Turinys
Net ir turėdami gerą sveikatą ir imunitetą, gyvūnai kartais suserga. Jei jūsų šeškas nuplikęs ir niežtintis, turėtumėte atkreipti dėmesį į jo elgesį ir kitų simptomų buvimą. Norint išsiaiškinti priežastį, reikalingos žinios apie esamas diagnozes, kaip jas nustatyti ir gydymo galimybes.
Natūralios šeškų plaukų slinkimo priežastys
Šeškas kartais aktyviai netenka kailio. Procesas gali prasidėti nuo uodegos ar kitos kūno dalies. Nuplikimo priežastis yra natūralūs fiziologiniai gyvūno kūno procesai arba įgytos patologijos.
Jei jūsų šeškas iš dalies arba visiškai nuplikęs, norint tiksliai diagnozuoti, būtina apsilankyti pas veterinarą.
Po tyrimo gydytojas gali nurodyti vieną iš natūralių priežasčių:
- liejimas;
- užsikimšusios gyvūno odos poros;
- stresinės situacijos;
- šeškų provėžų sezonas;
- moters nėštumas ir gimdymas;
- infekcija su odos parazitais;
- disbalansas ir mitybos klaidos;
- avitaminozė;
- gyvūnų amžius.
Tokiais atvejais situacija ištaisoma natūraliai arba dėl paprastų manipuliacijų.
Jei šeškas pliksta ir niežti dėl patologijų, būtini tyrimai ir gydymas pagal gydytojo pasiūlytą režimą.
Išliejimas
Natūralus šeškų liejimosi procesas vyksta du kartus – pavasarį ir rudenį. Procesas prasideda nuo uodegos ir palaipsniui pereina į kūną. Naujas kailis auga, o senasis dar nėra visiškai iškritęs. Dėl šios priežasties gyvūnas ne tik nuplikia, bet ir niežti.
Savininkai gali padėti jam atsikratyti likusio kailio, juos šukuodami ar pešiodami. Oda šiuo metu turi mėlyną atspalvį ir labai niežti. Šeškai aktyviai laižo plaukus, jų liekanų galima rasti išmatose.
Vasaros karštyje šeškai patiria alopeciją. Specialistų teigimu, tokiu būdu jie reguliuoja savo kūno temperatūrą, saugo juos nuo perkaitimo. Šiai versijai besąlygiškų įrodymų nėra, tačiau po kurio laiko kailis atkuriamas.
Išsiliejimo greitis skiriasi. Gyvūnas gali labai greitai nuplikti. Jei jis plikas, bet jau atsiranda naujas kailis, nerimauti nėra pagrindo.
Stresas
Kailio praradimas gali būti stresinės situacijos, į kurią atsidūrė šeškas, pasekmė.
Gyvūnai jautriai reaguoja į aplinką ir emocinę situaciją. Jie gali reaguoti ne tik keisdami elgesį, bet ir netekdami kailio. Priežastys yra šios:
- sumažėjęs aktyvumas – jei trūksta galimybės judėti, gyvūno nuotaika krenta;
- namų trūkumas – šeškas patiria stresą, jei nėra patikimos pastogės;
- vienatvė – gyvūnas pripranta prie bendravimo, kurio atėmimas sukelia depresiją;
- naujas individas - nedraugiškumas, kaimyno agresija šešką veikia neigiamai;
- aplinkos pasikeitimas – naujas maistas, vieta, kvapai, narvas gali jaudinančiai paveikti gyvūną;
- triukšmas – gąsdina stiprūs, nesuprantami garsai;
- kelionės – vietos pakeitimas gali sukelti stresą;
- netoliese esančių gyvūnų liga ar mirtis šešką slopina.
Visos streso priežastys, dėl kurių gyvūnas nupliko, gali būti ištaisytos. Tai pasiekiama surengus prieglaudą, žaidimų aikštelę, patalpinus ją ramioje patalpoje, izoliuojant nuo kitų agresyvių ir sergančių gyvūnų.
