Turinys
Manoma, kad bijūnai gali konkuruoti tik su rožėmis savo žiedų grožiu. Kiekvienas, kuris matė šių nuostabių augalų žydėjimą, sutiks su šiuo teiginiu. Šiandien sodininkų sklypuose auginama daug įvairių veislių – tiek naujų, tiek senų, pavyzdžiui, Madame Calot bijūnas šeimininkus žydėjimu džiugina jau daugiau nei 150 metų. Patyrę gėlių augintojai žino, kodėl ši veislė patraukli ir kaip ją teisingai auginti.
Bijūnų Madame Calot aprašymas
Prancūzijoje 1856 metais išvesta Madame Calot veislė, kuri greitai auga, krūmas kompaktiškas, 75-100 cm aukščio, lapai žali, iki rudens atsiranda rausvas atspalvis. Stiebai tvirti ir žydėjimo laikotarpiu nelinksta į žemę, todėl krūmui nereikia atramos.
Šios veislės augalai mėgsta augti saulėtose vietose, bet puikiai laikosi ir daliniame pavėsyje. Jie mėgsta derlingą, nerūgščią, gerai nusausintą dirvą. Madame Kalot veislė pasižymi dideliu atsparumu žiemai ir gali atlaikyti iki -37 °C temperatūrą. Jis gali būti sodinamas beveik visuose Rusijos regionuose, išskyrus šiauriausius. Vienoje vietoje be persodinimo gali žydėti 15-20 metų.
Žydėjimo ypatybės
Bijūnų pieniškai žydinti Madame Calot žydi gegužės pabaigoje, birželio pradžioje. Žydėjimas ilgas ir gausus. Augalo veislės žiedas 14 cm skersmens, dvigubas, vainiko formos, stipraus aromato. Žiedlapiai yra kreminės baltos spalvos, švelniai rausvos spalvos pakraščiuose ir rožinės spalvos link žiedo centro. Žydėjimo metu bijūnų spalva gali pašviesėti. Jie puikiai atrodo tiek ant krūmo sode, tiek kaip skinta gėlė.
Taikymas projektuojant
Bijūnas yra didelis augalas su dideliais, pastebimais žiedais, geriausiai atrodo sode vienas, o neapsuptas kitų gėlių. Sodinant grupėje, jam reikia atrinkti kaimynus, kurie žydės kiek anksčiau ar vėliau. Pageidautina, kad tai taip pat būtų daugiamečiai augalai ir po žydėjimo liktų dekoratyvūs, kaip ir pats bijūnas, gražiais žaliais lapais.
Pavyzdžiui, ankstyvam pavasario žydėjimui šalia Madame Calot bijūnų galite sodinti krokusus, tulpes, narcizus, vilkdalgius, hiacintus, raktažolės, tarp krūmų puikiai atrodys sausmedis. Po bijūnų pražys delfinijos, lelijos, melsvos varpeliai, aguonos, petunijos, lapinės gūžės, astrai. Iš nežydinčių, bet dekoratyvinių augalų prie bijūno galima sodinti spygliuočius – kadagius, tujas, pušį.
Madame Kahlo bijūnas yra didelis ir nėra skirtas auginti vazonuose, kur bus ankšta, o netaisyklingai šeriant trūks maisto medžiagų. Jeigu auginate ne sode, o, pavyzdžiui, balkone, tuomet reikia rinktis pakankamai didelį konteinerį, kad jame augančiam gėlei nieko nereikėtų. Jį teks atidžiau prižiūrėti, kasmet šerti, dažniau laistyti.
Dauginimosi būdai
Madame Calot veislės bijūnai dauginami dalijant krūmą arba įšaknijant auginius – stiebą ir šaknį.Pirmasis būdas – dauginti vasaros pabaigoje arba rugsėjį, kai jau sustojo stiebų ir lapų augimas, susiformavo atsinaujinantys pumpurai, bet naujos šaknys dar nepradėjo augti. Šis laikotarpis laikomas tinkamiausiu laiku, nes augalas jau ilsisi. Galima padalyti anksti pavasarį, tačiau vis tiek laikotarpis, kol pavasarį pradeda augti jaunos šaknys, yra trumpesnis, todėl laikui bėgant sunkiau atspėti, kada persodinimas nepakenks augalui.
Kaip persodinti Madame Calot bijūną dalijant krūmą:
- Nupjaukite stiebus 0,2 m aukštyje, pašalinkite lapus.
- Iškaskite krūmą, pakelkite žemės grumstą kartu su šaknimis.
- Nukratykite dirvą nuo šakniastiebių.
- Padalinkite jį į dalis, kiekvienoje turi būti bent 2-5 pumpurai.
- Pabarstykite dalis pelenais arba anglies milteliais.
Nereikia iškasti viso augalo, o iškasti iš vienos pusės, nupjauti dalį atsodinimui tinkamos šakniastiebio ir vėl užberti žemėmis.
Šakniavaisiai – ne trumpesnė kaip 10 cm šaknies dalis, sodinami ne į nuolatinę vietą, o į specialią lysvę, kur ant jų atsiranda jaunos šaknys ir augimo pumpurai. Iš šaknų auginių išauginti bijūnai pražysta 3-5 metų amžiaus.
