Turinys
Daugelis sodininkų susiduria su mėlynių lapų raudonumu. Ir tada kyla klausimas, ar toks reiškinys laikomas normaliu, ar jis yra ligos pradžios požymis. Tiesą sakant, lapų paraudimo priežastys gali būti labai įvairios, šis straipsnis padės jas išsamiau suprasti ir sužinoti apie augalo išsaugojimo būdus.
Kodėl mėlynių lapai parausta?
Būtina teisingai diagnozuoti mėlynių lapų paraudimo priežastis ir parinkti efektyviausią gydymą, nuo kurio kai kuriais atvejais gali priklausyti augalo gyvybė. Visų pirma, pradėkite nuo to, kada ir kokiomis sąlygomis šis reiškinys prasidėjo. Paprastai mėlynių lapai būna raudoni rudenį ir ankstyvą pavasarį, kai temperatūra smarkiai nukrenta.
Kodėl mėlynių lapai rudenį parausta?
Nesijaudinkite tik tuomet, jei mėlynių lapai rudenį parausta, nes tai natūralus gamtos reiškinys.Rudenį augalas pradeda ruoštis žiemai, kartu su maistinių medžiagų perskirstymu. Šiuo laikotarpiu mėlynių lapų spalva įgauna sodrų bordo-raudoną atspalvį. Priklausomai nuo gamtinių regiono sąlygų, lapai dažniausiai pradeda raudonuoti spalį arba lapkritį.
Kodėl mėlynių lapai parausta pavasarį ar vasarą?
Jei mėlynių lapai parausta vasarą ar pavasarį, turėtumėte išsamiau suprasti šio reiškinio priežastis. Gali būti keletas veiksnių. Pavasarį mėlynių lapija parausta, dažniausiai staigiai atšalus. Lapų paraudimą vasarą dažniausiai sukelia grybelinės ligos, tokios kaip Phomopsis ir stiebo vėžys.
Kodėl pasodinus mėlynių lapai parausta?
Dažniausia priežastis, dėl kurios po pasodinimo mėlynių lapai parausta, yra augalo patalpinimas į netinkamai parinktą rūgštingumą. Mėlynės nemėgsta pernelyg rūgščios dirvos, o neutraliose dirvose jų lapija pradeda raudonuoti.
Kodėl mėlynių lapai parausta ir ką daryti?
Priežasčių, kodėl mėlynių lapai gali raudonuoti vasarą ar pavasarį, nėra daug. Jie apima:
- Žema oro temperatūra;
- Žemas dirvožemio rūgštingumas;
- Maistinių medžiagų trūkumas dirvožemyje, ypač magnio ir fosforo trūkumas;
- Užsikrėtimas grybelinėmis ligomis, kurios ilgą laiką gali išlikti besimptomės, o tai yra labai pavojinga, nes gali užsikrėsti kaimyniniai augalai;
- Šaknų puvinys, pažeidžiantis drėgnose vietose augančius mėlynių krūmus.Siekiant užkirsti kelią jo vystymuisi, augalą rekomenduojama persodinti kompostu, pušies žieve ar smėliu mulčiuotose vietose.
Žema temperatūra
Pavasario pradžioje, kai dar nenusistovėjo pastoviai šilti orai, mėlynių lapai dažnai parausta dėl staigių temperatūros svyravimų ir naktinio šalčio. Ši reakcija yra normali, nereikia skubėti atlikti jokių manipuliacijų su augalu, išskyrus profilaktinį gydymą nuo grybelinių ligų. Krūmą turėtumėte stebėti porą savaičių, atšilus lapų spalva turėtų pasikeisti į įprastą žalią.
Žemas dirvožemio rūgštingumas
Jei netrukus po sveikų šilauogių sodinukų pasodinimo žalios augalo lapų plokštės pradeda raudonuoti, priežastis gali būti nepakankamas dirvožemio rūgštingumas. Būdingas nepakankamo dirvožemio rūgštingumo požymis yra tai, kad lapai, kaip taisyklė, visiškai parausta, o ne pasidengia atskiromis dėmėmis.
Geriausias pasirinkimas mėlynėms, nepriklausomai nuo veislės, yra lengvas dirvožemis, kurio rūgštingumas yra 3,5–4,5 pH. Jei dirvožemio rūgštingumas mažesnis, pasikeis lapų spalva. Rūgštingumo lygiui padidinti žemę rekomenduojama išpilti specialiu tirpalu, kurį galima paruošti sumaišius citrinos arba oksalo rūgštį (1 šaukštelis) su vandeniu (3 l). Taip pat dirvą galite parūgštinti vandenyje ištirpinta 9% acto rūgštimi.
Po tokio įvykio turi praeiti kelios dienos, kol mėlynių lapai įgaus ankstesnę spalvą. Tačiau jei po 10 - 12 dienų lapija nepažaliavo, dirvą reikia dar kartą palaistyti rūgštiniais tirpalais.