Hormonų lygio pokyčiai
Provėžos metu šeškų patinai dažnai nuplikia ir niežti, o patelės niežti nėštumo metu. Per šį laikotarpį atsiranda hormoninis disbalansas.
Patinai elgiasi itin susijaudinę, irzliai ir agresyviai. Jie pažymi teritoriją, kurioje gyvena, jų kailis tampa riebaluotas ir kvepiantis. Šeškui neįdomūs nei pasivaikščiojimai, nei žaidimai. Gyvūnas gali sulaužyti narve esančius strypus, dingsta apetitas, sumažėja svoris. Jei patelių nepakanka, toks elgesys tęsiasi iki žiemos. Daliniu problemos sprendimu laikant namuose laikomas šeško kastravimas sulaukus 11 mėnesių.
Plaukų slinkimas šiuo laikotarpiu laikomas fiziologiniu ir praeina savaime.
Hormonų perteklius gali sukelti porų užsikimšimą dėl pernelyg didelės riebalų gamybos provėžų metu. Dėl to gyvūnas nuplikia ir niežti.
Maitinimo taisyklių pažeidimas
Šeško kailio grožis priklauso nuo jo mitybos. Ją pažeidžiant gyvūno kailis pabąla, iškrenta, džiūsta oda, šerpetoja, šerpetoja. Gyvūnas nuplikęs.
Norint pasveikti, būtina tinkamai maitinti gyvūną. Tai mėsa (subproduktai, malta mėsa), rečiau žuvis, virti kiaušiniai. Galima naudoti nedideliais kiekiais daržovių, sūrio, augalinių riebalų, žuvies miltų. Mėsą reikia duoti kartu su grūdais.
„Žmonių“ maistas turėtų būti uždraustas.Tai apima dešras ir rūkytus gaminius. Kačių ir šunų maistas bei vištų galvos šeškams netinka.
Gyvūno kailio kokybei pagerinti naudojami kompleksiniai vitaminai. Juos atrenka ir konsultuoja veterinarijos gydytojas.
Odos parazitai
Jei šeško uodega nuplikta, ją niežti, nukando kailio likučius, tuomet reikia ištirti, ar gyvūnas nėra odos parazitų – utėlių, gndžių, blusų.
Gyvūnams blusos yra rečiau nei katėms ir šunims. Infekcijos simptomai yra odos niežėjimas, vietos be kailio, šašai ir papulės. Esant dideliems pažeidimams, atsiranda anemija, sulėtėja jaunų šeškų augimas. Parazitų kontrolei naudojamos cheminės medžiagos. Jie naudojami, jei gyvūnas sveria ne mažiau kaip 600 g ir yra vyresnis nei 6 mėnesiai. Kontraindikacijos vartoti vaistus yra nėštumas ir nusilpę gyvūnai.
Profilaktikos tikslais vilnos apdorojimas turėtų būti atliekamas du kartus per metus.
Alergija
Tarp šeškų yra keletas alergiškų žmonių. Tokie gyvūnai nuplikia, niežti kūną, parausta ir nusilupa oda.
Alergiją sukelia disbakteriozė, antibiotikų vartojimas, sąlytis su buitine chemija, kosmetikos naudojimas plaunant šeško patalynę, žaislus, patį gyvūną.
Reakciją, pasireiškiančią plaukų slinkimu, gali sukelti gyvūnams neskirti produktai arba blusų įkandimai.
Esant maistui ir kitoms alergijoms, būtina neįtraukti produkto ar jo priežasties.
