Turinys
Raudonųjų serbentų krūmas turėtų būti kiekviename asmeniniame sklype. Ji vadinama sveikatos uoga ir vertinama dėl dekoratyvios išvaizdos. Pradedančiam sodininkui gali būti sunku nuspręsti dėl veislės, nes jų yra tiek daug. Atkreipkite dėmesį į neįprastą Viksnės serbentą, kuris gali būti raudona arba balta. Pažiūrėkime į jos nuotrauką, perskaitykite sodininkų aprašymą ir apžvalgas.
Veislės kilmė
Viksnės serbentai buvo gauti Latvijoje Ogres vaisių ir daržovių stotyje, kuri eksperimentiškai užsiima naujų veislių kūrimu. Veislės autoriai – selekcininkai T. Zvyagina ir A. Viksnė. Jie gavo tai iš serbentų sėklų Varshevich, kuriai būdinga originali uogų spalva.
1997 metais veislė Viksne buvo įtraukta į Rusijos valstybinį registrą. Yra galimybė auginti augalą šiaurės vakarinėje šalies dalyje ir Juodosios žemės regione.
Hibrido aprašymas
Yra dviejų rūšių Viksnės serbentai: raudonieji (taip pat vadinami vyšnia ir granatas) ir baltos spalvos. Porūšiai yra panašūs beveik visais atžvilgiais. Jie skiriasi uogų spalva ir skoniu.
Krūmai
krūmas Viksnės serbentas turi besiplečiančias šakas ir gali siekti 1–1,5 metro aukštį. Ūgliai stori ir tiesūs, pilkai rudos spalvos. Pumpurai pailgi ir smulkūs, šiek tiek nukrypę nuo ūglio.
Lapas Uogakrūmis turi penkias skiltis, banguotą kraštą ir tamsiai žalią spalvą. Jo paviršius lygus ir matinis. Plokštelė tiesi, apačioje šiek tiek pūkuojanti. Dantys yra vidutinio dydžio, buki, krenato formos.
Gėlės vidutinio dydžio, gilios lėkštės formos. Jie išsidėstę ant didelių, iki 11-16 cm ilgio užaugančių žievelių. Taurėlapiai blyškūs, alyvinėmis juostelėmis.
Uogos
Vidutinis uogų svoris skiriasi nuo 0,7 iki 0,9 gramo. Jie yra apvalūs, šiek tiek pailgi, su ryškiomis gyslomis. Serbentai turi malonų aromatą ir gaivina saldaus ir rūgštaus skonio. Sodininkai vertina 4,5 balo. Minkštime yra nedidelis kiekis sėklų. Oda plona, bet patvari.
Viksnės vyšnių serbentų uogos yra tamsiai raudonos, todėl ši rūšis kartais vadinama granatu. Baltavaisis krūmas duoda baltai geltonus vaisius. Dėl kitų savybių porūšis turi panašų aprašymą. Viksnės serbentai iš kitų veislių skiriasi dideliu pektino (2,4%) ir vitamino C kiekiu (iki 37 mg 100 gramų).
Prinokusios uogos nenubyra ir negenda. Jie gali ilgai kabėti ant kotelio neprarasdami išorinių ir skonio savybių. Raudonieji ir baltieji serbentai renkami kartu su kekėmis, nes nuplėšus uogas galima pažeisti odą.
Veislės ypatybės
Serbentų Viksnė – vidutinio ankstyvumo ir derlinga veislė, kuri nebijo šalnų, tradicinių ligų ir kenkėjų.
Produktyvumas ir nokinimo laikas
Šios veislės uogų krūmas duoda gerą ir reguliarų derlių. Raudonieji ir baltieji Viksnės serbentai pradeda derėti antraisiais-trečiaisiais metais po pasodinimo. Jei daigą pasodinsite ankstyvą rudenį, pirmąjį nedidelį derlių (2-3 kg) galite sulaukti vasarą. Augalas žydi gegužės mėnesį, o vaisiai sunoksta liepos viduryje.
