Turinys
Niekas nesiginčys su teiginiu, kad gėlių karalienė sode yra rožė. Kiekviena jos gėlė – gamtos, bet rūpestingų floristo rankų pagalba sukurtas stebuklas. Rožės reikalauja kruopštaus priežiūros ir, išskyrus kelias rūšis, negali atlaikyti šaltų žiemų be patikimos pastogės. Ko sodo rožės tikisi iš sodininko rudenį? Pagrindinis uždavinys – tinkamai paruošti juos žiemojimui ir apsaugoti nuo šalčio.
Rožių paruošimas žiemai
Rožių ypatumas tas, kad iki rudens jos nesugeba pačios nustoti augti. Todėl sodininkas turės paskatinti rožę tai padaryti. Ir procesas turėtų prasidėti gerokai prieš prasidedant šaltam orui. Ką man reikia daryti?
- Jau rugpjūtį nustokite maitinti krūmus azoto turinčiomis trąšomis, o nuo liepos vidurio geriau to nedaryti. Tačiau rožių krūmų maitinimas superfosfatu ir kalio druska yra esminė priežiūros dalis. Rugpjūčio viduryje po kiekvienu krūmu įberkite po arbatinį šaukštelį superfosfato ir kalio sulfato ir lengvai įmeskite į žemę. Kalio chloridas šiems tikslams netinka – chloras stipriai slopina rožių šaknų sistemą.
- Nuo rugsėjo pradžios nepurenkite ir nekaskite žemės po krūmais.
- Neleiskite augti naujiems ūgliams ir sulėtinti senų šakų augimą, kad jie subręstų.Norėdami tai padaryti, nustokite genėti išblukusias rožių ūglius. Leiskite sėkloms susiformuoti. O jei ūgliai staiga nusprendžia žydėti, jų nepjaukite, kad neskatintumėte augimo, o tiesiog nulenkite pumpurą prie pagrindo ir tada ūglio augimas sustos, o žydėjimo nebus. Būtų gerai sugnybti aktyviai augančius rožių ūglius.
- Sumažinkite laistymo normas. Tai įmanoma tik tada, kai oras ilgą laiką buvo sausas. Jei rudenį gausu lietaus, ant krūmų ištieskite plėvelę ir taip sustabdykite drėgmės patekimą. Šalia krūmų galima iškasti ir melioracijos griovius.
- Atlaisvinkite rožių krūmus nuo susikaupusių parazitų – amarų, pjūklelių ir kitų kenkėjų, patepdami insekticidu. Krūmus reikia purkšti esant sausam ir nevėjuotam orui.
- Rožių priežiūra šiuo metu taip pat apima sergančių lapų ir ūglių pašalinimą. Sveiki lapai nuo krūmų pašalinami prieš pat priglaudimą, kad nebūtų išprovokuotas naujų lapų augimas iš miegančių pumpurų.
- Jei po rožių krūmais atsirasdavo piktžolės ar dar yra gėlių, kurios buvo specialiai pasodintos, jas reikia pašalinti.
- Taip pat pravartu būtų apipurkšti ūglius vario turinčiais preparatais per visą būsimo kalvos aukštį. Suimkite kai kuriuos ūglius šiek tiek aukščiau šio lygio.
Spalio pradžioje dažniausiai ateina pirmosios šalnos. Jei temperatūra nenukrenta žemiau minus 6 laipsnių, nerimauti nėra ko. Toks šalnas nepakenks sodo grožybėms, o netgi bus naudingas. Prieš dengiant rožė turi būti tam tikru būdu sukietėjusi. Tačiau artėjant stipriam šalčiui yra signalas, kad atėjo laikas žiemai sukurti prieglobstį rožėms. Mes jums pasakysime, kaip tai padaryti žingsnis po žingsnio.
Rožių žiemos pastogės etapai
Įvairios šios nuostabios gėlės rūšys skirtingai reaguoja į šalną. Atspariausios rožės yra Kanados selekcinės ir parko rožės.Gamintojai rekomenduoja tik pabarstyti rožių krūmo pagrindą draudimui, teigiant, kad atsparumas šalčiui yra iki -40 laipsnių. Tačiau iš tikrųjų nebūtų nereikalinga šioms veislėms organizuoti minimalią pastogę. Kiti tipai reikalauja kruopštaus izoliacijos.
Tradiciškai rožės dengiamos eglišakėmis. Tačiau praktika parodė šios pastogės nepatikimumą esant dideliems šalčiams ir mažai sniego. O rožių dabar pasodinta tiek, kad nupjaunant dygliuotas letenas galima tiesiog sunaikinti spygliuočių miškus. Šiuolaikinių dengimo medžiagų gausa leidžia apsieiti be barbariško pušų naikinimo.