Kodėl šeškas niežti ir nuplikia: ligos ir jų gydymas
Šeškai gali nuplikti ir dėl rimtesnių ligų. Dažnai galite stebėti, kaip gyvūnas kasosi snukį, fiksuoja fiksuotą žvilgsnį ir tempia letenas. Tai yra insulinozės signalai. Liga sunkiai gydoma. Būtina kreiptis į specialistą.Plaukų trūkumas gali signalizuoti apie ligas:
- egzema – drėgnos, plikos, pleiskanojančios odos vietos, kurias sunku gydyti;
- grybelinės ligos – ant šeško kūno susidaro uždegiminės plikos dėmės;
- neoplazija - kūno neoplazmos;
- gyvūnų endokrininės ligos.
Antinksčių pažeidimas
Vyresniems nei trejų metų šeškams suserga antinksčių liga, kai gyvūnas nuplikia, pradedant nuo uodegos, pereinant į klubus ir kūną, išskyrus galvą ir letenas.
Plaukų slinkimo priežastys yra šios:
- ankstyvas šeškų sterilizavimas ir sterilizavimas;
- dėl dirbtinio apšvietimo padaugėja dienos šviesos valandų miesto aplinkoje.
Tarp pagrindinių antinksčių pažeidimo simptomų yra:
- plaukų slinkimas yra simetriškas arba be matomo rašto;
- gyvūno apetito stoka;
- letargiškas šeško elgesys;
- retėjantys kailiai;
- odos plonumas ir skaidrumas su opomis;
- niežulys;
- stiprus muskusinio šeško kvapas;
- per didelis vyrų seksualinis aktyvumas;
- sterilizuotų patelių vulvos patinimas;
- pasunkėjęs šlapinimasis dėl padidėjusios prostatos;
- gyvūno užpakalinių kojų silpnumas;
- stiprus troškulys;
- raumenų masės praradimas.
Gydymo būdas priklauso nuo šeško amžiaus, būklės ir ligos. Tarp jų;
- hormonų terapija – implantuojama kapsulė su vaistais;
- chirurginė intervencija – sergančio antinksčio pašalinimas;
- kombinuotas metodas – sujungia pirmus du.
Laiku suteikta pagalba gali pailginti gyvūno gyvenimą ir atkurti jo kailį.
Erkės
Užsikrėtę Sarcoptes erkėmis šeškai gali nuplikti. Simptomai apima:
- Plaukų slinkimas;
- odos lupimasis;
- pūlingos išskyros paveiktose vietose;
- sumažėjęs apetitas
- kūno svorio netekimas.
Negydomas šeškas mirs.
Ausų srityje gyvūnas nuplikia užsikrėtęs Otodectes erkėmis, kurių simptomai yra:
- įbrėžimas;
- juodos išskyros;
- sumažėjęs apetitas;
- fizinio aktyvumo praradimas.
Pažengusi liga gali sukelti šeško kurtumą.
Gydymas turi būti atliekamas vadovaujant veterinarijos gydytojui. Vaistas Ivomec, kuris lašinamas gyvūnui į ausis, padeda kovoti su erkėmis.
Navikai
Antinksčių navikai būdingi vyresniems nei 3 metų šeškams. Organo funkcijos sutrinka dėl gerybinio ar piktybinio audinio degeneracijos. Vystymąsi skatina antinksčių išskiriamų hormonų perteklius. Gyvūnas gali gyventi dar 2–3 metus po pirmųjų simptomų atsiradimo, nes patologija vystosi lėtai.
Verta atkreipti dėmesį į ženklų išvaizdą:
- kailis tampa nuobodus ir pasišiaušęs;
- plaukų slinkimas prasideda nuo uodegos, nugaros, krūtinės ir pilvo;
- gyvūno oda plonėja nuplikimo srityje;
- šeškas numeta svorio;
- patelės kilpa padidėja, net jei ji yra sterilizuota;
- vyrams yra „šakėtoji srovė“ (sunku šlapintis).
Surinkęs anamnezę ir laboratorinius tyrimus, veterinaras nustato diagnozę.
