi artimų giminaičių tarp daržovių ir sodo kultūrų. Dėl to nėra kryžminio apdulkinimo pavojaus, kuris neigiamai veikia vaisių ir būsimų sėklų formavimąsi.
Sėja ir priežiūra
Garstyčias galima sodinti visą šiltąjį sezoną: nuo pavasario iki rudens.Žalioji trąša gerai netoleruoja šalčio, todėl sėjama visiškai nutirpus sniegui. Laikas nuo garstyčių pasodinimo iki žydėjimo neviršija 45 dienų. Šimte kvadratinių metrų užauga iki 400 kg biologinių trąšų. Praėjus 2-3 savaitėms po šienavimo ir arimo, galima sodinti pagrindinius augalus.
Po žaliosios trąšos vaisiniai augalai vystosi greičiau, nelieka piktžolių
Facelijos sėjamos anksti, nes pasėliai toleruoja 0 laipsnių temperatūrą 0C ir šiek tiek žemiau. Iki 40 dienos labai padidėjo lapų masė (iki 350 kg šimtui kvadratinių metrų). Į dirvą įterptos viršūnės po šienavimo greitai suyra, teigiamai veikia dirvos būklę. Esant gerai priežiūrai ir palankioms oro sąlygoms, per sezoną galima atlikti iki trijų sėjų.
Facelijos auginimo ir naudojimo kaip žaliosios trąšos ypatybės pateikiamos vaizdo įraše:
Įterpimas į žemę
Vasarą garstyčių žalumynai sodinami 7-10 cm gyliu.Rudenį stiebų nešienauti. Prasidėjus šalnoms, jos pačios atsiguls ant žemės, suformuodamos mulčio sluoksnį, kuris tausoja drėgmę ir saugo nuo šalčio. Pavasarį plotas kasamas ir giliai užsandarinamas (iki 15 cm), kad potvynio metu nebūtų išplauti vertingi elementai.
Facelijos gilinimo į dirvą darbus rekomenduojama organizuoti iš karto, kai tik pradeda formuotis pumpurai. Šiuo metu biomasėje gausiausia baltymų ir mikroelementų. Žalumynai sodinami 10 cm gylyje į žemę.
Facelijos ir garstyčių lapų masės arimas pagal naudą prilygsta mėšlo įterpimui
Ar galima faceliją sodinti kartu su garstyčiomis?
Daugelis sodininkų mėgėjų domisi klausimu, ar galima sodinti faceliją su garstyčiomis. Ūkininkai žino, kad nepageidautina tą pačią žaliąją trąšą naudoti kelis kartus tame pačiame plote, jas reikia kaitalioti. Norint visiškai atkurti dirvą, pakaitomis galima sodinti įvairius žaliosios trąšos augalus. Pavyzdžiui, faceliją sodinkite balandį, o garstyčias – liepą.
Sodininkystės patirtis rodo, kad facelijų sėjimas kartu su garstyčiomis yra naudingas dirvožemiui. Teritorijose, kuriose augo žaliosios trąšos derinys, vabzdžių kenkėjų yra minimalus, o vaisinės kultūros nėra jautrios infekcijai.
Išvada
Sprendžiant, kuris augalas – facelija ar garstyčios kaip žalioji trąša geriau augs vietoje, reikia įvertinti jo vietą ir klimato sąlygas. Auginant pavėsingose ir sausose vietose, geriau naudoti faceliją. Jei sodas yra gerai apšviestoje saulės vietoje, o vasarą yra pakankamai kritulių, galite sėti bet kurį iš atitinkamų augalų.