Nuo ko pradėti dengti rožes žiemai?
- Pašaliname visus lapus ir nesubrendusius ūglius, juos galima atpažinti iš ryškiai žalios spalvos ir švelnios struktūros. Geriau tai padaryti keliais etapais, pradedant nuo krūmo apačios, kad nesusilpnėtų augalas.
- Ar reikia genėti sveikus rožės ūglius – kiekvienas sodininkas sprendžia pats. Yra daug šios operacijos šalininkų ir priešininkų. Kiekvienas turi savų priežasčių. Galime kalbėti tik apie rožių ūglių genėjimo privalumus ir trūkumus. Argumentai "už": apkarpyti krūmai lengviau padengiami, likusi dalis sukaupia daugiau maistinių medžiagų ir pagerina apsaugą nuo infekcijos. Trūkumai: genėjimas stimuliuoja miegančius pumpurus ir stipraus atlydžio metu jie gali žydėti, o toliau vėsdami – žūti.
- Jei vis dėlto nuspręsite genėti, tuomet turite žinoti, kad hibridinės arbatos ir poliantinės rožės bei floribunda nupjaunamos iki pusės krūmo aukščio. Vijoklinėms ir pusiau vijoklinėms rožėms šakos trumpinamos tik nežymiai, nes kitais metais pagrindinis žydėjimas bus ant praėjusių metų ūglių. Sunkiausia yra su šveitikliais. Jei nenorite jų nupjauti iki 40 cm, ūglius turėsite palaipsniui sulenkti iki žemės.Sunkus krūmynų genėjimas pristabdys jų žydėjimą kitais metais. Polyanthaceae ir miniatiūrinės rožės Genėti visai nereikia, tereikia krūmus išvalyti nuo lapų ir nuvytusių žiedų.
Įvairių rūšių rožių genėjimo schema
- Rožių krūmų genėjimo laikas priklauso nuo lauko temperatūros. Nepageidautina tai daryti esant šaltam orui - ūgliai tampa trapūs. Oras turi būti sausas, geriausia saulėtas.
- Apipjaustymo technika: pjovimo įrankis turi būti aštrus, dezinfekuotas spiritu, pjovimas atliekamas 45 laipsnių kampu.
- Nupjautos vietos padengiamos laku, o pats augalas apipurškiamas vario sulfato tirpalu.
- Rožių krūmus iki 30 cm aukščio užpilame bet kuria iš šių medžiagų: žeme, durpėmis, humusu, smėliu, kad prie stiebų susidarytų kalvelė. Žemai nugenėti rožių krūmai visiškai užmiega. Substratas užpildymui turi būti tik sausas ir birus. Įsitikinkite, kad taip ir išliks iki pastogės.
- Palaipsniui, per kelias dienas, storus ūglius sulenkiame į žemę. To daryti negalima esant šaltam orui – šakos tampa trapios ir gali lūžti.
- Rožių ūgliai neturėtų gulėti tik ant žemės. Po jais reikia dėti medžiagą, kuri nepraleidžia drėgmės, kad krūmai neišdžiūtų. Tinka lentos, fanera, plastiko ar putplasčio lakštai.
- Rožių krūmams pilnai paruošus ir nusistovėjus stabiliems šaltiems orams su šiek tiek neigiama temperatūra, įrengiama sauso oro pastogė. Pirmiausia įvorės uždengiamos bet kokia neaustine dengiančia medžiaga, tada dedami lankai arba mediniai rėmai ir ant jų užmetama plėvelė. Vietose, kuriose yra atšiaurus klimatas, konstrukciją galite papildomai izoliuoti kartonu.Tarp plėvelės ir dengiančios medžiagos turi būti apie 10-15 cm tarpas oro cirkuliacijai. Apatinėje dalyje būtinai palikite angas, kad esant nedideliems šalčiams ir atšilimui, konstrukcija būtų vėdinama.
Rudeninį genėjimą galima derinti su rožių dauginimu.
Nenustebkite, rožes galima dauginti ir rudenį. Žinoma, geriausių rezultatų pasieksite, jei tai darysite vasaros viduryje. Tačiau šiuo metu būtina nupjauti žydintį stiebą, kuris turi įtakos augalo dekoratyvumui. Rudenį po genėjimo lieka daug nereikalingų ūglių, iš kurių nesunku nupjauti puikius auginius dauginimui. Iš tokių auginių galima išauginti gražius savaime įsišaknijusius rožių sodinukus. Tiesa, pirmuosius trejus vystymosi metus šie krūmai reikalauja daugiau priežiūros ir dėmesio, tačiau pats augalas bus stabilesnis ir patvaresnis.
