Turinys
Juodoji šeivamedis, dar žinomas kaip juodasis šeivamedis, yra vaistinių savybių turintis augalas, kurį dažnai galima rasti soduose ir daržuose. Juodųjų šeivamedžių auginimas yra gana paprastas, tačiau jūs turite žinoti pagrindines taisykles.
apibūdinimas
Juodojo šeivamedžio augalas priklauso vėdrynų šeimai ir yra daugiametis, vienoje vietoje galintis augti iki 20 metų. Augalo stiebas tiesus ir ilgas, iki 1,5-2 m aukščio, lapai dideli ir išaugantys nuo šaknies. Juodoji šeivamedžio šeivamedis žydi vasaros pradžioje ir iki rudens, išaugindamas ilgas baltas mažų žiedų grupes su nežymiu brendimu.
Iš juodosios šeivamedžio nuotraukos matosi išorinis augalo grožis, tačiau juodosios šeivamedžio žiedai skleidžia gana nemalonų saldų kvapą. Tačiau šis aromatas atbaido parazitinius vabzdžius, iš kur ir kilęs antrasis augalo pavadinimas – juodasis šeivamedis.Be to, augalas itin vertinamas dėl gydomųjų savybių, todėl nemalonus aromatas jokiu būdu nesumažina juodosios šeivamedžio populiarumo tarp sodininkų ir sodininkų.
Juodosios šeivamedžio tėvynė yra Šiaurės Amerika, tačiau šiuo metu juodašakė auginama centrinėje Rusijoje ir Mongolijoje, Pakistane ir Indijoje, Nepale ir Kinijoje.
Augantis
Dėl savo dekoratyvinių ir naudingų savybių juodasis šeivamedis yra labai gerbiamas sodininkų. Užauginti daugiametį augalą nesudėtinga – juodoji šeivamedis lengvai prisitaiko prie beveik bet kokių sąlygų ir nekelia griežtų reikalavimų dirvožemiui bei apšvietimui.
Juodosios šeivamedžio sodinimas
Šermukšnis gali būti dauginamas sėklomis arba jaunais sodinukais. Šermukšnio sėklas geriau sėti pavasarį, o jaunus augalus atvirame lauke galima įsišaknyti ir pavasarį, ir rudenį, šeivamedžio racemosa greitai įsišaknija naujoje vietoje.
- Augalas pasižymi padidintu ištvermingumu ir toleruoja beveik bet kokias sąlygas. Juodoji šeivamedis gerai jaučiasi ryškioje šviesoje, tačiau gamtoje dažnai auga pavėsingose vietose – todėl sode geriau rinktis nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotą vietą.
- Juodajai šeivamedžiui geriau rinktis maistingą ir purią dirvą, taip greičiau sustiprės daugiametis augalas. Juodoji šeivamedis ramiai elgiasi ir su prastais dirvožemiais, tačiau nemėgsta per didelės drėgmės ir vandens sąstingio. Todėl sodinimo vieta turi būti gerai vėdinama; arti požeminio vandens nepageidautina.
Prieš sodinant augalą į žemę, būtina paruošti dirvą. Norėdami tai padaryti, pasirinkta vieta kruopščiai iškasama ir į žemę įpilamas maistinių medžiagų mišinys, susidedantis iš durpių, humuso ir nedidelio smėlio kiekio.Taip pat iš karto į dirvą galima įberti mineralinių trąšų, pirmaisiais augimo tarpsniais juodosioms šeivams jos labai pravers.
- Augalų sodinimo duobės gylis turėtų būti šiek tiek didesnis nei jauno juodmedžio šeivamedžio šaknų sistema, paprastai duobė kasama apie 40 cm gylio.
- Sodinimo duobės apačioje organizuojamas drenažas - pilamas 8-10 cm smulkių akmenukų, keramzito ar skaldytų plytų sluoksnis. Į kiekvieną skylę įpilama nedidelis kiekis azoto trąšų.
- Ant drenažo skylė iki pusės užpilama žemėmis, o ant viršaus atsargiai nuleidžiamas juodojo šeivamedžio daigas, stengiantis nepažeisti šaknų.
