Kada sodinti tulpes rudenį Maskvos regione

Tulpės yra vienos pirmųjų gėlių, pasirodančių pavasario soduose. Rudens sodinimas leidžia užtikrinti ankstyvą gėlių lovos žydėjimą. Darbo laikas labai priklauso nuo regiono. Tulpių sodinimas rudenį Maskvos regione turi savo ypatybes. Daugelio sąlygų laikymasis padės jums gauti gausiai žydinčią gėlių lovą pavasarį.

Svarbi tulpių savybė – būtinybė jas persodinti. Jei nepakeisite šių augalų vietos, jie pradės nykti ir praras dekoratyvines savybes. Ypatingas dėmesys skiriamas sodinimo vietai, tręšimui ir medžiagos paruošimui.

Rudeninio sodinimo privalumai

Pavasarį sodo parduotuvių asortimente pasirodo tulpių ir kitų raktažolės svogūnėliai. Sodinant pavasarį, daigų atsiradimo tikimybė yra labai didelė. Tačiau gėlės atsiradimas užtrunka, todėl žydėjimas gali niekada ir neįvykti.

Tulpių sodinimas rudenį turi keletą privalumų:

  • svogūnėliai turi laiko prisitaikyti dirvožemyje;
  • užtikrinamas ankstyvas žydėjimas.

Kai temperatūra pakyla, pabunda ir išdygsta į žemę pasodinti svogūnėliai. Pavasarį daigai pasirodo net tada, kai pavėsingose ​​vietose lieka sniegas.

Antžeminė tulpių dalis išsivysto balandžio – birželio mėnesiais, tai priklauso nuo regiono ir veislės.Svogūnėliai kasami po žydėjimo birželio/liepos mėnesiais, kai dauguma augalų lapų pagelsta.

Vienoje vietoje tulpės auga iki 4 metų, po to jas reikia persodinti. Tam tikroms veislėms vieta keičiama dažniau.

Persodinti tulpes būtina šiais atvejais:

  • augalai neduoda gėlių;
  • lapų ar pumpurų deformacija;
  • aktyvus gėlių sodo augimas;
  • ligų prevencija.

Nusileidimo datos

Ruduo laikomas geriausiu laiku svogūnėlių sodinimas augalai. Tulpės turi praeiti vėsinimo laikotarpį, po kurio jos pradeda aktyviai augti ir žydėti. Sodinant reikia atsižvelgti į tai, kad augalai turi išvystyti šaknų sistemą ir gauti maistinių medžiagų prieš prasidedant šaltam orui. Tačiau svogūnėliai rudenį neturėtų dygti.

Svarbu! Teisingas sodinimo laiko pasirinkimas užtikrina reikiamą augalų vystymąsi pavasarį.

Svogūnėms prigyti prireikia mažiausiai mėnesio. Šiuo atveju aplinkos temperatūra turi būti nuo 3 iki 10 laipsnių.

Pirmiausia rekomenduojama išmatuoti dirvožemio temperatūrą. 10 cm gylyje jo vertė turėtų būti 6–9 laipsnių ribose. Esant tokioms vertėms, skatinamas tulpių šaknų sistemos vystymasis. Leidžiami 3-4 laipsnių nuokrypiai, tačiau augalai vystysis ne taip intensyviai.

Kada sodinti tulpes rudenį Maskvos regione, priklauso nuo oro sąlygų. Šiame regione optimalus sodinimo laikas yra rugsėjo pabaiga. Nesant šalnų šis laikotarpis gali būti pratęstas iki spalio vidurio. Priklausomai nuo oro sąlygų, datas galima perkelti viena ar dviem savaitėmis.

Jei laikomasi sodinimo datų, pradeda vystytis tulpių šaknų sistema.Dėl to augalas aktyviai pasisavina maistines medžiagas iš dirvožemio.

Nusileidimo vietos pasirinkimas

Tulpės yra pageidaujamos vietovėse, kurios atitinka tam tikras sąlygas:

  • yra ant kalvos;
  • turi apsaugą nuo vėjo;
  • gerai apšviesta saulės;
  • turėti drenažą;
  • pasižymi žemu gruntinio vandens lygiu.