Phomopsis
Fomopsis yra grybelinė liga, kurią galima lengvai supainioti su stiebo vėžiu. Phomopsis sukelia jaunų ūglių viršūnių džiūvimą ir susiraitymą. Pagrindinė ligos priežastis yra dirvožemio užmirkimas. Grybelis Phomopsis viticola dažniausiai pažeidžia krūmus, augančius aukšto gruntinio vandens lygio arba didelės oro drėgmės regionuose.
Per jaunų ūglių viršūnių audinius grybelis greitai plinta į jų pagrindus, dėl to žaluma parausta ir nuvysta. Liga pradeda pasireikšti birželio mėnesį. Pirmieji jo požymiai – maži tamsiai raudoni, beveik juodi, apvalūs arba ovalūs taškeliai, susidarantys ant lapų. Jei liga negydoma, greitai užsikrės daugiametės senos šakos.
Jei aptinkami ligos požymiai, visi pažeisti mėlynių krūmo ūgliai ir lapai turi būti nupjauti ir sudeginti. Pats krūmas turi būti apdorotas fungicidais. Šiuo tikslu galite naudoti tokius vaistus kaip Topsin, Fundazol, Euparen. Purškimas atliekamas tris kartus: du kartus prieš žydėjimą (su savaitės pertrauka) ir vieną kartą nuskynus uogas.
Stiebo vėžys
Kita priežastis, kodėl mėlynių lapai parausta, gali būti itin pavojinga grybelinė liga – stiebo vėžys. Kai stiebo vėžys užpuola mėlynių krūmus, lapų randų zona pirmiausia pasidengia mažomis raudonomis dėmėmis, kurios vėliau išauga ir tampa rudos spalvos.Laikui bėgant dėmės auga kartu, tada pradeda palaipsniui plisti ūglių paviršiuje, todėl jie miršta. Ant apaugusių ūglių dėmės ilgainiui suformuoja besiplečiančias opas, kurių vietoje stipriai nusilupa žievė.
Kai išsivysto stiebo vėžys, mėlynių lapai parausta dar gerokai prieš rudenį. Ligos priežastis dažniausiai yra netinkama augalo priežiūra: dirvožemio užmirkimas, azoto trąšų įterpimo normos viršijimas.
Atsikratyti stiebo vėžio beveik neįmanoma. Norint apsaugoti mėlynių krūmus nuo šios pavojingos ligos, visų pirma rekomenduojama nesodinti augalo vietose, kuriose yra daug dirvožemio drėgmės ir aukšto gruntinio vandens lygio.
Profilaktikos tikslais mėlynės reguliariai purškiamos 3% Bordo mišiniu. Procedūra turėtų būti atliekama du kartus per metus: ankstyvą pavasarį – prieš žydint lapams arba vėlyvą rudenį – jiems jau nukritus.
Taip pat vegetacijos metu šilauogių krūmus būtina purkšti fungicidais. Tokie produktai kaip Fundazol, Euparen, Topsin pasitvirtino. Apdorojimas fungicidais atliekamas tris kartus prieš žydėjimą ir tris kartus po derliaus nuėmimo. Intervalas tarp purškimo turėtų būti apie savaitę.
Prevencinės priemonės
Į šilauogių sodinukų pasirinkimą reikia žiūrėti atsakingai, jų išvaizda turi būti sveika, pirmenybę teikti atsparioms grybelinėms ligoms veislėms.
Pagrindinės prevencinės priemonės:
- Sodinimo taisyklių laikymasis: išankstinis trąšų įterpimas, dirvožemio drėgmės laipsnio stebėjimas, sodinukų sodinimas saulėtose vietose ne mažesniu kaip 2 m atstumu vienas nuo kito.
- Reguliarus krūmo patikrinimas, kurio metu pašalinami sustorėję, taip pat sausi ir ligoti ūgliai. Genint krūmą pagerėja oro cirkuliacija, o tai neleidžia vystytis daugeliui grybelinių ligų.
- Profilaktinis gydymas Bordo mišiniu du kartus per sezoną.
- Profilaktinis gydymas fungicidais prieš žydėjimą ir nuėmus derlių.
- Laiku surinkti ir sudeginti nukritusius lapus.
Išvada
Neišsigąskite, jei mėlynių lapai parausta, pigmentacijos pasikeitimas ne visada rodo ligos vystymąsi. Viena dažniausių šios problemos priežasčių – netinkama augalų priežiūra: per rūgšti žemė, ankstyvas sodinimas, laistymas šaltu vandeniu. Kita dažna priežastis – grybelinės ligos, kurias laiku gydant dažnai dar pavyksta išsaugoti mėlynių krūmus.
