Turinys
Rožė nežydi daugiausia dėl netinkamos priežiūros. Tačiau yra priežasčių, susijusių su oru ar veislės savybėmis. Norėdami pašalinti problemą, turite tiksliai diagnozuoti veiksnį, kuris paveikė žydėjimą, ir imtis atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, reguliuoti laistymą arba vykdyti kenkėjų kontrolę.
Kodėl ne rožė žydi, o krūmas?
Priežastys, kodėl rožių krūmas nežydi, yra labai skirtingos. Daugeliu atvejų jie yra susiję su netinkama priežiūra ir sodinimo taisyklių pažeidimu. Nors yra ir objektyvių veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus ypatybės ar nepalankus oras. Dažniausios priežastys yra išsamiai aprašytos tolesniuose skyriuose.
Amžiaus ypatybės
Jei jauna rožė nežydi, tai gali būti dėl amžiaus ypatumų. Pavyzdžiui, pirmaisiais gyvenimo metais arba po pasodinimo augalas neduoda pumpurų, tai yra visiškai normalu, ir tai nepriklauso nuo konkrečios veislės. Daigai turi prigyti naujoje vietoje, jie įsišaknija ir išskiria maisto medžiagas žaliajai masei gaminti.
Skirtingi sodinukai labai skiriasi vienas nuo kito.Pavyzdžiui, jei jie visą žiemos laikotarpį praleido rūsyje ar šaldytuve, tada visą sezoną po pasodinimo jie atsigaus nuo streso. Bet pasitaiko ir taip, kad namuose jie užaugo vazonėlyje ir netgi išaugino pumpurus. Tokios rožės gali žydėti pirmą sezoną po pasodinimo. Bet tai nepageidautina - geriau nupjauti pumpurus ir palaukti kitos vasaros.
Taip pat yra veislių, tokių kaip, pavyzdžiui, vijoklinė rožė Rambler. Ant einamųjų metų ūglių nežydi. Pumpurai pasirodo tik kito sezono šakose, jei žiemojote gerai.
Jei krūminė rožė nežydi, priežastis gali būti dėl to, kad šakos ir krūmai yra per seni. Tai ypač pastebima sumedėjusia, plona ruda žieve. Genint geriau palikti jaunus žalius ūglius, kurie gerai lenkia ir nelūžta.
Klaida renkantis nusileidimo vietą
Jei rožės nežydi, bet auga stipriai ir gerai įgyja žaliąją masę, greičiausiai priežastis yra netinkama sodinimo vieta. Kiekviena veislė turi savo reikalavimus, tačiau visoms rausvoms spalvoms reikia gero apšvietimo. Jei plotą dengia pastato, aukšto krūmo ar medžio šešėlis, jis galės augti, tačiau pumpurai neatsivers.
Kita priežastis, kodėl rožė nežydi, yra ta, kad augalai blogai toleruoja skersvėjus. Todėl geriau rinkitės nuo oro srovių apsaugotą vietą, ypač šiaurinėje sodo pusėje.
Krūmas gali nustoti žydėti dėl pavėsio ar stipraus vėjo
Taip pat nepageidautina rinktis žemumas, kur vanduo nuolat kaupiasi nuo lietaus, sniego ir po drėkinimo. Taip pat nepageidautinos vietos, kur požeminis vanduo yra per aukštas.
Netinkamas dirvožemis
Gėlės yra gana reiklios dirvožemio sudėčiai. Jei, pavyzdžiui, parko rožė nežydi, tai rodo labai nualintą dirvą, nes šis derlius nėra per daug įnoringas. Ir daugelis kitų dekoratyvinių veislių gali neauginti pumpurų net ir gana geroje dirvoje. Todėl svarbu iš anksto patręšti dirvą, taip pat užtikrinti normalų pH (rūgštingumo rodiklį).
Reikia atsiminti, kad rožės, kaip ir dauguma kitų gėlių, normaliai auga šiek tiek rūgščioje aplinkoje, kurios pH yra 5,5–6,5.Jei nesate tikri, pirmiausia rekomenduojama jį išmatuoti naudojant indikatorinį popierių arba pH matuoklį.
