Turinys
Legendose, mituose ir religijose balandžiai įkūnija taiką, harmoniją, ištikimybę – visas aukščiausias žmogaus savybes. Rožinis balandis greičiausiai sukels švelnumo jausmą, magijos jausmą ir gerą pasaką. Šios veislės atstovas yra užjūrio paukštis, paprastas žmogus gali jį pamatyti tik nuotraukoje.
Rožinio balandėlio aprašymas
Tikro rožinio balandėlio kažkur gatvėje nepamatysi. Tie rožiniai paukščiai, kuriuos galima sutikti didmiesčio aikštėse ir parkuose, dėl žmogaus užgaidos dirbtinai nudažyti šia spalva, naudojant maistinius dažus ar kalio permanganato tirpalą. Dažniausiai tai yra povų balandžiai, nes su savo gražiomis uodegos plunksnomis jie atrodo labai įspūdingai.
Tikrasis rožinis balandis egzistuoja, bet gamtoje gyvena tik viename žemės rutulio kampelyje. Paukštis taip pavadintas dėl pagrindinės jo galvos, kaklo, pečių ir pilvo plunksnos spalvos. Jis yra baltas su nuobodu rausvu atspalviu. Rožinės balandžių šeimos atstovą galite atpažinti pagal tokį aprašymą:
- galva apvali, mažo dydžio, sėdi ant vidutinio ilgio kaklo;
- sparnai tamsūs, gali būti pilki arba rudi;
- vėduoklės formos uodega ruda su raudonu atspalviu;
- snapas stiprus, su ryškiai raudonos spalvos pagrindu, link sustorėjusio galiuko keičiasi į šviesų;
- keturių pirštų pėdos taip pat yra raudonos spalvos, su stipriais aštriais nagais ant pirštų;
- rudos arba tamsiai geltonos akys, apsuptos raudonu apvadu;
- kūno ilgis – 32-38 cm;
- Svoris yra palyginti mažas ir gali siekti iki 350 g.
Rožiniai balandžiai yra puikūs lakūnai, demonstruojantys virtuoziškumą skrendant trumpais atstumais. Tuo pačiu metu, būdami ore, jie paprastai skleidžia tylų garsą „hoo-hoo“ arba „coo-coo“.
Buveinė ir gausa
Rožinis balandis yra endeminė fauna ir gyvena labai ribotoje teritorijoje. Jį galima rasti tik pietinės Mauricijaus salos (salų valstybė) dalies amžinai žaliuojančiuose miškuose ir koralų salos Egret, esančios Indijos vandenyne, rytinėje pakrantėje. Paukštis slepiasi miško tankmėje tarp vynmedžių ir žalumos, kur užtenka maisto išgyvenimui ir yra sąlygos daugiau ar mažiau saugiai egzistuoti.
Retu paukščiu rožinis balandis pradėtas laikyti XIX amžiaus pabaigoje, kai planetoje liko vos keli šimtai individų. Iki XX amžiaus pabaigos jų skaičius sumažėjo iki dešimties paukščių. Ir tai buvo signalas imtis skubių priemonių gyventojams gelbėti. Šiuo metu dėl priemonių, kurių imtasi rūšiai išsaugoti, natūraliomis sąlygomis gyvena apie 400, o nelaisvėje – apie 200 individų.
Rožinio balandėlio gyvenimo būdas
Rožiniai balandžiai gyvena nedideliais maždaug 20 individų būreliais. Sulaukę lytinės brandos, jie sudaro monogamines poras dauginimuisi, išlikdamos ištikimos viena kitai visą gyvenimą. Poravimosi sezonas natūraliomis sąlygomis vyksta kartą per metus, rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Poravimasis ir kiaušinėlių dėjimas taip pat vyksta kartą per metus.Šiaurės pusrutulio zoologijos soduose šis procesas vyksta pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje, o jaunikliai gali pasirodyti ištisus metus.