Didžiausias serbentų kiekis nuimamas 5-6 derėjimo metais. Palankiomis sąlygomis iš vieno krūmo Galite pašalinti iki 10 kg sultingų uogų. Vidutinis Viksnės derlius – 5-7 kg. Iš vieno hektaro želdinių galima užauginti 17 tonų serbentų. Tai gana didelis skaičius.
Privalumai
Serbentų veislė Viksne turi daug teigiamų aspektų:
- atsparus žemai temperatūrai, augalas gali atlaikyti stiprias šalnas net ir be pastogės;
- toleruoja sausrą ir staigius oro temperatūros pokyčius;
- suteikia stabilų ir didelį derlių;
- atsparus antracnozei;
- uogos pasižymi puikiomis prekinėmis ir skonio savybėmis;
- prinokusių vaisių nėra linkęs išsilieti, jie gali ilgai kabėti ant krūmo.
Daugelis sodininkų teikia pirmenybę šiai serbentų veislei, todėl ji populiarėja.
Trūkumai
Kaip ir bet kuri veislė, Viksne turi tam tikrų trūkumų:
- augalas Gali paveikti raudonieji tulžies amarai (lapų paraudimas);
- dėl ankstyvo nokinimo krūmo vaisių užuomazgos gali užšalti, todėl sumažės derlius;
- esant ilgalaikei sausrai ir laistymo trūkumui, serbentai bus maži ir rūgštūs;
- šviežių uogų negalima laikyti ilgą laiką.
Viksnė nusipelno dėmesio, nes jos pranašumai nusveria trūkumus.
Taikymas
Viksnės serbentų veislė išsiskiria savo universalumu. Jis gali būti valgomas šviežias, šaldytas ir perdirbtas. Dėl didelio pektino kiekio uogose iš jų gaminama puiki uogienė, želė, želė ir konservai. Vasaros gyventojai ruošia skanų naminį vyną iš baltųjų serbentų.
Plačiai naudojamos baltų ir raudonų uogų savybės aukštesnėje temperatūroje. Serbentų sultys ne tik malšina troškulį, bet ir veikia kaip karščiavimą mažinanti ir priešuždegiminė priemonė. Šios veislės raudonuosiuose serbentuose yra medžiagų, kurios normalizuoja ir reguliuoja kraujo krešėjimą. Vixne vartojamas širdies priepuolių profilaktikai.
Nusileidimo ypatybės
Jei sodindami serbentus laikysitės pagrindinių žemės ūkio technologijos taisyklių ir reguliariai prižiūrėsite krūmą, galite užauginti sveiką ir tvirtą augalą, kuris atneš stabilų derlių.
Nusileidimo datos
Optimalus Viksnės serbentų sodinimo laikas – ankstyvas ruduo, paskutinės rugsėjo dešimt dienų arba spalio pradžia.. Laiko rezervas iki stabilių šalnų pradžios turėtų būti nuo 2 iki 3 savaičių, kad daigai spėtų įsišaknyti ir sustiprėti. Oro temperatūra sodinant serbentus neturi nukristi žemiau +6 laipsnių. Pavasarį jaunas krūmas duos pirmuosius ūglius, o liepos mėnesį jau galite gauti nedidelį derlių.
Viksną galima sodinti anksti pavasarį, tačiau tai turi būti padaryta dar neišbrinkstant pumpurams. Serbentai augs ir vystysis ištisus metus. Pirmąsias uogas galima rinkti tik antraisiais metais po pasodinimo.
Reikalavimai sodinukui
Viksnės sodinukus rekomenduojama pirkti tik iš patikimų pardavėjų. Jis turi turėti gerai išvystytą šaknų sistemą, o šakos tvirtos ir sumedėjusios. Žievė gali turėti įtrūkimų ir vietomis nulupti, o tai visai normalu.
Ant krūmo neturėtų būti jaunų ūglių ar lapų. Geriausias variantas – dvejų metų sodinukas su vešlia ir stipria šaknų sistema.
Vietos parinkimas ir paruošimas
Kad Viksnės sodinukas gerai įsišaknytų, greitai vystytųsi ir ateityje duotų gausų derlių, reikia teisingai parinkti ir paruošti sodinimo vietą:
- Vieta turi būti atvira ir saulėta, bet tuo pačiu apsaugota nuo šalto vėjo. Serbentai gali augti daliniame pavėsyje, bet jie netoleruoja visiškai užtemdytų vietų. Ideali vieta yra šalia tvoros.
