Turinys
Clematis yra labai gražūs ir lengvai prižiūrimi daugiamečiai žydintys vynmedžiai. Jie sodinami daugelį metų, kad džiugintų akį, todėl gali būti gaila, kai augalai kenčia nuo ligų ir kenkėjų, o laiku nesiėmus skubių priemonių gali net žūti. Iš straipsnio galite sužinoti apie įvairių kenkėjų ir ligų sukeliamus klematų pažeidimo simptomus su nuotraukomis, kurios padės laiku atpažinti tą ar kitą problemą. Taip pat bus kalbama apie prevenciją ir būdus, kaip kovoti su ta ar kita problema.
Problemų prevencija
Dažniausiai ligos sukėlėjai ir kenkėjai puola nusilpusius augalus, todėl labai svarbu pasirinkti savo regionui tinkamas klematų veisles ir suteikti jiems kompetentingą agrotechninę priežiūrą.
Clematis sveikatos stebėjimas turėtų prasidėti nuo to momento, kai įsigyjama sodinamoji medžiaga. Jei įmanoma, būtina atidžiai apžiūrėti klematų šaknis, kad ant jų nebūtų sustorėjimų, kurie vėliau gali pasirodyti tokie pavojingi kenkėjai kaip šakniniai nematodai.
Lapuose neturi būti dėmių, skylučių ar kitų mechaninių pažeidimų, rodančių galimas ligas.
Norint išvengti daugelio grybelinių ligų (fuzariozės, pilkojo pelėsio, verticiliumo), prieš sodinant į nuolatinę vietą, klematų šaknų sistemą patartina pusvalandį mirkyti fungicido Maxim tirpale. Norint gauti darbinį tirpalą, 4 ml vaisto (1 standartinė ampulė) praskiedžiama dviem litrais vandens.
Ateityje susilpnėjusius klematinius augalus, be tręšimo, kelis kartus per sezoną patartina gydyti imunostimuliuojančiais vaistais, tokiais kaip Immunocytophyte.
Ir, žinoma, pagrindinė prevencinė priemonė nuo ligų ir kenkėjų yra griežtas visų agrotechnikos reikalavimų laikymasis sodinant klematus ir toliau jais rūpinantis.
Kenkėjai ir kovos su jais būdai
Clematis turi daug priešų ne tik iš vabzdžių pasaulio, bet ir tarp kirminų ir net žinduolių. Visi jie gali ne tik pažeisti ar visiškai sunaikinti žaliąsias augalų dalis bei jų šaknis, bet ir pernešti pavojingas ligas bei virusus.
Amaras
Labiausiai paplitęs kenkėjas sode, su kuriuo tikriausiai pažįstamas kiekvienas sodininkas ir sodininkas. Gamtoje žinomi keli tūkstančiai amarų rūšių, tačiau mūsų soduose dažniausiai pasitaiko juodieji, žalieji ir rudieji amarai. Suaugę vabzdžiai ir jų kiaušinėliai yra labai maži – apie 2,5 mm ilgio.Rudenį jie dažniausiai deda kiaušinėlius ant klematų, o atėjus pavasario šilumai pradeda aktyvų gyvenimą, siurbia sultis iš jaunų ūglių, todėl jie išdžiūsta ir miršta. Jų gyvenimo aktyvumo pikas dažniausiai būna pačioje vasaros pradžioje. Kenkėjai, maitindamiesi žaliosiomis klematų sultimis, išskiria lipnų, saldų skystį, pagal kurį taip pat galima nustatyti amarų invaziją ant augalų.
Pradėjus augti, pačios jaunų klematų lapų viršūnėlės ir jų apatinės pusės turi būti reguliariai tikrinamos, ar nesikaupia šių kenkėjų. Pavasarį kenkėjai dar negali judėti patys, skruzdėlės palengvina jų judėjimą. O arčiau vasaros, kai jų skaičius labai padaugėja, norėdami maitintis patys, naujai gimę individai išsiugdo sparnus ir įgyja galimybę pereiti prie kaimyninių augalų.
Taigi išvada - kuo anksčiau stebėsite amarų atsiradimą ant klematių ir juos sunaikinsite, tuo vėliau jums bus lengviau.
Norėdami kovoti su šiuo kenkėju, galite naudoti įvairius metodus:
- Mechaninis – sunaikinti juos rankiniu būdu arba nuplauti vandens srove, jei kenkėjų yra nedaug.