- Sodinimo duobė iki viršaus užpilama žemėmis, prie juodosios šeivamedžio stiebo žemė lengvai sutankinama, o po to iš karto palaistoma šiltu vandeniu.
- Jei planuojate sodinti kelis augalus, tarp jų reikia palikti pakankamą bent 60 cm atstumą – juodasis šeivamedis auga gana greitai.
Po pasodinimo ir laistymo rekomenduojama dirvą mulčiuoti kelių centimetrų sausų durpių sluoksniu. Mulčio sluoksnis ne tik suteiks papildomų maistinių medžiagų juodųjų šeivamedžių šaknims, bet ir neleis priešlaikiniam drėgmės išgaravimui.
Priežiūra po to
Juodųjų šeivamedžių priežiūra gali būti laikoma labai paprasta. Iš esmės tai susiję su periodiniu laistymu ir retu augalo maitinimu.
- Pavasarį ir rudenį juodakmenei dažniausiai reikia natūralios dirvos drėgmės.Tačiau sausais vasaros mėnesiais augalą geriau karts nuo karto palaistyti – juodoji šeivamedis nemėgsta rimtos sausros. Laistymas atliekamas retai - pakaks kartą per 3 savaites. Tačiau tuo pat metu reikia gausiai sudrėkinti dirvą, kad vanduo prasiskverbtų giliau į dirvą – juodųjų šeivamedžių šaknys išsišakojusios ir ilgos.
- Po laistymo dirva turi būti purenama, kad į dirvą patektų daugiau deguonies. Be to, reguliarus purenimas padeda užkirsti kelią jų augimui piktžolė, neigiamai veikiantis juodųjų šeivamedžių sveikatą. Taip pat dirvą prie šaknų galima mulčiuoti šiaudais arba sausomis durpėmis – taip sumažinsite ravėjimo ir laistymo dažnumą.
- Juodąsias šeivamedžio šeivamedžius reikia šerti iš karto po pasodinimo, paprastai mineralinės trąšos įterpiamos tiesiai į sodinimo duobę. Pirmasis juodųjų šeivamedžių šėrimas trunka ilgai, iki 3 gyvenimo metų, o vėliau dirvą reikia tręšti kasmet ankstyvą pavasarį – rekomenduojama naudoti standartines fosforo, kalio ir azoto medžiagas. Šis tarpsnis nėra privalomas – juodoji šeivamedžio šeivamedis gana gerai auga ir be papildomo šėrimo, tačiau su ja žydi gausiau ir atrodo dekoratyviau.
Kadangi juodasis šeivamedis nepriklauso šilumą mėgstančių augalų kategorijai, jis puikiai toleruoja žiemą ir nereikalauja ypatingos sodininkų priežiūros. Jei žiemą tikimasi stipraus šalčio ir nedidelio sniego, tada juodąją šeivamedžio šaknį galima tiesiog radikaliai nupjauti ir užkasti žeme arba uždengti eglišakėmis. Taip juodašakė lengviau peržiemos, o pavasarį išaugins naujus stiebus.
Daugiamečių augalų genėjimas gali būti atliekamas pagal valią, paprastai nuo šeivamedžio stiebų pašalinami tik suvytę žiedynai, kad būtų išlaikyta kuo dekoratyvesnė išvaizda.
Juodojo šeivamedžio sudėtis ir gydomosios savybės
Sodininkystėje juodasis šeivamedis vertinamas ne tik dėl grožio ir insekticidinių savybių, bet ir dėl gydomųjų savybių. Kaip naudinga žaliava daugiausia naudojama juodojo šeivamedžio šaknis, vertingų medžiagų yra ir lapuose bei sultyse. Apima:
- krakmolas;
- fruktozė ir sacharozė;
- dervos ir dervos;
- taninai ir taninas;
- selenas, magnis ir kalcis;
- geležies;
- vitaminai A ir B;
- askorbo rūgštis;
- oleino ir palmitino rūgštys;
- fenoliai ir alkaloidai;
- flavonoidai;
- salicilo ir hesperito rūgštys;
- saponinas ir glikozidai;
- fitosteroliai yra natūralūs hormonų analogai.
