Turinys
Naujų pomidorų veislių kūrimas nepraranda savo aktualumo, nes kiekvienais metais vis daugiau žmonių pradeda sodinti šį derlių savo sklypuose. Šiandien parduodamos pomidorų sėklos, galinčios augti Sibire, toleruoti karštį ir sausrą, užauginti originalius ar neįprastai didelius vaisius. Iš veislių įvairovės ypač išsiskiria persikų pomidoras, kurio žievelė padengta plona aksomine danga, o vaisiai gali turėti raudoną, rausvą ar auksinį atspalvį.
Iš šio straipsnio galite sužinoti apie persikų pomidorą, perskaityti veislės savybes ir aprašymą, pamatyti įvairiaspalvių vaisių nuotraukas ir perskaityti tų sodininkų, kurie jau pasodino šį neįprastą pomidorą, apžvalgas.
Veislės ypatybės
Persikų pomidorų veislės aprašymas labai priklauso nuo vaisiaus spalvos. Bet Visi šios veislės pogrupiai turi keletą bendrų savybių:
- augalai yra neapibrėžto tipo, nestandartiniai - krūmus teks formuoti ir sugnybti;
- pomidorų aukštis yra nuo 150 iki 180 cm;
- stiebai galingi ir tvirti, lapai tamsiai žali, bulviniai;
- šaknų sistema yra gerai išsišakojusi ir eina giliai po žeme;
- pirmoji žiedo kiaušidė susidaro virš 7-8 lapų, vėliau kas 1-2 lapelius;
- kiekviename teptuke yra 5-6 pomidorai;
- pomidorų stiebas tvirtas, nenukrenta nuo krūmo;
- Veislės nokimo greitis vidutinis;
- derlius taip pat suteikia vidutinius rodiklius - apie 6 kg kvadratiniam metrui;
- pomidorai yra apvalios formos, ant vaisių nėra šonkaulių;
- skirtingų porūšių žievelės gali būti labai plaukuotos arba su vos pastebimomis skaidulomis;
- vaisių spalva priklauso nuo veislės: pomidoras Golden Peach, Red Peach arba Pink F1;
- pomidorai, nustatyti bet kokiomis oro sąlygomis;
- vaisių dydžiai yra vidutiniai - apie 100-150 gramų;
- Persikų veislės skonis yra labai saldus, praktiškai be rūgšties;
- vaisiuose mažai sausųjų medžiagų, pomidorų viduje esančios kameros užpildytos sėklomis ir sultimis;
- Persikiniai pomidorai gerai laikomi ir gali būti transportuojami;
- veislė žinoma dėl atsparumo ligoms ir kenkėjams: nebijo puvinio, vėlyvojo puvinio, stiebų ir lapų vėžio, miltligės, pomidoras nebijo kurmių svirplių, vielinių kirmėlių, amarų ir erkių;
- Persikiniai pomidorai laikomi desertiniais, jie tinka vaikiškam ir dietiniam maistui;
- Pomidorus galima perdirbti į tyres ar sultis, iš jų pagaminti ryškias salotas arba konservuoti kaip visumą.
Įvairių persikų rūšių savybės
Šalies soduose galima rasti įvairių atspalvių persikų: geltonų, rožinių, raudonų, baltų ar auksinių. Tačiau šios trys veislės laikomos populiariausiomis:
- Persikų raudona turi vyšnių raudonos spalvos ir vidutinio dydžio vaisius.Ant pomidorų aiškiai matomas nedidelis balkšvos dangos formos pūkas. Tokie pomidorai sunoksta iki 115 dienos, jei auginami sode. Veislė tinka šiltnamiams, atviram gruntui ar laikinoms prieglaudoms.
- Rožinė F1 džiaugiasi didžiausiu atsparumu ligoms ir praktiškai nesidomi kenkėjais. Hibridinė veislė taip pat turi didžiausią derlių, nes vienoje rožinės spalvos pomidorų kekėje sunoksta iki 12 vaisių, o ne standartiniai 5-6. Pomidorų spalva šviesiai vyšninė, pasidengę baltais pūkais.
- Persikų geltona užaugina gana kreminės spalvos vaisius. Pomidorai yra maži ir pūkuoti. Veislė taip pat atspari ligoms ir kenkėjams, duoda gerą derlių.
Naminiai selekcininkai persikų pomidorą išvedė dar 2002 m., veislė net buvo įregistruota Valstybės registre. Šis neįprastas pomidoras šiandien paplitęs visoje Rusijoje, Moldovoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
Veislės stipriosios ir silpnosios pusės
Iš esmės persikų pomidorų veislė neturi jokių trūkumų. Tiesiog kai kurie sodininkai iš jo tikisi per daug: iš tikrųjų persikas yra vidutinio derlingumo veislė su vidutinio dydžio vaisiais. Todėl iš kiekvieno krūmo, net ir gerai prižiūrint, galite surinkti ne daugiau kaip 2,5–3 kilogramus.