- Biologinis– amarus mielai lesa daugelis vabzdžių (boruožės, raišteliai, vapsvos), taip pat paukščiai (žvirbliai, zylės, vėgėlės, linai) Taip pat galite pasodinti keletą augalų, kurių kvapas atbaido kenkėjus: svogūnus, česnakus, piretrus.
- Liaudies – paprasčiausia ir veiksmingiausia priemonė nuo šio kenkėjo yra skysto muilo ir saulėgrąžų aliejaus tirpalas vandenyje (2 stiklinėms vandens, 2 arbatiniams šaukšteliams muilo ir 1 šaukštui aliejaus). Purškimui nuo amarų taip pat naudojami česnako, pomidorų laiškų, svogūnų lukštų, krienų, pelyno, aitriosios paprikos antpilai.
- Cheminis – lengvai sunaikina amarus purškiant bet kuriuo iš šiuolaikinių insekticidų. Saugiau naudoti Fitoverm, nes jis pagamintas biologiniu pagrindu. (2 ml 0,25 l vandens).
Voratinklinė erkė
Clematis gali nukentėti nuo trijų voratinklinių erkių veislių, ir tik viena iš jų formuoja tinklus ant lapų ir ūglių. Pradiniu užsikrėtimo laikotarpiu klematų lapai pasidengia vos pastebimomis geltonomis dėmėmis, ypač apatinėje pusėje, vėliau pažeistos lapų vietos pakinta ir išdžiūsta. Patys kenkėjai yra tokie mikroskopiniai, kad jų plika akimi nematyti.
Voratinklinių erkių invazijai palankus karštas ir sausas oras, todėl ant klematių jos dažniausiai pasirodo vasaros viduryje. Kovoti su šiuo kenkėju jau daug sunkiau nei su amarais. Paprastai veiksmingi tik sisteminiai insekticidai (akaricidai), kurių gydymas turi būti kartojamas 3-4 kartus per sezoną. Iš švelnių biologinių, bet mažiau veiksmingų priemonių galime rekomenduoti Fitoverm, Vertimek, Bitoxibacillin. Jei jie nepadeda, tuomet reikia naudoti Akarin, Actellik, Antiklesch.
Profilaktikai labai padeda tokia liaudiška priemonė: atėjus sausam ir karštam orui, klemačius galima apipurkšti česnako antpilu (200 g 10 l vandens).
Nematodai
Nematodai yra apvaliosios kirmėlės, galinčios parazituoti klematų šaknyse, ūgliuose ir lapuose.
Ypač klematams pavojingas šakniastiebinis nematodas, parazituojantis ant šaknų, kur susidaro įvairaus dydžio sustorėjimai – tulžies. Dėl sunkios infekcijos jauni klematiai gali atsilikti, pakisti lapai, prarasti turgorą, o augalai gali net mirti.Suaugusiems augalams dekoratyvinis efektas gerokai sumažėja (lapai ir žiedai tampa mažesni, augalai neužauga iki reikiamo aukščio).
Tačiau klematis gali užkrėsti ir kitų rūšių nematodus – braškes ir chrizantemas, kurios pažeidžia lapus, stiebus ir žiedus.
Šie kenkėjai ypač paplitę pietiniuose regionuose. Iki šiol nebuvo nustatytas efektyvus nematodų kontrolės metodas. Jums tereikia atidžiai išnagrinėti sodinamąją medžiagą ir visus augalus, kuriems kyla įtarimas, arba išmesti, arba pabandyti šaknis apdoroti karštu +50°C temperatūros vandeniu.
Suaugusius augalus nematodai slopina tik iš dalies ir netgi gali normaliai žydėti, jei papildomai reguliariai tręšiama.
Toje vietoje, kur buvo iškasti nematodų pažeisti klemačiai, klematų negalima sodinti dar 3–4 metus.
Augalų, tokių kaip medetkos, medetkos, krapai, kalendros, rėžiukai ir garstyčios, sodinimas gerai išvalo dirvą nuo nematodų.
Kaip mulčią galite naudoti susmulkintą pelyną ir mėtas – šios žolelės atbaido nematodus.
Langų kandis
Šio mažo trikampio drugelio vikšrai gali padaryti didelę žalą klematų lapams ir žiedams vidurvasarį. Tokiu atveju lapų galiukai susisuka į vamzdelį. Vikšrai geltonai rudi, smulkūs, su karpomis visame kūne.
