Mažalapė guoba (tūpė, guoba): kaip atrodo, medžio ir lapų nuotrauka

Mažalapė guoba yra visžalis medis su gana galingu kamienu ir nusvirusiomis, daugybe šakų. Gražiai atrodo pavieniuose želdiniuose, taip pat gyvatvorėse. Net ir paprasčiausio genėjimo dėka galite gauti gražų rutulį ar kitas patrauklias formas. Šiame straipsnyje išsamiai aprašytos sodinimo taisyklės ir rekomendacijos, kaip prižiūrėti guobą.

Mažalapės guobos aprašymas ir savybės

Smulkialapė guoba (lot. Ulmus parvifolia) dar vadinama guoba, guoba arba guoba. Tai lapuočių medis, priklausantis to paties pavadinimo genčiai iš guobinių šeimos.

Augalas iš tikrųjų gamina daug mažų lapelių, kurie yra elipsės, ovalios arba ovalios formos. Spalva sodriai žalia, paviršius odinis, blizgus. Lapkočiai nedideli, nuo 2 iki 6 mm. Medis visžalis tik švelniomis žiemos sąlygomis.Rusijoje ir kitose atšiauraus klimato šalyse guobos yra lapuočių augalas.

Mažalapės guobos aukštis

Medis gana aukštas, siekia 12-15 m. Kamienas gana galingas, skersmuo iki 1 m. Greitai auga - pirmus 10 metų iki 30-40 cm kasmet, vėliau tempas sulėtėja iki 10- 20 cm Jie labai priklauso nuo dirvožemio maistinės vertės ir priežiūros ypatybių.

Mažalapės guobos vainiko skersmuo

Smulkialapės guobos laja stora ir plati, gerai išsiskleidžia, rutuliška. Skersmuo siekia 4-5 m, į tai reikia atsižvelgti sodinant. Minimalus atstumas iki artimiausių želdinių ir pastatų – 3-4 m.

Svarbu! Išplitimo laipsnis gali būti lengvai reguliuojamas reguliariai genint. Tai leis suformuoti kompaktiškesnį vainiką, o esant reikalui – sukurti mažalapės guobos gyvatvorę.

Kur auga mažalapė guoba?

Natūrali medžio buveinė yra Šiaurės Rytų Azija. Jį galima rasti tiek Rusijoje, tiek kaimyninėse šalyse:

  • Užbaikalija;
  • pietiniai Tolimųjų Rytų regionai;
  • Šiaurės Mongolija;
  • Kinija;
  • Japonija;
  • Korėja.

Guobos taip pat auga Europoje:

  • europinė Rusijos dalis;
  • Skandinavija;
  • Balkanai.

Dažniausiai guobos aptinkamos plačialapiuose ir mišriuose miškuose. Jį galima rasti ne tik tankmėje, bet ir pakraštyje. Be to, tiek galingo medžio, tiek žemo krūmo pavidalu.

Mažalapė guoba randama daugelyje Rusijos regionų

Kaip guoba žydi

Pirmasis mažalapės guobos žydėjimas stebimas nuo 5 iki 7 metų. Tada jis kasmet gamina pumpurus. Žiedai smulkūs, turi penkis trumpus kuokelius, renkami sferinėmis kekėmis. Koteliai vos pastebimi, tik 1-2 mm ilgio. Žiedynai pasirodo vasaros pabaigoje – rudens pradžioje.

Po to vaisiai formuojasi jau spalio-lapkričio mėnesiais. Tai geltonai rudos, ovalo formos liūto žuvys. Gana mažas, siekia 1-2 cm ilgio.Viršūnėse kraštai persidengia vienas su kitu, sudarydami mažas grupeles. Sėklos auga pačiame liūtžuvės centre, šalia įpjovos. Vieno vaisiaus svoris siekia 5-6 g.

Kiek gyvena guoba?

Mažalapė guoba – ilgaamžis augalas. Net ir su elementariausia priežiūra jis gyvens 80–100 metų. Jei klimatas tinkamas ir sodinimo vieta parinkta teisingai, kai kurie atstovai gyvena iki 200 ir net 300 metų. Medžio nereikia persodinti – priešingai, geriau jo netrikdyti, iš pradžių kruopščiai pasirinkus optimalią vietą.

