Turinys
Daugelis sodininkų ypač nesivargina pasirinkdami vietą pagrindinių savo auginamų daržovių sėjai ir sodinimui. Ir net tie, kurie yra girdėję apie pageidaujamą sėjomainą sodo sąlygomis, dažnai tiesiog pakeičia lysvių turinį, ypač nesusimąstydami apie savo veiksmų prasmę. Tačiau atsitiktinių veiksmų teigiamo efekto gali ir nepasigauti, o sąmoningas tam tikros sodo kultūros pasirinkimas gali padėti padidinti jo produktyvumą nenaudojant dirbtinių trąšų ir apsieiti be cheminio apdorojimo nuo kenkėjų ar ligų. Pavyzdžiui, po svogūnų kitais metais galite sodinti beveik bet kokią sodo kultūrą, ko negalima pasakyti apie daugelį kitų žolelių ar daržovių.
Kodėl reikia laikytis sėjomainos taisyklių?
Kelerius metus tų pačių augalų auginimas vienoje vietoje turi didelę įtaką dirvožemiui.
- Akivaizdžiausias dalykas yra tai, kad bet kokių augalų šaknys purena dirvą skirtingame gylyje ir netgi gali ją suspausti.
- Pasisavindamos skirtingą maistinių medžiagų rinkinį, šaknys keičia dirvožemio cheminę sudėtį ir netgi gali paveikti dirvos skysčio pH, rūgština arba, priešingai, šarmina dirvą.
- Augdami ir vystydami augalai gali pritraukti įvairių parazitų, kurių lervos ir sporos po derliaus nuėmimo lieka žemėje.
- Augalai į dirvą išskiria įvairiausias organines medžiagas, kurių poveikis gali būti teigiamas, neutralus ir net toksiškas kitiems augalų karalystės atstovams.
Būtent dėl šios priežasties nerekomenduojama vienoje vietoje iš eilės sodinti tos pačios genties ar net tai pačiai šeimai priklausančių augalų.
Kita vertus, dirvožemyje likę ligos ir kenkėjai gali turėti neigiamos įtakos būtent tos pačios šeimos pasėliams. Nors kitos daržovės bus apsaugotos nuo jų įtakos. O po kelerių metų jie išeis patys, nerasdami savo egzistavimui tinkamo maisto atsargų.
Auginant tuos pačius augalus toje pačioje vietoje ar net priklausančius tai pačiai šeimai, būtinas papildomas šėrimas ir apdorojimas, kitaip galite visiškai pamiršti apie derlių.
Nuo seno sukaupta tiek daug žinių apie augalų sąveiką ir įtaką vieni kitiems, kad ne kiekvienas sugeba visą šią informaciją laikyti savo galvoje. Pats pagrindinis sėjomainos principas – kaitalioti vadinamąsias viršūnes su šaknimis.Tai yra augalai, kuriuose žmogus daugiausia naudoja savo antžeminę dalį (agurkus, salotas, kopūstus, pomidorus) su šakniavaisinėmis daržovėmis (morkomis, burokėliais, bulvėmis). Svogūnai šia prasme yra universalus augalas, nes maistui vienodai tinka ir antžeminė dalis (plunksna), ir po žeme augantis svogūnėlis. Tai reiškia, kad po svogūnų kitais metais galite sodinti beveik bet kokias daržoves ar žoleles.
Taip pat įprasta kaitalioti augalus su galinga ir gilia šaknų sistema (pupos, morkos, pomidorai, moliūgai, pupelės, kopūstai) su tomis daržovėmis, kurių šaknys yra negiliai (melionai, svogūnai, ridikai, gūžinės salotos, špinatai, žirniai).
Svarbus ir atskirų daržovių nokimo laikas. Galų gale, jei sodo lysvėje iki šalnų subrendo kokia vėlyva daržovė, tai iki kito sodinimo sezono dirva gali tiesiog nespėti pailsėti. Tokiu atveju arba palikite šią lysvę pūdymui, arba pasėkite greitai augančią žaliąją trąšą, pavyzdžiui, garstyčias, kurios gali greitai pagerinti dirvos kokybę.
Tačiau kai kurių pasėlių, jautrių „savo“ ligų ir kenkėjų invazijai, nerekomenduojama grąžinti į pradinę augimo vietą anksčiau nei po 4–5 metų. Kad per tą laiką žemė turėtų laiko apsivalyti nuo kenksmingų sporų ir lervų.
Norėdami nuolat stebėti tam tikrų kultūrų auginimo lysvėse vietas ir laiką, patyrę sodininkai rekomenduoja reguliariai vesti įrašus apie sodinimo būdus. Taigi jūs galite ne tik kontroliuoti esamus modelius, bet net ir atidžiai stebėdami, išvesti savo dėsnius dėl tam tikrų kultūrų įtakos jų pasekėjams.
