Kodėl bijūnas neauga: kaip medelis, pasodinus ar persodinus, ką daryti

Bijūnai nuo seno buvo pagrindinė gėlyno puošmena. Šio tipo gaubtasėkliai yra nepretenzingi sodinant. Tačiau būna atvejų, kai bijūnas prastai auga ir nežydi kelis sezonus. To priežastis gali būti netinkamos priežiūros procedūros, ligos ar dirvožemio sudėtis. Svarbu teisingai nustatyti priežastį ir paskirti gydymą, kad problema nebūtų perduota kaimyniniams augalams.

Yra daug priežasčių, kurios prisideda prie augimo sulėtėjimo.

Sodininkai į savo gėlynus reguliariai įveda naujas gaubtasėklių veisles. Bijūnai šioje kolekcijoje užima ypatingą vietą. Jų rūšinė sudėtis yra įvairi, todėl spalvas ir skonius galima pasirinkti pagal kiekvieno skonį. Šie floros atstovai priskiriami atsparioms veislėms, be pasekmių toleruoja šalčio, sausros ir ligų poveikį. Kartais nepatyrusiems vasaros gyventojams kyla sunkumų – bijūnas blogai auga. Ligos priežastis neaiški, o patikrintos priemonės nepadeda. Šiuo klausimu būtina atlikti išsamų auginimo sąlygų, kitų augalų artumo ir trąšų kokybės tyrimą. Tik surinkę visą reikiamą informaciją galite pradėti gydymą.

Kodėl bijūnai blogai auga?

Net ir tinkamai prižiūrint krūmą gali kilti problemų

Vienu metu augalas gali prastai augti, net jei šios veislės vaisingumas yra geras. Yra daug priežasčių, kurios prisideda prie augimo stagnacijos. Pradedantiesiems sodininkams svarbu ištirti visus sodinimo niuansus, kad ateityje jie nesusidurtų su pumpurų trūkumo sunkumais.

Azoto trūkumas

Azotas yra pagrindinė derlingos dirvos medžiaga

Cheminis elementas skatina baltymų ir nukleino rūgščių susidarymą, kurie turi įtakos augimui. Taip pat didėja chlorofilo, pagrindinio fotosintezės proceso komponento, kiekis lapuose. Azotas sudaro dirvos humusingą sluoksnį. Be jo vaisingos savybės neįmanomos.

Tačiau per didelis azoto kiekis taip pat yra žalingas. Cheminė medžiaga dideliais kiekiais sukelia dažnas ligas. Taip yra dėl kitų maistinių medžiagų trūkumo, jų tiekimą apsunkina azotas. Štai kodėl sodininkai turėtų būti atsargūs dėl naudojamų trąšų dozių. Būtina laikytis šėrimo grafiko, atsižvelgiant į sezoną, temperatūrą ir pasėlių būklę.

Netinkamas sodinimo gylis

Bijūnai turi šakotą šakniastiebį, kuris kiekvienais metais didėja. Į šį rodiklį reikia atsižvelgti renkantis tūpimo aukštį. Iškasus per mažą duobę, pakitęs ūglis pasklis virš žemės ir atitinkamai prastai augs. Dėl tos pačios priežasties turite atsitraukti nuo kaimyninių egzempliorių. Šakniastiebis auga labai greitai ir masyviai, todėl nereikėtų tikėtis stipraus šakojimo. Jei aptinkama problema, turėtumėte nedelsdami iškasti bijūną ir padaryti įdubą žemesnę ir platesnę.

Sodinimo duobė neturi būti per gili

Užkasta erdvė leidžia puikiai augti, tačiau žydėjimas nevyksta. Šis agrotechninis sprendimas puikiai tinka naujiems augalams adaptacijos laikotarpiu.

Ligos ir kenkėjai

Lyginant su kitais gaubtasėklių atstovais, bijūnai išsiskiria atsparumu ligoms ir vabzdžiams. Tačiau dažnai pasitaiko ligų, kurios buvo perduotos iš kaimyninių sodinukų, dirvožemio ar kitais būdais. Dažniausios ligos yra: rūdys, pilkasis puvinys, lapų dėmėtumas, miltligė ir kt. Pagrindiniai problemų sukėlėjai yra vabzdžiai ir grybai.

Rudos dėmės pavyzdys

Skruzdėlės ir amarai yra labiausiai paplitę gėlių kenkėjai. Jie ne tik sulėtina augalų augimą, bet ir gadina išvaizdą. Skruzdes vilioja saldžios sultys, esančios bijūnų žiedlapiuose. Štai kodėl gražūs pumpurai dažnai sugenda. Na, o amarai, kuriuos gali nešti skruzdėlės, suėda visas viršūnes – nuo ​​stiebo iki lapų. Dėl šios problemos medžio bijūnas ilgai neauga.

Dėmesio! Pagrindinė kovos su vabzdžiais paslaptis yra insekticidai. Tai cheminės medžiagos, turinčios nemalonų kenkėjams kvapą.

Bijūnų priežiūrai verta tinkamai tepti produktą, kad nepažeistumėte sodinuko.

