Turinys
Lygioji guoba yra dažnas medis, randamas visuose planetos kampeliuose. Miestuose juo puošiami parkai ir skverai. Medis taip pat plačiai naudojamas vasarnamiuose.
Lygios guobos aprašymas ir nuotrauka
Lygioji guoba priklauso guobų šeimai. Tai stambus medis besiplečiančiu vainiku. Kadangi guoba neturi liemeninės šaknies, visi ūgliai yra vienodai išsivystę. Tai leidžia medžiui patikimai įsitvirtinti bet kokiame dirvožemyje.
Lygios guobos aukštis ir matmenys
Kultūra turi masyvų kamieną, siekiantį 30 m aukščio ir 1,2 m skersmens. Matmenys gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo vietovės pobūdžio.
Lygios guobos vainiko skersmuo ir forma
Visi guobų genties atstovai turi tvarkingą vainiką, o tai paaiškinama tankiu šakų išdėstymu. Mediena turi pilkšvą atspalvį. Išilgai kamieno dažni gilūs grioveliai, susidarę dėl įtrūkimų.
Lapų mentės yra ovalios formos.Apatinė lapija ilgesnė – apie 14 cm, o viršutinė – beveik dvigubai ilgesnė. Jo paviršiuje yra daug įdubimų, neįprastų kitiems medžiams. Išorinė dalis sodriai žaliu atspalviu, nugarėlė tamsesnė.
Lygus guobos žydėjimas
Lygiosios guobos gėlės renkamos tūrinėmis grupėmis, dažniausiai esančiomis ant 15 mm ilgio žiedkočio. Kadangi medis priklauso dvinamiams atstovams, jis dauginasi savarankiškai. Apdulkinimas vyksta vėjo pagalba. Centrinėje Rusijoje žydėjimas prasideda kovo viduryje, dar prieš formuojantis lapams.
Vaisiai liūtžuvės, siekia 1,5 cm.Vidurinėje dalyje riešutėlis, šonuose kelios trumpos blakstienėlės.
Kur jis auga
Kultūra auga vakarinėje Rusijos dalyje. Jį galima rasti teritorijoje nuo Volgogrado iki Onegos ežero. Medis ten aktyviai auginamas. Daug sodinių yra ir rytinėje šalies dalyje: prie Uralo kalnų.
Kultūra teikia pirmenybę plokščioms vietoms ir retai auga aukštesnėse vietose. Lygiosios guobos galima rasti miškuose, šalia klevo, liepų ir maumedžių. Sėklos, išmestos į upes, puikiai sugyvena salpose, kur auga vienu formatu.
Lygioji guoba auga ir stepėse bei slėniuose. Kai kurie egzemplioriai buvo sugauti iki 1200 m aukštyje.
Naudingos lygiosios guobos savybės
Medicininiais tikslais augalas buvo auginamas daugelį šimtmečių. Jo pagrindu paruošti nuovirai ir tinktūros turi tokį poveikį:
- antibakterinis;
- diuretikas;
- prakaituojantis;
- gijimas;
- anestetikas;
- hemostazinis;
- sutraukiantis.
Privalumai ir trūkumai
Lygiosios guobos turi didžiulį augimo plotą. Jis turi tvarkingą karūną ir įdomius lapus.
Privalumai:
- gydomųjų savybių;
- didelis aukštis;
- lengvas nusileidimas;
- geras imunitetas;
- dekoratyvumas.
Minusai:
- būtinybė kruopščiai prižiūrėti jaunus sodinukus.
Nusileidimo taisyklės
Lygioji guoba mėgsta chernozemą, gerai nusausintą dirvą su gera ventiliacija. Kalbant apie apšvietimą, medis gali būti išrankus: rinkdamiesi sodinimo vietą, jie renkasi atvirus kraštovaizdžius. Ilgas šešėliavimas yra nepageidautinas.