Ką galima sodinti po svogūnų?
Svogūnus nesunkiai galima laikyti viena populiariausių soduose auginamų daržovių. Nors jos daugiametės žalios formos labiau priskiriamos prie žolelių ir prieskonių. Yra daug svogūnų veislių, kurių kiekviena turi savo augimo ypatybes. Tačiau visi svogūnai turi vieną bendrą bruožą – nuostabias gydomąsias baktericidines savybes, kurias žmonės plačiai naudoja iki šiol. Būtent jo baktericidinės savybės soduose sukūrė tikrą stebuklą – po svogūnų beveik visi pasodinti augalai puikiai jaučiasi lysvėse.
Svogūnai patys yra vidutiniškai reiklūs maistinėms medžiagoms. Po svogūnų žemėje visada lieka nemažas kiekis organinių medžiagų, o pati dirva įgauna silpnai šarminę reakciją. Daugiausia azoto jis paima iš dirvožemio, tačiau fosforo ir kalcio lieka pakankamais kiekiais. Todėl po svogūnų geriausiai augs augalai, kuriems reikalinga šiek tiek šarminė dirvožemio reakcija ir fosforo bei kalcio buvimas (kopūstai, agurkai, pomidorai, burokėliai, morkos).
Kitoms kultūroms svarbiausios bus baktericidinės ir dirvą dezinfekuojančios savybės (braškės).
Ką galima sodinti po svogūnų: lentelė
Žemiau esančioje lentelėje aptariami ne tik variantai, ką galima ir ko negalima sodinti po svogūnų, bet ir palankiausi, neutraliausi ir nepalankiausi kitų sodo kultūrų pirmtakai ir įpėdiniai.
Ar galima po svogūnų sodinti braškes?
Daugelis pradedančiųjų sodininkų ir sodininkų labiausiai glumina, ar galima sodinti braškes po svogūnų.Galbūt jie mano, kad visų svogūno dalių išskiriami aštrūs fitoncidai gali neigiamai paveikti braškių saldumą ir aromatą. Tačiau viskas vyksta visiškai priešingai. Po svogūnų dirva visiškai išvaloma nuo tų patogeninių bakterijų, kurios gali būti pavojingos braškių vystymuisi. O jo augimui idealiai tinka silpnai šarminga, vidutiniškai patręšta žemė.
Ar galima po svogūnų sodinti agurkus ir pomidorus?
Agurkams svogūnai laikomi geriausiu pirmtaku, nes šie gležni moliūgų augalo atstovai netoleruoja rūgštaus dirvožemio.
O sodinant pomidorus ir baklažanus papildomas vaidmuo teks ir dirvožemio dezinfekcijai.
Ar galima po svogūnų sodinti morkas ir burokėlius?
Teigiama abipusė svogūnų ir morkų įtaka buvo žinoma nuo senų senovės. Burokėliai sugeba į dirvą išleisti nelabai naudingų medžiagų, tačiau patys puikiai jaučiasi pasodinti po svogūnų.
Ar galima po svogūnų sodinti česnaką?
Tačiau su česnakais viskas nėra taip paprasta, kaip su kitomis kultūromis. Juk jie ir svogūnai priklauso tai pačiai šeimai, vadinasi, jautrūs toms pačioms dirvoje susikaupusioms ligoms.
Todėl po svogūnų česnako sodinti tikrai nerekomenduojama.
Ar galima sodinti moliūgus ir kopūstus?
Svogūnai puikiai dera tiek su tomis, tiek su kitomis daržovėmis. Moliūgai tikrai patiks augti po svogūnų, o bet kokiems kopūstų šeimos atstovams (rūtoms, garstyčioms, ridikams, ropėms, ridikams) visos svogūnų veislės yra puikūs pirmtakai.
Ko nesodinti po svogūnų
Būtent dėl viso to, kas išdėstyta, nerekomenduojama po svogūnų sodinti tik svogūnus ir česnakus.Be to, yra viena šios taisyklės išimtis. Porai gali būti auginami vienoje vietoje keletą metų, nepabloginant daržovės derlingumo ir išvaizdos.
Kitoms daržovių kultūroms nėra jokių apribojimų sodinti po svogūnų. Tačiau kitais metais šioje vietoje stengiamasi nesodinti žalumynų ir įvairių svogūninių gėlių (lazdynų, tulpių, narcizų ir kitų).
Jei norima greitai atsikratyti žalingų poveikių, lysvės sėjamos žaliąja trąša (rugiais, lubinais, medetkomis, garstyčiomis), kuri per trumpiausią laiką gali sutvarkyti žemę.
Išvada
Po svogūnų kitais metais galite sodinti beveik bet ką, išskyrus tuos augalus, kurie priklauso tai pačiai šeimai. Likusiesiems svogūnai duos daug naudos ir prisidės prie jų palankaus vystymosi.