Šaknų augimas
Jei rožė sode nežydi, priežastis gali būti susijusi su šaknų ūgliais. Praėjus keleriems metams po pasodinimo aplink pagrindinį stiebą dideliais kiekiais atsiranda jaunų ūglių. Tai ūgliai, kilę iš poskiepio (dažnai šiems tikslams naudojami erškėtuogės). Tuo pačiu metu kai kurie sodininkai mano, kad nereikia liesti ūglių ir tikisi, kad krūmas išaugins pumpurus.
Bet laikas praeina, rožė nežydi, ir tai yra dėl ūglių.. Faktas yra tas, kad nauji auginiai greitai auga ir atima vandenį bei maistines medžiagas, kurių trūksta pagrindiniam krūmui. Todėl tokį augimą reikia atsargiai pašalinti.
Netinkamas laistymas
Jei rožė nežydi, tai gali būti dėl laistymo taisyklių pažeidimo. Vandens reikia duoti ne per dažnai, o dideliais kiekiais. Jis turėtų sudrėkinti paviršinį dirvožemio sluoksnį ir pasiekti šaknis.Po to dirva turi būti atlaisvinta, kad ji nesuspaustų. Dėl to šaknų sistema gaus ne tik vandenį, bet ir prieigą prie oro.
Per sausrą rožę reikėtų laistyti dažniau, nes kitaip ji nežydės. Nereikėtų leisti, kad dirvožemis būtų visiškai išdžiūvęs, juo labiau įtrūkęs. Net jei pasirodys žiedynai, jie bus maži. Jei gerai laistysite, gėlių bus pastebimai daugiau.
Jei laistymas nereguliarus, rožė taip pat nustos žydėti.
Klaidos maitinant
Kai rožė nežydi, o vieta saulėta, dirva pakankamai gera, laistymas reguliarus, priežastis gali būti netinkamas šėrimas. Trąšos turi būti duodamos reguliariai ir griežtai laikantis instrukcijų. Patyrę sodininkai jau seniai pastebėjo, kad permaitinimas yra dar blogesnis už nepakankamą šėrimą.
Tai ypač pasakytina apie azoto trąšas, kurios skatina žaliosios masės augimą, bet neskatina žydėjimo. Trąšų sudėtis turi būti subalansuota. Būtina griežtai laikytis tiek kiekio, tiek naudojimo taisyklių (laikas, būdai - šaknis ar lapas).
Rekomenduojama periodiškai apžiūrėti krūmus. Jei rožė nežydi, o lapai pradeda gelsti (apačioje įgauna melsvą atspalvį), tai rodo azoto trūkumą. Jei pumpurai neišnyksta, vystymasis smarkiai sustoja, lapai įgauna purpurinius atspalvius, priežastis yra fosforo trūkumas. Jei žalumynai pagelsta, rožė nežydi, o paviršiuje atsiranda tamsaus atspalvio „nudegimai“, tai rodo, kad trūksta kalio.
Neteisingas genėjimas
Taip pat atsitinka, kad rožė auga aukštyn ir nežydi. Šiuo atveju labiausiai tikėtina priežastis yra netinkamas genėjimas. Kaip jau minėta, kai kurios veislės žydi ant kitų metų ūglių.Todėl neturėtumėte šalinti šakų, kurios atsirado šį sezoną. Be to, krūmus reikia periodiškai genėti, kad jie atjaunėtų. Senos, 3-4 metų ir vyresnės šakos pašalinamos.
Sušalimas
Jei rožės nežydi pavasarį ar vasarą, o priežiūra pakankamai gera, vieta gerai apšviesta, o dirva derlinga, tai tikrai gali būti dėl per atšiaurios žiemos. Įtaką tai padaryti sunku, tačiau rudenį būtina bent jau apsaugoti krūmą. Tam atliekamas mulčias, padengtas agrofibru, naudojami kūgiai iš putų polistirolo ar kitų medžiagų.