Kova su šiuo kenkėju susideda iš purškimo klematis bet kokiu insekticidu, pavyzdžiui, Fitoverm, Vertimek, Actellik ir kt.
Tikras mažas kandis
Drugelis iš kandžių šeimos melsvai žaliais sparnais pradeda skraidyti birželio mėnesį ir maitinasi, taip pat ir klematų sodinukais, visą vasarą. Šviesiai žali vikšrai tamsiomis nugarėlėmis ypač suaktyvėja vidurvasarį. Tarp lapų galima rasti žalių lėliukių.
Kad šių kenkėjų daroma žala būtų kuo mažesnė, vasaros pradžioje pakanka juos surinkti rankomis ir sunaikinti. Tarp biologiškai veiksmingų preparatų, skirtų apsaugoti klematą nuo lapus ėdančių kenkėjų, galime rekomenduoti Agrovertin arba Bitoxibacillin.
Mealybug
Šis kenkėjas mėgsta šilumą, todėl pietinių regionų šiltnamiuose, šiltnamiuose ir soduose daug dažniau sutinkamas. Sergant klematis, jis dažnai pažeidžia ūglių pagrindą, taip pat lapus ir pačius ūglius. Vabzdžio kūnas padengtas baltomis, vaškinėmis išskyromis, todėl jį nesunku atskirti.
Veiksmingiausias vaistas kovojant su miltais yra Aktara. Tai sisteminis insekticidas, kurį galite tiesiog užpilti ant klematų krūmo ir žemės aplink jį (1–5 g miltelių atskieskite 10 litrų vandens). Pakartokite gydymą po 1-2 savaičių. Dėl to augalų sula bus nuodinga kenkėjams, jie negalės maitintis ir žus.
Esant nedideliems šio kenkėjo sankaupoms, pakanka muilo tirpalu nuplauti klemačių stiebų pagrindus ir kitas vietas, kur jis susikaupęs.
Šliužai ir sraigės
Keletas rūšių sraigių ir šliužų naikinamąją veiklą, valgydami klematų ūglius, pradeda pavasarį, atėjus šiltiems orams.
Jei šiems kenkėjams pavyksta pažeisti pumpurus dygimo centre, viso krūmo vystymasis gali sustoti.Be to, per žaizdas augalas gali lengvai užsikrėsti įvairiomis grybelinėmis infekcijomis.
Kenkėjai slepiasi po plačiais lapais piktžolėTodėl patartina visada palaikyti švarų dirvožemį po klematais.
Kovai su sraigėmis ir šliužais dažnai naudojamas apibarstymas medžio pelenais, kalkėmis, superfosfatu, tačiau šios priemonės nėra labai veiksmingos.
Metaldehido granules saugiau barstyti po dirvos paviršių (30-40 g kvadratiniam metrui).
Lovos vabalai
Sodo žalieji vabzdžiai pradeda savo veiklą gegužę ir baigiasi apie rugpjūtį. Jis aiškiai matomas akiai ir siekia 3-4 mm ilgį. Paprastai jį galima rasti jaunų lapų apačioje. Dėl jo veiklos ant lapų atsiranda dėmių ir jie išdžiūsta. Klematio ūglių galuose patelė deda kiaušinėlius, dėl to ūgliai nustoja augti ir nustoja žydėti.
Galite išgelbėti klematus du kartus apdorodami juos bet kokiu insekticidu.
Skydai
Šie kenkėjai, kaip ir miltligė, dažniausiai gyvena pietiniuose regionuose ir šiltnamiuose. Žvyniniai vabzdžiai yra nedideli vabzdžiai, padengti tam tikru apvalkalu, dažniausiai nejudėdami prisitvirtinantys prie klematų lapų ir stiebų.
Didelėse apnašų vabzdžių grupėse jie išskiria saldų skystį, kurį geriausia pašalinti kartu su pačiais kenkėjais 30–40% alkoholio tirpalu arba 4% kalio muilo tirpalu.
Norint galutinai sunaikinti kenkėjus, klematis patartina išpilti Aktara tirpalu, atskiestu tokiomis pačiomis proporcijomis, kaip ir kovojant su miltais.
Medvedki
Šie vabzdžiai kenkėjai kasa ilgus praėjimus ir duobes po žeme, tuo pačiu pažeisdami augalų šaknų sistemą.Kurmių svirplių veikla gali būti ypač pavojinga ką tik pasodintiems jauniems klematams.