Taikymo būdai

Mažalapė guoba yra gana svarbi žmogui. Jis naudojamas keliose srityse vienu metu:

  1. Augalo vaisiai, žievė ir lapai turi antibakterinį, priešuždegiminį, šlapimą varantį ir sutraukiantį poveikį. Jais gydomos įvairios patologijos, pavyzdžiui, reumatas, odos ligos, patinimai ar žarnyno sutrikimai.
  2. Mažalapę guobą galima auginti ir namuose, t.y. įprastame gėlių vazone. Jis pasieks tik 50–80 cm aukštį, tačiau užaugina galingą kamieną ir gražius ūglius grakščiomis šakomis. Iš jų gaminami bonsai – nedideli medeliai, kurie savo formų ir dydžių santykiu niekuo nesiskiria nuo originalių sode auginamų.
  3. Mažalapės guobos mediena yra ne tik patvari, bet ir lanksti. Jis gerai atlaiko statines ir dinamines apkrovas (smūgius), yra pigesnis, pavyzdžiui, lyginant su ąžuolu. Ši medžiaga naudojama kaip nebrangus analogas. Be to, žievė yra raudonai ruda, primenanti kilmingą raudonmedžio medį. Naudojamas baldų gamyboje.
  4. Mažalapės guobos žievėje yra gana daug taninų. Jie naudojami odos rauginimui ir dažiklių sintezei.
  5. Guobos dažnai sodinamos parkuose ir soduose. Medžiai puikiai prisitaiko prie miesto sąlygų, nes gali atlaikyti ir dulkes, ir dūmus. Jie taip pat gali būti naudojami kaimo sodų kraštovaizdžio dizainui.

Iš smulkialapės guobos galite sukurti gražų bonsą

Nusileidimo taisyklės

Sodinimą geriau planuoti žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje, kol daigai dar neveikia. Pirmiausia turite parinkti tinkamą mažalapės guobos auginimo vietą. Jis turi atitikti kelis reikalavimus vienu metu:

  • geras apšvietimas (net dalinis atspalvis nepageidautinas);
  • puri ir derlinga dirva su neutralia reakcija;
  • nedidelis pakilimas (žemumos neįtraukiamos, nes čia kaupiasi daug vandens).

Prieš sodinimą patartina žemę ne tik iškasti, bet ir kalkinti (200 g 1 m2). Jei dirvožemis išeikvotas, verta pridėti komposto, humuso ar kompleksinių mineralinių trąšų. Mažalapių guobų sodinimo procesas atrodo taip:

  1. Pažymėkite pakankamai gilią skylę 60*60 cm.
  2. Įdėkite mažų akmenėlių sluoksnį.
  3. Įdėkite sodinuką į centrą ir įkaskite į derlingą žemę.
  4. Kompaktiškas, paliekant šaknies kaklelį lygiai su paviršiumi.
  5. Gerai laistykite nusistovėjusiu vandeniu (jei dirva drėgna ir neišdžiūvo po ištirpusio sniego, šį veiksmą praleiskite).

Mažalapės guobos priežiūra

Kaip jau minėta, mediena nėra per daug reikli priežiūrai. Tačiau norint užtikrinti greitą augimą, svarbu sudaryti tinkamas sąlygas:

  1. Jauni daigai laistomi du kartus per savaitę, subrendę medžiai tik du kartus per mėnesį pagal poreikį.
  2. Kartą per 2–3 metus į dirvą įpilama kalkių po 200 g/1 m.2.
  3. Jei dirva nualinta, ją patartina tręšti 2–3 kartus per sezoną (pavyzdžiui, balandžio, birželio ir liepos mėn.). Norėdami tai padaryti, verta naudoti tiek kompleksines mineralines, tiek organines trąšas.
  4. Medžio kamieno ratą kartais reikėtų atlaisvinti. Tuo pačiu metu pašalinamos piktžolės.
  5. Pačioje kovo pradžioje atliekamas privalomas genėjimas, kad būtų pašalintos visos sergančios ir nušalusios šakos. Jie taip pat pašalina ūglius, kurie labai gadina vainiko formą.

Dėl savalaikio genėjimo galite gauti gražią gyvatvorę.