Šeško gydymas apima chirurginį pažeisto organo pašalinimą. Praktikuojamas chemoterapinių vaistų vartojimas.
Mikozės
Dermatomikozę sukelia odos grybelis. Jis dauginasi sporomis ir pažeidžia gyvūno kailį bei odą. Grybelis auga epitelyje ir formuoja vis daugiau naujų pažeidimų. Parazitas minta keratinu, esančiu odoje ir vilnoje. Atsiradus paraudimui ir niežėjimui, šeškas nuplikia ir niežti.Jei ant kūno yra įbrėžimų ir įbrėžimų, infekcija praeina dar greičiau.
Infekcijos priežastis gali būti sergantys gyvūnai arba gyvūnų laikymo sanitarinių normų nesilaikymas.
Ligos inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 30 dienų, po kurio atsiranda patologijos simptomai:
- Plaukų slinkimas;
- sausa oda;
- niežulys;
- lupimasis.
Diagnozei nustatyti neužtenka šeško apžiūros. Dermatomikozės simptomai yra panašūs į kitų ligų simptomus. Būtina naudoti fluorescencinę diagnostiką, kuri gali parodyti grybelio buvimą gyvūne.
Šeško gydymas susideda iš kailio pašalinimo iš vietovių, esančių šalia pažeidimų, siekiant sustabdyti tolesnį ligos plitimą, ir tepant gydytojo paskirtus priešgrybelinius tepalus. Sunkiais atvejais gyvūnui skiriami antibiotikai.
Gydymas trunka apie mėnesį.
Kitos ligos
Dėl vitamino H trūkumo šeško organizme gali išsivystyti hipovitaminozė. Patologijai būdingas odos pažeidimas. Biotino (vitamino H) trūkumas atsiranda, kai gyvūnai dažnai šeriami žaliais vištienos baltymais. Jie trukdo organizmui pasisavinti biotiną.
Tarp ligos simptomų:
- odos uždegimas;
- seborėja;
- Plaukų slinkimas;
- plaukų skyrius;
- niežulys
Šeškui gydyti skiriami vitaminų papildai, kuriuose yra biotino arba jo turintys produktai – kepenys, inkstai, žali vištienos kiaušinių tryniai.
Profilaktikos sumetimais vištienos kiaušinių baltymus gyvūnui reikia šerti termiškai apdorotu pavidalu.
Kitos patologijos taip pat sukelia šeškų plaukų slinkimą:
- liuteomos;
- fibrosarkomos;
- karcinomos;
- sertolinomos;
- diabetas.
Kokiais atvejais reikia kreiptis į veterinarą?
Sergant antinksčių ligomis, pasirodžius pirmiesiems negalavimo požymiams Jūsų šeškui, būtina kreiptis pagalbos į specialistus. Jei gyvūnas pliksta, niežti, elgiasi agresyviai, užsitęsusi ruja ar provėžos, jaučiamas skausmas šlapinantis, tuomet reikia paskubėti, kol dar yra vilties pasveikti.
Po chirurginio gydymo šeškas gana greitai pasveiksta. Po savaitės kailis pradeda augti, o po mėnesio kailis tampa toks pat.
Jei per mėnesį negalite savarankiškai atkurti gyvūno kailio, turėtumėte kreiptis į gydytoją.
Išvada
Priežastys, dėl kurių šeškas pliksta ir niežti, gali būti įvairios: nuo banalaus mitybos sutrikimo iki rimtų patologijų – piktybinių navikų, antinksčių uždegimų. Bet kokiu atveju būtina atidžiai apsvarstyti gyvūno išvaizdos ir elgesio pokyčius. Tai išgelbės šeško gyvybę ir, galbūt, šeimininkus nuo užsikrėtimo žmonėms perduodamomis infekcijomis. Jei laikomasi priežiūros taisyklių, šeškų sveikatos ir kailio problemų kyla retai. Jei taip atsitiks, problema neturėtų būti netikėta.