Vienas iš veiksmingų kovos su šiuo kenkėju būdų – į jo urvus įpilti vandens-muilo-aliejaus tirpalo (15-20 g bet kokio muilo ir 2 šaukštai augalinio aliejaus 10 litrų vandens). Dėl to kurmio svirplė uždūsta ir arba miršta po žeme, arba išlenda, kur sunaikinama.
Šiuo metu sodo parduotuvėse parduodama daug cheminių preparatų nuo kurmių svirplių, jie taip pat gali būti naudojami klematams apsaugoti. Arba galite naudoti aplinkai nekenksmingą produktą – Metariziną, kurio pagrindą sudaro grybų sporos, kurios sukelia kurmių svirplių mirtį.
Pelės, žiurkės
Graužikai gali padaryti didelę žalą klematų sodinimui, ypač žiemą.
Siekiant apsaugoti klematus nuo pelių ir žiurkių, užnuodyti masalai žiemai išdėstomi po pastogėmis. Žiurkėms geriau naudoti maišelius, o pelėms – užnuodytus grūdus, dedamus į horizontalaus drenažo vamzdžio atkarpą.
Grybelinės ligos, profilaktika ir gydymas
Iš ligų didžiausią pavojų klematiui kelia vytulys, kurį gali sukelti trijų rūšių grybai: Verticillium, Fusarium ir Phomopsis.
Vytulys arba verticiliozė
Dažniausiai pats terminas vytulys siejamas su verticillium wilt, tačiau klematų atveju jis dažnai reiškia bet kokį klematinių vynmedžių vytimą, kurį sukelia vienas iš minėtų grybų. Ūgliai praranda turgorą, nuvysta, pajuoduoja ir išdžiūsta. Šis procesas gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.
Prieš šimtą metų šios ligos buvo tokios nežinomos ir todėl baisios, kad dėl ligas sukeliančių grybų invazijos vienu metu iškilo grėsmė pačiai klematų egzistavimui. Vėliau paaiškėjo, kad jie ypač aktyvūs drėgnoje ir vėsioje aplinkoje, todėl buvo patikslinta klematų auginimo žemės ūkio technologija. Šiuo metu taip pat yra išrasti gana veiksmingi fungicidai, pavyzdžiui, Previkur, kurių naudojimas padės apsaugoti klematus nuo šių ligų.
Ypatingas pavojus užsikrėsti yra ankstyvas pavasario laikotarpis, kai visur labai didelė drėgmė. Norint apsaugoti klematą, rekomenduojama laistyti krūmus pavasarį Previkur tirpalas (25 ml 10 litrų vandens).
Phomopsis vytimas
Šios ligos pažeistų klematų požymių atsiranda gegužės–birželio mėnesiais ant atskirų lapų, augančių šalia žemės paviršiaus – suapvalėjusios gelsvai rudos dėmės, kurios greitai išauga per visą lapo paviršių. Dėl to lapai tamsėja ir išdžiūsta.
Norint apsaugoti klematą nuo šios ligos, būtina skubiai nuplėšti visus pažeistus lapus ir išpilti krūmus Previkur tirpalu.
Fuzariumas
Fuzariozės požymiai dažniausiai pasireiškia vėliau, birželio–liepos mėnesiais. Pirmieji kenčia nusilpę ir seni ūgliai. Dažniausiai klematis užsikrečiama apatinėje ūglio dalyje, o visas ūglis iš karto pradeda džiūti nuo viršaus. Nupjaunus stiebus ir lapus atgal į sveikus audinius ir apdorojus juos Previkur, paprastai bus išsaugota likusi augalo dalis.
Rūdys
Dėl grybo Aecidium clematidis DC aktyvumo pavasarį ant klematų ūglių ir lapų kartais galima pastebėti nedidelius oranžinius pabrinkimus-dėmius pagalvėlių pavidalu, susidedančius iš miltelių pavidalo masės. Tai grybų sporos, rūdžių sukėlėjas, liga, galinti sukelti lapų mirtį ir ūglių deformaciją.
Profilaktikos tikslais naikinamos visos aplink esančios piktžolės, o ypač kviečių žolės, ant kurių žiemoja šios ligos sukėlėjas, taip pat grybelio pažeisti klematų ūgliai. Krūmai apdorojami 1-2% Bordo mišiniu arba kitu vario turinčiu preparatu.