- Vixna krūmui reikalinga šiek tiek drėgna dirva, reikėtų vengti šlapžemių ir stovinčio vandens. Požeminis vanduo turi būti ne arčiau kaip 80 cm nuo paviršiaus.
- Augalas jaučiasi patogiai šviesoje, šiek tiek rūgštus, smėlio arba priemolio dirvožemiai. Sunki ir molinga žemė silpnina šaknis.
- Nusileidimo vieta turi būti lygi ir šiek tiek pakelta.
Likus keliems mėnesiams iki Viksnės serbentų sodinimo, plotą reikia išvalyti nuo šaknų ir piktžolių. Dirvą reikia įkasti iki dviejų kastuvų gylio, kad ji geriau sugertų vandenį ir prasiskverbtų oras. Jei sodinukas bus pasodintas pavasarį, parengiamieji darbai turi būti atlikti rudenį.
Sodinimo procesas
Prieš sodinant daigą reikia atidžiai apžiūrėti ir nupjauti pažeistas bei sausas dalis. Žingsnis po žingsnio instrukcijos, kaip sodinti Viksne veislės raudonuosius serbentus:
- Iškasti 40-45 cm gylio ir pločio griovelius arba duobes.Atstumas tarp krūmų turi būti ne mažesnis kaip 1,5 metro. Jei augalus pasodinsite arčiau, jie trukdys vienas kitam.
- Kiekvieną skylę 2/3 užpildykite paruoštu mišiniu iš 1 dalies humuso, 2 dalių durpių arba komposto, 250 g superfosfato ir 60 g kalio trąšų. Taip pat galite pridėti šiek tiek medžio pelenų.
- Sodinimo duobę palaistykite 5 litrais vandens.
- Ištiesinkite sodinuko šaknų sistemą ir, pakreipę į šoną 45 laipsnių kampu, nuleiskite į įdubą.
- Uždenkite krūmą žeme, pagilindami jo šaknies kaklelį 6 cm.Tai leis jam suformuoti daugiau naujų šaknų.
- Lengvai sutrypkite dirvą aplink serbentus ir gausiai laistykite nusistovėjusiu vandeniu.
- Patrumpinkite ūglius, palikdami ne daugiau kaip 4-5 pumpurus ant kiekvieno (15-20 cm nuo žemės).
Dirvą aplink krūmą rekomenduojama mulčiuoti, nes tai neleis greitai išgaruoti drėgmei.
Priežiūros ypatybės
Nepaisant to, kad Viksne veislė yra nepretenzinga, jums reikia suteikti jam minimalią priežiūrą. Vidutiniškai augalą reikia laistyti kas tris ar keturias dienas, ypač vaisiaus ir žydėjimo metu. Vanduo turėtų būti pilamas ant serbentų apskritimo 2–3 kibirais vienam krūmui.
Reikia laiku Atimti piktžolės, nes prisideda prie amarų plitimo ir užkemša dirvą. Aplink šios veislės serbentus rekomenduojama purenti dirvą. Tačiau tai reikia daryti atsargiai, nes Viksnės šaknų sistema yra sekli.
Augalas šeriamas du kartus. Prieš pradedant nokti uogoms (pavasarį arba birželio pradžioje) tręšti azotinėmis trąšomis – karbamidas arba amonio nitratas.Iškart po žydėjimo serbentai šeriami paukščių išmatomis arba devivėrės. Rudenį, kasant, į dirvą įpilama kalio ir fosforo trąšų.
Subrendusiems šios veislės krūmams nereikia nuolatinio genėjimo. Bet kiekvieną pavasarį rekomenduojama pašalinti pažeistas ir išdžiūvusias šakas.
Atsiliepimai iš sodininkų
Išvada
Viksnės serbentai ne tik lengvai apdorojami, bet ir gražūs bei neišrankūs. Vaisių laikotarpiu raudonos ir baltos uogos žalios lapijos fone papuoš bet kurį sodą. Todėl sodininkai pasodina jį matomiausioje savo sodo sklypo vietoje.
