Turinys
Bijūnai išbluko, ateina laikas, kai jų priežiūra tampa ypač svarbi. Šios nuostabios gėlės, vasaros pradžioje ryškiomis spalvomis puošiančios sodus, po žydėjimo reikalauja dėmesio ir priežiūros. Straipsnyje aptariama, kaip tinkamai prižiūrėti bijūnus po žydėjimo vasarą ir rudenį, atsižvelgiant į Maskvos regiono klimato ypatumus.
Kaip atrodo bijūnai po žydėjimo
Po žydėjimo bijūnai pradeda keisti savo išvaizdą. Kai gėlės spėja pražysti, jos nuvysta ir nudžiūsta. Tačiau stiebai ir lapai dažnai išlieka žali ir elastingi. Tai reiškia, kad fotosintezė tęsiasi ir po žydėjimo, o energija kaupiama vartojant maistines medžiagas.
Po žydėjimo bijūnai ilgą laiką išlieka žaliais lapais, išlaikydami dekoratyvią išvaizdą.
Lapai nukrenta po pirmųjų šalnų, kurios Maskvos regione paprastai prasideda spalį. Tačiau nesijaudinkite – tai normalus procesas. Pagrindinis sodininko dėmesys turėtų būti skiriamas priežiūrai, kad augalas pasiruoštų kitam žydėjimui ir išgyventų žiemą.
Bijūnų priežiūra po žydėjimo atvirame lauke
Bijūnams pražydus, krūmas atgauna jėgas, ruošiasi žiemoti, taip pat formuoja atsinaujinančius pumpurus kitam vegetacijos sezonui. Būtina prižiūrėti išblukusius bijūnus atvirame lauke. Juk kitais metais daugiamečio grožis priklauso nuo priežiūros.
Apipjaustymas
Žiedynams spėjus pražydėti, būtina atlikti nuvyto žiedkočio nupjovimo procedūrą. Priežiūrai po žydėjimo reikia naudoti aštrius, dezinfekuotus genėjus, kad krūmas neužsikrėstų.
Pjaunant žiedkotį, reikia nuimti tik viršutinę dalį iki didelio lapo.
Pirmas žingsnis genint bijūnus po žydėjimo – pašalinti nykstančius pumpurus. Būtina nupjauti dalį stiebo su džiovintu žiedynu iki pirmojo pilno lapo. Tai padės daugiamečiui sutelkti dėmesį į naujų pumpurų formavimą ir šaknų sistemos stiprinimą, o ne eikvojus energiją brandindami sėklas.
Po žydėjimo pageltusius lapus ir stiebus, jei tokių yra, reikia apkarpyti. Patikrinkite kiekvieną ūglį, ar nėra matomų pažeidimų ar ligų, pvz., dėmių ar puvinio. Jei aptinkamas pažeistas stiebas, nupjaukite jį nuo pagrindo, kad išvengtumėte galimų infekcijų plitimo į sveiką augalo dalį.
Gėlių stiebelių genėjimo laikas priklauso nuo veislės, vieni spėja žydėti birželį, kiti – vasaros viduryje. Tačiau visiems bijūnų šeimos atstovams po žydėjimo reikia vienodos priežiūros.
Viršutinis padažas
Bijūnų priežiūra po žydėjimo liepos ir rugpjūčio mėnesiais apima privalomą krūmo tręšimą praėjus dviem savaitėms po nuvytusių pumpurų apipjaustymo. Per šį laikotarpį daugiametis augalas reikalauja papildomos mitybos, kad atkurtų jėgą. Svarbu atsiminti, kad po rugpjūčio mėnesio nereikėtų tręšti, nes tai gali paskatinti ūglių augimą, kurie, kilus šalnoms, gali žūti.
Viena iš pagrindinių bijūnams reikalingų maistinių medžiagų yra azotas. Tai skatina augalų augimą ir vystymąsi, taip pat suteikia jiems pakankamai žalios masės. Maitinimas azotinėmis trąšomis po žydėjimo padės bijūnams atsigauti po streso ir pasiruošti kitam sezonui.
Be azoto, bijūnams taip pat reikia fosforo ir kalio. Fosforas būtinas šaknų sistemos vystymuisi ir žiedpumpurių formavimuisi. Kalis padeda sustiprinti augalų audinius, todėl jie tampa atsparesni ligoms ir kenkėjams.
Vienas iš būdų šerti bijūnus jiems pražydus – naudoti granuliuotas kompleksines trąšas, kuriose yra visų reikalingų maistinių medžiagų. Trąšas rekomenduojama tolygiai paskirstyti aplink augalus dirvos paviršiuje, o paskui atsargiai įberti į žemę. Tai turėtų būti padaryta siekiant išvengti augalų šaknų perdegimo.
Be to, reguliarus tręšimas organinėmis trąšomis, tokiomis kaip kompostas ar humusas, yra gera praktika, kad bijūnai būtų sveiki. Organinės trąšos praturtina dirvą svarbiomis maistinėmis medžiagomis ir sukuria palankią aplinką pasėlių augimui ir vystymuisi.
Laistymas ir purenimas
Po to, kai bijūnai pražydo, jiems reikia pakankamai drėgmės, kad jie atsigautų. Priežiūra susideda iš periodinio laistymo.Tai ypač svarbu karštuoju metų laiku, kai žemė gali išdžiūti. Reikia atsiminti, kad bijūnai nemėgsta perteklinės drėgmės po žydėjimo, todėl laistyti reikėtų saikingai ir reguliariai.