Dauginimosi būdai

Lengviausia mažalapę guobą dauginti auginiais. Darbus reikėtų planuoti gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Veiksmų seka yra tokia:

  1. Nupjaukite žalius 10-15 cm ilgio ūglius.
  2. Padarykite įstrižą apatinį pjūvį ir tiesią viršutinę.
  3. Įdėkite į „Epin“, „Energen“ ar kito augimo stimuliatoriaus tirpalą.
  4. Toliau smulkialapių guobų auginiai sodinami į komposto ir smėlio mišinį santykiu 2:1.
  5. Uždenkite stiklainiu ir periodiškai laistykite bei vėdinkite.
  6. Tada rudenį jie persodinami į nuolatinę vietą ir kruopščiai mulčiuojami žiemai.

Mažalapę guobą galima dauginti ir sluoksniuojant. Vasaros pradžioje apatiniai ūgliai prilenkiami prie dirvos, smeigiami smeigtukais, o vėliau pabarstomi derlinga žeme. Laistyti, šerti, o rudenį nupjaunami nuo motininio krūmo ir perkeliami į nuolatinę vietą.

Taip pat yra sėklinis būdas mažalapėms guoboms dauginti. Tačiau grūdai sunoksta gana vėlai ir ne visada išlaiko veislės savybes. Grūdai sodinami anksti pavasarį į bendras dėžutes ir auginami daigai, kurie po dvejų metų perkeliami į atvirą žemę.

Ligos ir kenkėjai

Mažalapė guoba gana dažnai yra veikiama kenkėjų ir ligų:

  • antracnozė;
  • šakų mirtis su žievės puvimu;
  • voratinklinės erkės;
  • žievės vabalai.

Gana įmanoma išsaugoti mažalapę guobą ankstyvoje ligos stadijoje. Be to, reikėtų laikytis prevencinių priemonių – pavasarį gydytis vaistais. Fungicidai naudojami nuo grybelių:

  • „Ordanas“;
  • "Bordo mišinys";
  • "NAMAI."

Vabzdžių ir erkių įsisiurbimas ant mažalapių guobų yra gydomas insekticidais:

  • „Rungtynės“;
  • "Karbofos";
  • "Koloradas".

Kaip atsikratyti guobos svetainėje

Mažalapė guoba yra nepretenzinga ir kartais gali pasirodyti vietoje kaip piktžolė. Tokiu atveju jis turi būti pašalintas. Patikimiausias būdas – nupjauti ir išrauti, tačiau tai ne visada įmanoma dėl darbo intensyvumo.

Todėl yra dar vienas variantas:

  1. Kanapėse išgręžkite skylę.
  2. Supilkite koncentruotą salietros tirpalą.
  3. Kitais metais šaknys supūs ir nustos dygti.
  4. Po to kelmą išrauti bus daug lengviau.

Mažalapė guoba kraštovaizdžio dizaine

Medis dažnai naudojamas kaip dekoratyvinis augalas soduose, parkuose ir aikštėse. Pagrindiniai sodo dizaino naudojimo atvejai atrodo taip:

  1. Vienkartinis sodinimas vejos fone.
  2. Gyvatvorė iš guobos. Aukštis gali būti nuo 1 iki 3 ir net 5 m Pasirodo gana tankus, o tuo pačiu susideda iš plonų ūglių, todėl atrodo gražiai. Reikalingas tik minimalus genėjimas ir priežiūra. Tuo pačiu metu jis neduoda šaknų atžalų.
  3. Mažalapė rutulio formos guoba – dažniausiai iki 1,5 m aukščio, užaugina tankią lają su daugybe grakščių lapų lapų. Šakos plonos ir gerai priglunda prie bendro kontūro.
  4. Sodinimas šalia tako gėlių kompozicijos fone.

Išvada

Mažalapę guobą galima auginti tiek namuose, tiek jūsų svetainėje.Medis yra nepretenzingas, tačiau reikia pasirinkti tinkamą sodinimo vietą, kuri turėtų būti saulėta ir ne per drėgna. Prižiūrėti augalą nesudėtinga – jis retkarčiais laistomas ir šeriamas, bet svarbiausia, kad būtų reguliariai genima. Dėl to galite gauti labai gražią gyvatvorę ar žalią rutulį.

Palikite atsiliepimą

Sodas

Gėlės