Tačiau persikas turi keletą neabejotinų pranašumų:
- neįprasta pomidoro išvaizda – ryškūs purūs vaisiai tikrai neliks nepastebėti ir papuoš bet kurį sodą;
- geras skonis, kuris vaikams tikrai patiks;
- augalo nepretenzingumas;
- geras atsparumas šalčiui;
- stiprus atsparumas daugeliui ligų;
- galimybė auginti bet kuriame regione;
- stabilūs vaisiai skirtingomis aplinkos sąlygomis.
Kaip augti
Auginant persikus primenančius pomidorus nėra nieko ypatingo – jie auginami kaip ir bet kurios kitos veislės.
Pradedančiam sodininkui padės trumpa instrukcija-algoritmas:
- Sėklos iš anksto mirkomos mangano tirpale ar kitoje dezinfekavimo priemonėje. Zetams pomidorų sėklas reikia daiginti ant lėkštutės po drėgnu skudurėliu.
- Nuskusus, sėklos sėjamos į žemę. Galite įsigyti paruoštą dirvožemio mišinį pomidorų ir paprikų daigams arba patys pasigaminti iš velėnos, humuso ir smėlio. Pomidorų sėklos nėra įkasamos giliai į žemę – daugiausia 1 cm.
- Pomidorus palaistykite atsargiai, kad vanduo nepatektų ant lapų ir stiebo. Vanduo drėkinimui imamas šiltas.
- Persikinius pomidorus reikėtų skinti poros lapelių stadijoje. Šis etapas yra labai svarbus, nes persodinimas stimuliuoja šaknų sistemą ir priverčia ją šakotis.
- Kai daigai išauga 7-8 tikruosius lapus, juos galima sodinti į žemę arba į šiltnamį. Paprastai tuo metu pomidorai jau būna 50–60 dienų amžiaus.
- Persikų sodinimo schema yra įprasta determinantams - 3-4 krūmai kvadratiniame metre. Krūmus geriau sodinti šaškių lentos tvarka, tarp gretimų pomidorų paliekant apie 40 cm atstumą.Tarp eilučių palikite 70-80 cm, kad būtų lengviau prižiūrėti ir laistyti pomidorus.
- Prieš sodinimą į kiekvieną duobutę įdedama mineralinių trąšų, humuso, komposto ar devintosios. Trąšomis pabarstykite žemės sluoksniu, palaistykite, tada perkelkite daigus.
- Jei žemė dar nepakankamai įšilusi (šaltesnė nei 15 laipsnių), reikia naudoti plėvelę. Plėvelė nuimama palaipsniui, kad pomidorai priprastų prie oro temperatūros.
- Pasodintus pomidorus galite laistyti tik po savaitės, kai jie sustiprės.
Geriausia persikinių pomidorų sodinimo vieta bus ta vieta, kur pernai augo morkos, ankštiniai augalai, cukinijos ar agurkai. Nereikėtų sodinti sodinukų ten, kur buvo pomidorų ar bulvių.
Sodinukų sodinimui geriau rinktis debesuotą dieną arba pradėti auginti pomidorus vėlyvą popietę, kai jau nebešviečia saulė.
Pomidorų priežiūra
Persikas yra nepretenzinga veislė, tačiau šie pomidorai vis tiek reikalauja minimalios priežiūros. Kultūros kūrimo procese jums reikės:
- Gausus, bet ne dažnas laistymas. Vandenį reikia pilti prie šaknies, kad nesušlaptų pomidorų lapai. Pomidorus laistykite anksti ryte arba po saulėlydžio.
- Šiltnamis turi būti vėdinamas, paaukštinti laikinos pastogės kraštai.
- Kas pusantros-dvi savaites dirva po pomidorais tręšiama mineraliniais kompleksais arba organinėmis medžiagomis. Vaisių formavimosi metu nustokite maitinti.
- Krūmas suformuojamas į vieną stiebą, ateityje posūniai nenulūžta.
- Jei vaisių daug ir jie susitelkę vienoje krūmo pusėje, pomidorą teks pririšti prie atramos ar grotelių.Paprastai persikų pomidorų dėti nereikia.
- Nors veislė yra atspari ligoms, geriau atlikti profilaktinį krūmų gydymą. Tai daroma prieš vaisiams sunokstant.
- Dirvą tarp krūmų geriau mulčiuoti, taip drėgmė žemėje išliks daug ilgiau.
Pirmasis įvairiaspalvių persikų derlius nuimamas liepos pabaigoje, pomidorų derėjimas tęsiasi iki rudens vidurio (jei leis oras). Pietiniuose regionuose ar šiltnamyje galite auginti net dvi šios pomidorų veislės kartas.
Apžvalga
išvadas
Pomidorų persikas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie tik pradeda domėtis sodininkyste ir bando užsiauginti savo daržoves. Šis neįprastas pomidoras tiks ir tiems sodininkams, kurie ieško kažko originalaus ir netradicinio. tikrai, Persikiniai pomidorai nėra ta veislė, kuri sodinama visame sklype, pakanka keliolikos krūmų, kad būtų galima mėgautis neįprastais vaisiais. Persiką tikrai verta išbandyti tiems, kurie pomidorus augina pardavimui – neįprasti vaisiai tikrai sudomins pirkėjus.