Kenkėjai ar ligos
Jei arbatinė rožė nežydi, priežastis gali būti dėl ligų ir kenkėjų. Tarp pavojingiausių patologijų yra grybelinės, virusinės ir bakterinės infekcijos:
- dėmės;
- mozaika;
- pilkas puvinys;
- miltligė;
- bakteriozė
Voratinklinės erkės užsikrėtimo požymiai
Iš vabzdžių, kurie yra ypač pavojingi:
- tripsai;
- žvyniniai vabzdžiai;
- voratinklinės erkės;
- lapų voleliai;
- amaras;
- rožė pjūklelis.
Ką daryti, jei rožės blogai žydi
Jei rožė nežydi, pirmiausia turite nustatyti priežastį. Norėdami tai padaryti, turėtumėte išanalizuoti kiekvieno aukščiau aprašyto taško situaciją. Toliau reikia apžiūrėti, ar krūmas neturi maistinių medžiagų trūkumo (pageltimo, lapų patamsėjimo), ligų ir vabzdžių užkrėtimo požymių.
Jei jų nerasta, rekomenduojama išanalizuoti dirvožemio pH naudojant atitinkamą prietaisą arba indikatorinį popierių. Toliau reikia atkreipti dėmesį į priežiūrą – kiek drėgna ir puri yra dirva.
Jei priežastis susijusi su netinkama vieta, krūmai iškasti (geriausia rugsėjį) ir persodinami. Svetainė turi atitikti kelis reikalavimus:
- derlinga ir lengva žemė – priemolio, priesmėlio, kurio pH 5,5-6,5;
- stovinčio vandens nebuvimas (žemumos neatsižvelgiama) ir stiprios skersvėjos;
- atvirumas, apšvietimas;
- be arti alyvų, didelių krūmų ir medžių.
Po pasodinimo būtina užtikrinti normalią priežiūrą. Kadangi rožės dažnai nežydi dėl netaisyklingo laistymo, laistoma kas savaitę, o per sausrą – kas tris dienas. Suaugusiam krūmui reikia dviejų kibirų vandens. Be to, jis turi būti ne šaltas, o nusistovėjęs kambario temperatūroje.
Trąšos augalams duodamos bent tris kartus per sezoną. Balandžio mėnesį akcentuojamas karbamidas, amonio salietra (20 g/10 l) ir kiti azoto junginiai. Formuojantis pumpurams, pridedama superfosfato (40 g) ir kalio sulfato (30 g). Po dar 2-3 savaičių jie suteikia tą pačią sudėtį. Taip pat galite naudoti specialias kompleksines trąšas, taip pat organines medžiagas (mulleiną, kalio humatą).
Žemė periodiškai purenama ir pašalinamos piktžolės. Kad ilgiau išliktų drėgna, padėkite sauso šieno, šiaudų ir kito mulčio. Kiekvieną pavasarį pašalinamos senos, susilpnėjusios šakos (prieš pradedant brinkti pumpurams). Jei rožė nežydi, o krūmas pasenęs, jauninamąjį genėjimą reikėtų atlikti rudenį. Pavasarį ir vasarą atauga atsargiai pašalinama – ir ją reikia ne tik apkarpyti, bet net ir kelmus pašalinti.
Kad rožės žydėtų, jas reikia reguliariai laistyti, šerti ir uždengti žiemai.
Žiemai krūmai vėl mulčiuojami. Po genėjimo jie apdengiami agropluoštu, apiberiami šienu, pjuvenomis, eglišakėmis. Uralo, Sibiro ir Tolimųjų Rytų regionuose izoliacija turi būti ypač kruopšti. Kiekvieną pavasarį profilaktinis gydymas atliekamas fungicidais (Maxim, Skor, Bordo mišinys ir kt.). Jei reikia, purkšti insekticidais.
Išvada
Rožė nežydi dėl įvairių priežasčių.Jie dažnai siejami su netinkamu vietos pasirinkimu, netinkamu laistymu, tręšimu ar genėjimo trūkumu. Augalai yra gana reiklūs, todėl juos reikia tinkamai prižiūrėti. Tada žydėjimas bus vešlus ir gausus.