Medicininiais tikslais juodasis šeivamedis:
- turi diuretikų poveikį ir padeda atsikratyti edemos;
- gerina kraujagyslių būklę ir skatina sveiką širdies veiklą;
- gerina kraujo sudėtį ir mažina gliukozės kiekį;
- kovoja su uždegiminiais ir infekciniais procesais organizme;
- padeda sumažinti temperatūrą peršalimo metu, pasižymi švelniu analgeziniu poveikiu;
- turi raminamąjį poveikį ir yra naudingas esant nervų sutrikimams;
- skatina raumenų augimą, todėl gali būti naudinga nesportuojantiems vyrams ir moterims;
- išlygina kraujospūdį ir yra naudingas sergant hipertenzija.
Moterims juodasis šeivamedis naudingas, nes padeda reguliuoti mėnesinį ciklą ir sumažinti skausmą gimdymo metu. Tačiau nerekomenduojama šio augalo naudoti nėštumo metu – juodoji šeivamedžio šeivamedžio šeivamedis padidina gimdos susitraukimus ir gali sukelti persileidimą.
Kokie yra juodųjų šeivamedžių privalumai?
Vertingosios juodosios šeivamedžio savybės liaudies medicinoje naudojamos įvairiausioms ligoms gydyti. Maisto papildai, vaistažolių preparatai ir augalinės kilmės namų gynimo priemonės padeda:
- nuo ginekologinių ligų ir uždegimų;
- nuo reumato, artrozės, osteochondrozės ir kitų skausmingų procesų sąnariuose;
- nuo neuralgijos, nemigos, nerimo ar padidėjusio susijaudinimo;
- nuo migrenos, hipertenzijos ir astmos;
- dėl inkstų ir šlapimo sistemos ligų;
- esant širdies ritmo sutrikimams;
- su lėtu virškinimu ir polinkiu į dažną vidurių užkietėjimą;
- esant medžiagų apykaitos sutrikimams;
- su katarakta, padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje ir ateroskleroze;
- su jėgų praradimu ir vitaminų trūkumu;
- nuo sumušimų ir patempimų – juodasis šeivamedis gerai malšina raumenų spazmus.
Vaistinių augalų pagrindu pagaminti vaistai gali būti naudojami navikų profilaktikai ir gydymui. Juodasis šeivamedis skatina piktybinių ląstelių naikinimą ir stimuliuoja natūralius organizmo atsinaujinimo procesus.
Juodmedžio privalumai menopauzės metu
Cohosh sudėtyje yra fitoestrogenų – augalinės kilmės medžiagų, kurios turi į estrogeną panašų poveikį. Dėl šios priežasties vaistai, kurių pagrindą sudaro juodasis šeivamedis, turi teigiamą poveikį moterų hormoninei sistemai menopauzės metu. Juodasis šeivamedis normalizuoja dopamino ir serotonino mainus, teigiamai veikia kiaušidžių receptorius, apsaugo nuo karščio bangų atsiradimo. Tuo pačiu metu nėra neigiamo poveikio gimdai ar pieno liaukoms - juodųjų šeivamedžių naudojimas nedidina piktybinių procesų vystymosi moters kūne rizikos.
Kita naudinga juodųjų šeivamedžių savybė menopauzės metu yra jos teigiamas poveikis kauliniam audiniui. Augaluose esantys glikozidai neleidžia susidaryti osteoklastams ir neleidžia vystytis osteoporozei bei kaulų trapumui. Cohosh mažina kraujospūdį, normalizuoja miegą ir suvienodina nuotaiką, žymiai pagerindama moterų savijautą menopauzės metu.
Juodojo šeivamedžio naudojimas liaudies medicinoje
Naudingos juodosios šeivamedžio savybės naudojamos įvairioms ligoms gydyti. Tradicinė medicina siūlo daugybę gydomųjų receptų, pagrįstų daugiamečiu augalu.
- Šermukšnio nuoviras yra geras vaistas nuo reumato ir peršalimo ligų. Augalo šakniastiebius reikia supjaustyti į 5 g tūrį, užpilti 500 ml karšto vandens, pavirti 5 minutes, o po to palikti dar 2 val. Įtemptas nuoviras geriamas tris kartus per dieną po kelis gurkšnius, priemonė naudinga ir esant hipertenzijai, bet kokiems uždegiminiams organizmo procesams.