Netinkamas dirvožemis

Jei bijūnas blogai auga, gali kilti problemų su dirvožemiu. Durpinės dirvos augalui netinka. Jose sutrinka normalus skysčių tekėjimas. Drėgmė sustingsta arba greitai išgaruoja. O kokybiškam bijūnų augimui svarbus normalus vandens balansas.

Augalijai tinkamiausi dirvožemiai yra priemolio. Jų vandenilio vertės yra artimos neutraliems vienetams. Tokioje aplinkoje bijūnai jaučiasi patogiau, auga greitai ir efektyviai.

Seni krūmai

Vidutinis bet kurio bijūno krūmo amžius yra 50 metų. Tačiau šiuo laikotarpiu gali kilti problemų dėl gyvybinių funkcijų. Pasėlis auga prastai, o pumpurų formavimasis ir žydėjimas vyksta ne ant kiekvieno augalo. Problemą galima išspręsti keliais būdais, vienas iš jų – persodinimas. Ekspertai pataria kas ketverius metus atnaujinti dirvožemio sudėtį ir bijūnų vietą. Tačiau „life hack“ turi ir minusų. Bijūnai labai ilgai prisitaiko prie naujos buveinės. Pirmaisiais metais derlius gali susiformuoti blogai. Persodinimo techniką naudoja sodininkai, kuriems rūpi ne kokybė, o kiekybė. Jie veisia pasėlius komerciniais tikslais, todėl jiems nerūpi augalo išlikimas.

Tinkamai prižiūrint, medžių bijūnai kiekvieną sezoną džiugina geru žydėjimu.

Galite pratęsti bijūnų augimo laikotarpį, įdėdami trąšų ir maistinių medžiagų. Jei pasėlis blogai auga, įpilkite azoto, fosforo, magnio, kalio ir geležies.

Tręšti reikia protingai, kad nesugadintumėte žydėjimo ciklo ir nesutrikdysite gyvybinių procesų.

Drėgmės trūkumas

Augalams reikia vandens. Drėgmė turi būti prieinama visą laiką. Išlaikant vandens ir druskos balansą pasiekiamas aukščiausios kokybės augalų augimas. Jei gaubtasėklis neturi pakankamai skysčių, sustoja visų organinių ir neorganinių medžiagų asimiliacijos procesai, sunaikinamos ląstelių sienelės, sumažėja pasėlių imunitetas ir atsparumas ligoms. Bijūnas ne tik prastai auga, bet ir laikui bėgant išblunka.

Ką daryti, jei bijūnas neauga

Nėra universalių patarimų, kurie garantuotai išspręs problemą.Jei bijūnas pavasarį blogai auga, turite atlikti išsamią jo priežiūros sąlygų, mitybos ir aplinkos poveikio analizę. Visų pirma, turėtumėte atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius:

  • bijūnų artumas prie kitų kultūrų. Kai kurie augalai blogai veikia aplinką;
  • dirvožemio sudėtis. Stebėkite azoto kiekį dirvožemyje ir, jei reikia, tręškite kalio, fosforo ir magnio trąšomis. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vandeniui. Jo turinys turėtų būti patogaus lygio. Esant pertekliui, šaknys gali pradėti pūti, o esant trūkumui, sutrinka gyvybiniai procesai, bijūnai blogai auga ir nuvysta;
  • Pirmaisiais ketveriais gyvenimo metais bijūnų trikdyti nerekomenduojama. Naujoje vietoje augalai yra prisitaikę, nereikėtų laukti, kol pasirodys daug pumpurų;
  • bijūnai turi šakotą šaknų sistemą. Svarbu iš anksto pasirūpinti skylės dydžiu.

Prevencinės priemonės

Jei bijūnas neužauga į aukštį, nereikia iš karto kasti krūmo ir sodinti naujo. Ir su senu augalu galite išspręsti problemą. Turėtumėte išanalizuoti informaciją, kad pasirinktumėte tinkamą veiksmų kryptį. Taip pat svarbu atlikti kasmetinę profilaktinę priežiūrą, kuri padės išvengti prasto bijūnų augimo.

Pagrindinis dalykas yra trąšos. Jie turi atitikti specifines augalo savybes. Veikliosios medžiagos koncentracija turi būti teisingai apskaičiuota. Dėl per didelės dozės pasėlis taip pat blogai auga.

Pirmaisiais gyvenimo metais nerekomenduojama bijūnų persodinti ar bandyti vegetatyviškai kryžminti gaubtasėklius. Augalai ilgai prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Jei pažeisite režimą, gali kilti augimo problemų. Pumpuras nekyla, o lapai susisuka.

Išvada

Kartais iškyla problema – bijūnas prastai auga.Norint nustatyti priežastis, kurios stabdo žydėjimą, būtina atlikti išsamią pasėlių laikymo sąlygų analizę. Derlius priklauso nuo trąšų kokybės, laistymo laiko ir atsparumo ligoms.

Palikite atsiliepimą

Sodas

Gėlės