Žalieji auginiai yra stiebo dalis su šaknies kakleliu. Jie auginami taip pat, kaip ir šakniavaisiai, tai yra, pirmiausia įsišaknija šiltoje ir drėgnoje vietoje, o po to persodinami visam laikui.
Nusileidimo taisyklės
Madame Calot bijūnų sodinukus su plikomis šaknimis reikėtų įsigyti ankstyvą pavasarį arba ankstyvą rudenį. Auginami vazonuose, galima sodinti pavasarį ir vasarą. Pavasario sodinimo laikas turi būti parinktas taip, kad temperatūra būtų ne aukštesnė kaip 7-10 ˚C.Nuo to priklauso tolesnio įsišaknijimo sėkmė: augalas išaugina baltas šaknis ne aukštesnėje kaip nurodytoje temperatūroje. Jei bus šilčiau, jis nespės tinkamai įsišaknyti, tačiau pradės augti stiebai, išnaudodami šakniastiebių atsargas. Tai prislėgs augalą, jis susirgs ir blogiau vystysis.
Rudenį Madame Calot bijūnus reikia sodinti ne vėliau kaip likus mėnesiui iki šalto oro. Kad būtų saugu, jas galima įkalti arba uždengti mulčiu, kad apsaugotų nuo pažeidimų.
Bijūnams reikia rinktis atviras, saulėtas vietas arba dalinį pavėsį, bet nestatykite jų po medžiais ar arti pastatų, tvorų, kur jie stipriai išsities. Vietovėje neturėtų būti vėjų, kad žydėjimo metu jie neišbarstytų stiebų į visas puses. Netinka per drėgnos vietos ir rūgštus dirvožemis. Bijūnai labiau mėgsta priemolius ir molį, ant jų žydi gausiau ir spalvingiau. Smėlingose dirvose žydėjimas nėra toks dekoratyvus, nors ir prasideda anksčiau.
Jei Madame Calot bijūnų daigai sveiki, specialaus paruošimo jiems nereikia. Tačiau jų šaknis rekomenduojama 1 dieną prieš sodinimą palaikyti augimo stimuliatorių tirpale. Baigę sodinti augalus galite laistyti tuo pačiu tirpalu.
Apačioje reikia pakloti drenažo sluoksnį iš plytų drožlių, skaldyto skalūno, smulkių akmenėlių. Viršų uždenkite iškastos žemės, humuso ar komposto ir pelenų mišiniu. Sodinukus užkaskite taip, kad pumpurai pasidengtų žeme apie 3 cm. Lengvai sutankinkite žemę ir palaistykite. Jei dirva pradeda smukti, reikia įpilti daugiau, kad uždengtų pumpurus.
Priežiūra po to
Piene žydintys madam Kahlo bijūnai puikiai prisitaiko prie įvairių oro sąlygų, tačiau, kaip ir visos sodo gėlės, reikalauja priežiūros. Po pasodinimo dažnai laistykite, kol jie įsišaknys. Suaugę krūmai beveik niekada nelaistomi, tik vasarą, esant stipriai ar užsitęsus karščiams.
Pirmuosius 2 metus madam Kalot bijūnai nėra šeriami, jiems reikia tik tų maistinių medžiagų, kurios buvo pridėtos trąšomis sodinant.
Tada kiekvienais metais augalai šeriami pagal šią schemą:
- Pavasarį, stiebams augant, naudokite azoto trąšas (50-70 g vienam krūmui).
- Pumpurų mėtymo laikotarpiu į azoto mišinius dedama fosforo ir kalio mišinių (skiedžiama pagal instrukciją). 1 krūmui reikia maždaug 0,5–1 kibiro tirpalo.
- Pasibaigus žydėjimui, naudojamos kalio-fosforo trąšos, be azoto.
Madame Calot bijūnams šerti tinka ir mineralinės trąšos, ir organinės medžiagos.
Pirmaisiais metais bijūnai neturėtų žydėti: augalai dar nesustiprėjo, žydėjimui išleis maisto medžiagas, o tai gali labai susilpninti.
Nepaisant stabilumo, žydėjimo laikotarpiu, lyjant ar vėjui, stiebai gali nulinkti į žemę. Juos reikia surišti virve. Pradėjus nykti gėlėms, jos nupjaunamos, kad nesusiformuotų sėklos ir sumažėtų grybelinių ligų tikimybė.
Pasiruošimas žiemai
Rudenį, tvarkant sodą, reikia nupjauti visus ūglius žemės lygyje, surinkti ir sudeginti. Jaunus krūmus pabarstykite mulčio sluoksniu.
Kenkėjai ir ligos
Dažniausiai bijūnai užsikrečia pilkuoju puviniu.Ligos priežastys – drėgnas oras, prastas krūmų vėdinimas dėl arti vienas kito ir azoto perteklius. Kovos priemonės: nupjaukite pažeistas stiebų dalis ir jas sudeginkite, ūglius, lapus ir žemę aplinkui apipurkškite vario sulfato tirpalu (kibire 50 g) arba vario turinčių preparatų tirpalais.
Išvada
Nors Madame Calot bijūnas buvo išvestas seniai, jis vis dar populiarus tarp sodininkų. Jų atsidavimą šiai veislei galima paaiškinti išskirtiniu gėlės grožiu, augalo nepretenzingumu ir ilgaamžiškumu.
Atsiliepimai apie Peony Madame Calot