- Dėl sumušimų ir patempimų ant skaudamos vietos galima užtepti šviežių šeivamedžių lapų ir palaikyti pusvalandį.Iš augalo lapų pagamintas kompresas bus naudingas esant odos uždegimams, įbrėžimams ir nudegimams – juodasis šeivamedis turės gydomąjį poveikį.
- Juodosios šeivamedžio šaknų nuoviras padeda užkietėjus viduriams ir esant vangiam virškinimui. Didelį šaukštą susmulkintų žolelių užpilkite stikline vandens ir virkite 5 minutes, palikite pusvalandžiui ir filtruokite. Nuovirą gerti du kartus per dieną, 100 ml.
Esant uždegiminiams procesams organizme, juodojo šeivamedžio tinktūra turi teigiamą poveikį. Jam paruošti sausos augalų šaknys užpilamos spiritu arba degtine santykiu 1:5 ir pastatomos tamsioje vietoje 6 dienoms. Paruošta tinktūra filtruojama, o po to geriama tris kartus per dieną po 20-30 lašų arba vaistu įtrinama skaudamus sąnarius ir daromi kompresai.
Taikymas homeopatijoje
Naudingąsias juodojo šeivamedžio savybes naudoja ne tik tradicinė medicina, bet ir homeopatija. Vaistinėse galite įsigyti daug vaistažolių, kurių pagrindinė arba pagalbinė veiklioji medžiaga yra juodasis šeivamedis. Tarp žinomiausių narkotikų galima išvardyti keletą.
- Klimadinonas - homeopatinis preparatas, kurio sudėtyje yra tik juodųjų šeivamedžių. Suteikia veiksmingą pagalbą menopauzės metu vartojant du kartus per dieną po 1 tabletę. Jis turi kumuliacinį poveikį, vaistą reikia vartoti mažiausiai 2 savaites, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius.
- Mulimen - homeopatinis preparatas juodosios šeivamedžio, jonažolių, dilgėlių, mineralinių junginių ir jazminų pagrindu.Jis naudingas sergant mastopatija ir menopauze, gali būti naudojamas esant menstruacijų sutrikimams ir nemaloniems PMS simptomams palengvinti. Vartokite vaistą tik po 20 lašų iki 5 kartų per dieną.
- Klimaktoplan - homeopetinė priemonė, kurioje yra ne tik šeivamedžio, bet ir sangvinarijų, sepijų, ignacijų ir kitų medžiagų. Vaistą reikia gerti po 2 tabletes tris kartus per dieną.
Homeopatiniai vaistai daugiausia skirti menopauzės būklei pagerinti, bet gali būti naudingi ir sergant lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Apribojimai ir kontraindikacijos
Šis augalas, turintis visas naudingas juodojo šeivamedžio savybes, turi būti naudojamas labai atsargiai. Jei juodasis šeivamedis netoleruoja, yra kontraindikacijų arba perdozavimas, gali pasireikšti šalutinis poveikis, pavyzdžiui, galvos svaigimas ir pykinimas, aritmija ir skrandžio skausmas.
Nerekomenduojama vartoti košelės pagrindu pagamintų produktų:
- alergijoms ir sunkioms kraujagyslių bei širdies ligoms;
- nėštumo ir maitinimo krūtimi metu;
- kai organizme yra nuo estrogenų priklausomų formacijų;
- sergant ūminėmis ar sunkiomis lėtinėmis kepenų ligomis;
- dėl tromboembolijos ir vidinio kraujavimo;
- su hipotenzija.
Maksimali augalinių vaistų vartojimo trukmė yra šeši mėnesiai - po to reikia padaryti pertrauką.
Išvada
Juodasis šeivamedis gali tapti labai vertingu augalu vasarnamyje – jis ne tik papuoš sodą, bet ir atneš nemažos naudos sveikatai. Tačiau naudojant juodąją košę reikia naudoti patikimus receptus, kad nepakenktumėte savo sveikatai.