Kokias rožes galima dauginti auginiais?
Mažiausias atakų skaičius bus, jei dauginimui paimsite auginius iš miniatiūrinių, poliantinių ir dirvinių rožių. Tam tinka ir vijoklinės rožės, bet tik su smulkiais žiedais. Blogesnė situacija su floribundais – įsišaknys tik pusė pasodintų auginių. O hibridinių arbatinių, parkinių ir stambiažiedių vijoklinių rožių auginių išgyvenamumas labai prastas. Bet vis tiek reikia pabandyti. Galbūt jums pasiseks ir galiausiai galėsite dauginti gražių ir retų rožių veislių.
Kaip teisingai paimti auginius
Rinkitės tik sveikus pieštuko storio ar plonesnius ūglius. Auginių ilgis turi būti apie 20 cm. Kiekvieno auginio viršutinėje dalyje turi būti 3-4 pumpurai. Pjūviai daromi aštriu peiliu, kurį reikia dezinfekuoti. Viršutinis pjūvis visada tiesus, o apatinis - 45 laipsnių kampu.
Rudeninis rožių dauginimas
Šiuo tikslu auginiai sodinami nedelsiant arba išsaugomi iki pavasario. Yra keletas būdų tai padaryti.
- Paprasčiausia nupjautus ūglius palikti po krūmais, o pavasarį iš jų nupjauti auginius. Jie gerai laikomi žiemos pastogėje. Tačiau rizika prarasti auginius yra gana didelė, o pavasarį visas sodinimo procedūras teks atlikti labai greitai.
- Patikimesnis būdas – auginiams pastatyti specialų šiltnamį – pjaustymo namelį. Žemėje padarome apie 30 cm gylio duobutę, į kurią įdedame 20 cm storio šviežios žolės sluoksnį, kuris iš apačios šildys auginius. Žolė, pūdama, suteikia šilumos. Uždenkite jį supuvusio komposto sluoksniu, sumaišytu su durpėmis. Viršutinis sluoksnis, apie 1 cm storio, yra upės smėlis. Auginius 2/3 atkarpos įkišame į gerai sudrėkintą dirvą 45 laipsnių kampu. Nedidelį karkasą statome iš laužo medžiagų ir sandariai uždengiame plėvele. Tarp plėvelės ir dirvožemio neturėtų būti tarpų. Draudimui šiltnamį apdengiame eglišakėmis.
- Jei neturite laiko tokiai konstrukcijai, galite tai padaryti kitaip ir tiesiog išsaugoti auginius žemėje iki pavasario. Norėdami tai padaryti, jame padarome reikiamo dydžio įdubą. Jo gylis turėtų būti apie 15 cm Į įdubą dedame dengiamąją medžiagą, tiks ir sena medžiaga. Jis turėtų būti tokio dydžio, kad auginius būtų galima uždengti iš viršaus. Auginius išdėliojame taip, kad jie nesiliestų vienas su kitu ir padengiame dengiamosios medžiagos galais viršuje, pabarstome žemėmis. Auginių laikymo vietą būtinai pažymėkite smeigtuku.
Pavasarinis auginių sodinimas
Jeigu rudens auginiai nebuvo pasodinti į auginius, pavasarį tai turi būti daroma iš karto, kai tik jie buvo paimti iš prieglaudos. Paprastai per tą laiką auginiai susiformuoja nuospaudai, todėl įsišaknijimo problemų nekils.
Jei gerai išsilaikę auginiai jo nesuformavo, jiems reikia pagalbos ir pagreitinti procesą įsišaknijimas naudojant šaknų formavimosi stimuliatorių. Norėdami tai padaryti, apatinis auginio galas panardinamas į šaknų formavimosi stimuliatorių arba kelias valandas laikomas jo tirpale. Sodinkite juos į gerą dirvą, pasirinkdami dalinį pavėsį. Auginiai turi būti 2/3 panardinti į dirvą ir pasodinti 45 laipsnių kampu su nuolydžiu į šiaurę.
Tolesnę pasodintų auginių priežiūrą sudaro kasdienis vėdinimas ir dirvožemio drėgnumo palaikymas. Po įsišaknijimo danga nuimama. Transplantacija Jaunas rožes geriausia dėti į nuolatinę vietą kitą pavasarį. Tokiems sodinukams reikia dėmesio ir kruopščios priežiūros, siekiant greitai suformuoti stiprią šaknų sistemą.
Rožė yra gėlė, kuri nusipelno būti kiekviename sode. Jei jį tinkamai prižiūrėsite: maitinsite, laistysite, genėsite ir uždenkite žiemai, jis apdovanos jus nuostabiu žydėjimu. Bjaurių rožių nebūna, kiekviena savaip gera.