Prieš prasidedant poravimosi sezonui, balandis susiranda lizdą. Tada vyksta patelės piršlybos su visais tarp balandžių įprastais ritualais. Patinas nuolat vaikšto aplink patelę, pūkuodamas uodegą, ištiesdamas kaklą ir laikydamasis vertikalios pozos. Jis pasilenkia ir išpučia savo pasėlius, garsiai ūždamas.
Patelei priėmus patino pasiūlymą, įvyksta poravimasis. Tada jaunavedžiai kartu sukrauna lizdą medžio lajoje, kurį balandis pavydžiai saugo nuo kitų paukščių. Balandis deda du baltus kiaušinius. Abu tėvai dalyvauja inkubacijoje. Po 2 savaičių pasirodo akli jaunikliai. Jų tėvai maitina juos paukščių pienu iš jų pasėlių. Jame gausu baltymų ir visko, ko naujagimiams reikia gyvenimui.
Nuo antros savaitės į kūdikio racioną įtraukiamas kietas maistas. Sulaukę vieno mėnesio jaunikliai jau gali palikti tėvų lizdą, bet šalia išbūti dar kelis mėnesius. Lytiškai subręsta po metų, patelė – 12 mėnesių, o patinai – po 2 mėnesių.
Rožinio balandėlio racioną sudaro Mauricijaus saloje augančių augalų sėklos, vaisiai, pumpurai, jauni ūgliai ir lapai. Ši rūšis nemaitina vabzdžių. Pagal gamtosaugos programą šiai populiacijai sukurti pagalbos punktai, kuriuose balandžiams eksponuojami kukurūzų, kviečių, avižų ir kitų grūdinių kultūrų grūdai. Be to, zoologijos soduose rožinio balandėlio racionas papildomas žolelėmis, vaisiais ir daržovėmis.
Rožiniai balandžiai nelaisvėje gyvena iki 18-20 metų. Be to, vidutiniškai moteris gyvena 5 metais mažiau nei vyriškos lyties atstovas.Gamtoje rožiniai balandžiai retai miršta nuo senatvės, nes kiekviename žingsnyje jų laukia pavojus ir priešai.
Saugumo būsena ir grėsmės
Rožinio balandėlio išnykimo nuo planetos veido grėsmė lėmė tai, kad nuo 1977 metų Darello gamtos apsaugos fondas pradėjo įgyvendinti populiacijos išsaugojimo priemones. Darelio laukinės gamtos zoologijos sode Džersyje ir Aviase Mauricijuje buvo įkurtos veisimo nelaisvėje patalpos. Dėl to 2001 m., išleidus balandžius į laisvę, natūraliomis sąlygomis buvo 350 šios populiacijos individų.
Iki šiol tiksli rožinių balandžių išnykimo priežastis nežinoma. Ornitologai įvardija keletą galimų ir visi jie kilę iš žmonių:
- atogrąžų miškų, kurie buvo pagrindinė balandžių buveinė, naikinimas;
- aplinkos tarša žemės ūkyje naudojamomis cheminėmis medžiagomis;
- žmonių į salą atvežtų gyvūnų plėšrūnų.
Pagrindinė grėsmė rožinio balandžio egzistavimui yra žiurkių, mangustų ir japoninių cynomolgus makakų lizdų sunaikinimas, paukščių sankabų ir jauniklių sunaikinimas. Stiprios audros gali žymiai sumažinti balandžių populiaciją, kaip tai nutiko 1960, 1975 ir 1979 m.
Mokslininkai mano, kad be žmogaus pagalbos rožinių balandžių populiacija negalės išsilaikyti natūraliomis sąlygomis tolimesniam egzistavimui. Todėl priemones, skirtas paukščiams apsaugoti nuo plėšrūnų ir veisti nelaisvėje, reikėtų tęsti.
Išvada
Rožinis balandis yra retas paukštis.Ji yra ant išnykimo slenksčio, ir žmonės turi padaryti viską, kas įmanoma, kad išsaugotų šią populiaciją, kuo plačiau paskirstytų ją gamtoje, nes ji atneša tik harmoniją ir puošia gyvenimą planetoje.