Lygiai guobai pasodinti iškasti 60x70 cm duobę.Pagrindas klojamas drenažo medžiaga, kuri gali būti smėlis sumaišytas su akmenukais. Ant drenažo „pagalvėlės“ užpilamas derlingos žemės sluoksnis. Galite paruošti namuose arba nusipirkti paruoštą.
Daigas dedamas atsargiai: šaknys neturi būti pažeistos. Lygiąją guobą įmontavus į duobutę, žemė užkasama, kartu sutankinant vietą pėda. Augalas greitai vystosi, tačiau ankstyvosiose stadijose būtina sukurti jam patogias sąlygas.
Priežiūros instrukcijos
Pirmą mėnesį daigui reikia daug skysčio. Kai lygioji guoba suformuoja pirmąsias šakas, laistymas sumažinamas iki keturių kartų per mėnesį. Jaunam medžiui prisotinti reikia trijų kibirų vandens. Jie pilami prie šaknies, nepatenkant ant ūglių.
Priešingu atveju lygioji guoba nereikli: tręšiama du kartus per sezoną, sistemingai apdorojama nuo vabzdžių ir ligų, apkarpoma. Po genėjimo būtina atviras vietas dezinfekuoti sodo laku. Jie yra pažeidžiami infekcijų, o tai labai nepageidautina jauname amžiuje.
Patarimas! Norint pratęsti brandžių medžių gyvenimą, atliekamas jauninamasis genėjimas.
Prieš žiemą nupjaunamos didelės šakos, taip pažadinant miegančius pumpurus. Lygiosios guobos gyvenimo trukmė pailgėja 7-9 metais.
Lygiosios guobos dauginimasis
Lygiąją guobą, kaip ir kitus medžius, galima dauginti sėklomis. Jie sudygsta per vieną savaitę, todėl medžiagos ilgai laikyti negalima. Po pusės mėnesio 99% sėklų praranda gebėjimą vystytis.
Žaliavos sėjamos, padarant 40 cm įdubą ir uždengiamos plėvele. Kiekvieną dieną plėvelė atidaroma dviem valandoms, kad būtų vėdinami sodinukai. Pasirodžius daigams, pastogė visiškai pašalinama, o po metų persodinama į nuolatinę vietą.
Dauguma sodininkų naudoja auginius – juos lengviau dauginti. 6 mm skersmens ūgliai nusipelno dėmesio. Ant šakų turi likti keturi pumpurai. Apačia nupjaunama įstrižai, viršus – stačiu kampu. Apatinis galas dedamas į Kornevin, po kurio jis pasodinamas į žemę.
Ligos ir kenkėjai
Lygioji guoba turi keletą pavojingų priešų. Visų pirma, tai guobų sakramentas, mintantis augalų sultimis ir pernešantis įvairias infekcijas. Jo palikti praėjimai suteikia prieigą prie kitų vabzdžių.
Ne mažiau pavojingas ir žvynuotas vabzdys – miniatiūrinis vabzdys, parazituojantis ūgliuose. Jo atsiradimą rodo priešlaikinis pageltimas, taip pat mažos dėmės ant lapų. Net stiprus medis gali žūti, jei žvynuotas vabzdys sugebės daugintis. Todėl reikia nedelsiant veikti. Insekticidai padės apsaugoti lygias guobas.
Kartais augalą paveikia ligos.Kad pasėlis neišsektų, jie laikosi standartinių prevencinių priemonių – apdoroja juos fungicidais.
Taikymo būdai
Mediniai gaminiai gaminami iš lygių guobų. Anksčiau mediena buvo naudojama vežimų, skrynių, grėblių gamyboje. Šiuo metu medis naudojamas dekoratyviniams sodinimams.
Išvada
Lygioji guoba – įspūdingas medis masyviu kamienu ir vainiku. Jis turi puikų imunitetą, kuris gali sutrikti dėl žmogaus veiklos. Pasėliai nesodinami prie kelių: nepakenčia per didelės oro taršos. Rūpinimasis augalu nėra vargo, svarbiausia nepamiršti laistymo ir tręšimo.