Dirvos purenimas taip pat turi didelę reikšmę prižiūrint išblukusius bijūnus. Tai padeda pagerinti oro mainus tarp šaknų ir dirvožemio, taip pat pagerina vandens pralaidumą. Tai ypač svarbu po laistymo ir stiprių liūčių ar liūčių, kai žemė susitraukia ir tampa tanki. Atlaisvinti dirvą reikia atsargiai, kad nepažeistumėte bijūnų šaknų. Tuo pačiu metu atliekamas ir piktžolių pašalinimas. Piktžolės trukdo augti ir atima augalui maistines medžiagas. Todėl priežiūrą sudaro periodiškas piktžolių ravėjimas.
Purenimo galima atsisakyti, jei pavasarį paruoštame paviršiuje yra mulčio sluoksnis
Perdavimas
Rugpjūčio mėnesį bijūnų priežiūra apima jų persodinimą (pumpurams spėjus žydėti). Senos veislės pasėliai gali ilgai vystytis ir vienoje vietoje vešliai žydėti be persodinimo. Tačiau naudojant naujas, ypač hibridines veisles, tai neveiks. Jie pradės gaminti mažus žiedynus. Norėdami to išvengti, turėtumėte persodinti ir padalinti krūmą kas 5-7 metus.
Maskvos regione ši procedūra gali prasidėti nuo rugpjūčio 20 d. iki rugsėjo pabaigos. Skirtingai nuo pavasario persodinimo, jie lengvai jį toleruos ir gerai įsišaknys.
Atsargiai persodinkite augalus, nepažeisdami šaknų, kad sumažintumėte bijūnų stresą
Bijūnų priežiūra vėlyvą rudenį
Pumpurai turi laiko žydėti vasarą, tačiau spalio pabaigoje jie atlieka papildomą genėjimą. Pagelsvę bijūnų lapai nupjaunami prieš iškritus sniegui arba po pirmųjų šalnų.
Žolines veisles geriau pjauti „iki nulio“, tiksliai išilgai dirvos paviršiaus, nesigilinant, bet ir nepaliekant kelmų. Ito hibridus galima genėti dviem būdais: „iki nulio“ ir iki 20 cm aukščio kelmo.Taip yra dėl to, kad jų žiedpumpuriai išsidėstę ne tik po žeme, bet ir apatinėje stiebo dalyje, pažastyse. iš lapų.
Vienas pagrindinių priežiūros punktų paskutiniais rudens mėnesiais yra augalų šaknų zonos uždengimas. Norėdami tai padaryti, galite naudoti mulčio arba sausų lapų sluoksnį. Uždengimas padeda išlaikyti šaknis šiltas ir apsaugo nuo šalčio, kuris gali pakenkti daugiamečiui augalui.
Prieš žiemą rekomenduojama apžiūrėti krūmą, ar nėra ligų ir kenkėjų. Nustačius kokių nors problemų, imamasi atitinkamų priemonių, kad jos neišplistų. Tai gali apimti sergančių augalo dalių pašalinimą arba cheminių medžiagų naudojimą.
Sodininkų rekomendacijos
Štai keletas patyrusių sodininkų patarimų, kaip prižiūrėti bijūnus po žydėjimo:
- Jau pražydusius bijūnus reikia gausiai laistyti. Drėgmės trūkumas gali neigiamai paveikti jų sveikatą ir produktyvumą. Reikia atsiminti, kad jau pražydę bijūnai nemėgsta stovinčio vandens, todėl laistyti reikia protingai.
- Nereikėtų bijūnų persodinti pumpuravimo metu. Būtina duoti jiems laiko, kad jie spėtų žydėti. Jie taip sutaria blogiau. Idealus laikas tam yra ruduo.
- Trąšos turi būti išbertos laiku. Tai daroma po to, kai daigai turi laiko žydėti. Maistinės medžiagos užtikrins sveiką vystymąsi ir tvirtą šaknų aparatą.
- Būtina tinkamai genėti krūmus, kurie spėjo pražydėti. Po žydėjimo būtina pašalinti sausus ūglius ir žiedynus.Tai padės bijūnams sutelkti savo energiją naujų ūglių auginimui.
- Kadangi bijūnai yra daugiamečiai augalai, juos reikia reguliariai dalyti. Per daug prisotintas krūmas gali sukelti jo ligą ir susilpnėjimą. Priežiūros taisyklėse rekomenduojama jį dalyti kas 3-5 metus. Tai geriausia padaryti pavasarį arba rudenį, kai daigai jau spėjo žydėti.
Išvada
Nors bijūnai išbluko, jų priežiūra tęsiasi. Svarbu atsiminti, kad rūpinimasis augalais po žydėjimo – tai ne tik rūpinimasis jų išvaizda, bet ir investicija į būsimą jų sveikatą bei vystymąsi. Vadovaudamiesi sodininkų patarimais ir atkreipdami dėmesį į augalų poreikius, bijūnų grožį galite išsaugoti ilgus metus. Tinkamos priežiūros priemonės leis daugiamečiui augalui klestėti metai iš metų, džiuginti savo grožiu ir aromatu.