Pilkas puvinys
Ši liga dažniausiai pasireiškia vėsiomis ir lietingomis vasaromis. Oro sąstingis ir permaitinimas azoto trąšomis prisideda prie ligos plitimo. Jis atrodo kaip pilka pūkuota danga ant klematų lapų, ūglių ir žiedų. Grybelių sporas gali neštis vėjas ir išlikti ant augalų liekanų.
Galite pabandyti kovoti su šia klematine liga purškiant ir laistydami krūmus biofungicidu - Fitosporin. Jei tai nepadeda, gydykite klematį Previkur.
Miltligė
Miltligė ypač paplitusi ant klematių pietiniuose regionuose, o jos kenksmingumo pikas būna karščiausiais ir saulėčiausiais mėnesiais – liepą ir rugpjūtį. Liga pasireiškia kaip purus baltas lapų, ūglių, žiedų ir net sėklų apnašas. Pažeistos vietos deformuojasi, klematų vystymasis ir žydėjimas sustoja.
Siekiant kovoti su liga, naudojamas gydymas bet kokiu fungicidu.Veiksmingomis laikomos šios liaudies gynimo priemonės: garstyčių miltelių tirpalas (2 valgomieji šaukštai 10 litrų vandens), kalcinuotos sodos tirpalas (40 g 10 litrų vandens), etilo alkoholio ir salicilo rūgšties mišinys.
Ascochyta maras
Atskirą ligų grupę sudaro grybai, dėl kurių ant klematų lapų atsiranda įvairių formų ir spalvų dėmės. Jei šios ligos negydomos, klematis pradės blogiau vystytis, prasčiau žydės ir žiemoja labai susilpnėjęs. Su daugeliu šių klematų ligų gana lengva susidoroti dvigubai gydant bet kokiu vario turinčiu preparatu. Jei nenorite naudoti chemijos, pabandykite naudoti Fitosporin arba Alirin-B kartu su Gamair (1 tabletė kiekvieno vaisto 1 litrui vandens).
Askochitazė sukelia tamsiai rudas dėmes, ligos vystymasis sukelia skylių atsiradimą pažeisto audinio vietose.
Alternaria maras
Dėl šios ligos atsiranda ir rudų dėmių, kurios greitai pajuoduoja ir baigiasi lapų nekroze.
Septoria
Ši liga dažnai pasireiškia kaip pilkos dėmės su raudonu kraštu.
Cilindrosporiozė
Šios ligos pasekmė dažniausiai yra dėmės ant ochros, gelsvo atspalvio klematų lapų.
Visi pažeisti lapai turi būti pašalinti nuo augalų ir sunaikinti prieš gydymą.
Virusinės ligos ir jų kontrolė
Virusinės ligos, laimei, retai aplanko klematus, bet vis tiek kartais užsuka aplankyti.
Geltona mozaika
Nustatyti keli geltonosios mozaikos pažeidimo klematams atvejai. Virusus platina kenkėjai – amarai, erkės, miltuogės, todėl su jais būtina kovoti pirmiausia. Tačiau veiksmingų kovos su pačiais virusais būdų dar nerasta.
Sergančius augalus, deja, teks sunaikinti, o visus įrankius kruopščiai dezinfekuoti.
Fiziologinis pažeidimas
Clematis taip pat turi problemų, kurios nėra susijusios su ligomis ar kenkėjais, o priklauso nuo netinkamų augimo ir priežiūros sąlygų.
Bespalvės gėlės
Dažnai dėl šilumos ar apšvietimo trūkumo, taip pat netinkamai parinktų trąšų klematų taurėlapiai būna tik iš dalies nuspalvinti arba lieka bespalviai. Pabandykite patikrinti, ar viską darote teisingai, rūpindamiesi savo augintiniais, ir greičiausiai gėlės greitai jus pradžiugins įprasta spalva.
Paraudę stiebai
Dėl didelio karščio ir sausros klematų ūgliai gali parausti. Tokiu atveju jiems reikia intensyviau kurti pavėsį ir laistyti.
Išvada
Žinoma, tarp kenkėjų ir patogenų yra daug norinčių pasivaišinti klematis ir jo dalimis. Tačiau reikia atminti, kad stiprus augalas su gera imunine sistema sugeba apsisaugoti, nepamiršdamas periodiškai apžiūrėti augalus, kad laiku pastebėtų blogus simptomus ir spėtų imtis veiksmų.