Esant nepakankamam apšvietimui, augalai pernelyg pailgėja, o jų stiebai sulinksta ir plonėja. Dėl to nukenčia dekoratyvinės gėlių lovos savybės.

Jei tulpes nuolat veikia vėjas, laikui bėgant jos pradės lenktis į žemę. Žemai augančios veislės yra mažiau jautrios vėjui.

Svarbu! Prieš sodinimą dirva iškasama ir grėbliu išlyginama.

Jei požeminis vanduo yra per aukštas, daromas dirbtinis paaukštinimas. Tulpių šaknų ilgis siekia mažiau nei 0,5 m Nuolat veikiant drėgmei, prasideda augalų puvimo procesas. Žalingi mikroorganizmai gali prasiskverbti į svogūnėlius, todėl augalas gali mirti.

Renkantis vietą gėlynui reikia atsižvelgti į tai, kokie augalai čia augo. Jei pirmtakai yra svogūniniai augalai, rekomenduojama pasirinkti kitą vietą. Leidžiama sodinti į dirvą, kurioje anksčiau augo žoliniai augalai.

Trąšos tulpėms

Tulpės mėgsta vidutinio tankumo dirvą, šarminę arba neutralią. Augalas gerai reaguoja į trąšų kiekį dirvožemyje.

Norėdami maitinti augalus, į dirvą įpilama kalkių ir pelenų. Kad dirva būtų lengvesnė ir maistingesnė, įpilkite upės smėlio, humuso ir mineralų.

Sodinant į smėlėtą žemę, galima įberti pernykščio mėšlo. Nerekomenduojama tulpėms naudoti šviežių trąšų.

Patarimas! Dirvožemis pradedamas ruošti likus trims savaitėms iki sodinimo pradžios. Per tą laiką žemė sutankinama. Jei svogūnėlius pasodinsite iš karto, po kelių dienų dirva nuslūgs ir augalai atsidurs paviršiuje.

Dirva kasama iki 20 cm gylio.Jei orai sausi, tai likus dviem dienoms iki tulpių sodinimo rudenį, būsimą lysvę reikia palaistyti.

Tulpes tręšiamos šios trąšos:

  • Karbamidas – medžiaga, aprūpinanti augalus azotu. Dėl azoto padidėja tulpių žalioji masė. Karbamidas įterpiamas į dirvą iki 3 cm gylio Vienam kvadratiniam metrui gėlyno reikia 20 g karbamido.
  • Kalio nitratas – kompleksinės azoto ir kalio trąšos. Šis derinys teigiamai veikia svogūnėlių vystymąsi: azotas pagreitina jų augimą, o kalis padidina gebėjimą iš dirvožemio išgauti maistines medžiagas.
  • Medžio pelenai – natūralios trąšos, gaunamos deginant medieną ir augalų liekanas. Pelenuose yra padidėjęs kalcio kiekis, būtinas antžeminėms augalų dalims augti.

Svogūnėlių paruošimas

Svogūnėlių paruošimas yra privalomas sodinimo darbų etapas. Sodinamoji medžiaga kruopščiai apžiūrima ir rūšiuojama. Jei yra pažeidimų, minkštų vietų, puvimo ir ligų požymių, svogūnėlis sodinimui nenaudojamas.

Būtinai pašalinkite luobelę, po kuria gali likti infekcijos šaltinių. Taip paruoštos tulpės greitai pasisavina maistines medžiagas iš dirvožemio.

Svarbu! Lemputės turi būti kruopščiai nuvalytos, kad nebūtų mechaninių pažeidimų.

Tada medžiaga rūšiuojama pagal skersmenį. Geriausiai įsišaknija dideli svogūnėliai, tačiau galima naudoti ir mažesnius egzempliorius.

Pasirinkta medžiaga kelioms minutėms panardinama į silpną kalio permanganato tirpalą arba augimo stimuliatorių. Po to turite nedelsiant pradėti sodinimo darbus. Vienoje vietoje galite pasodinti kelias tulpių veisles arba sukurti vienspalvę gėlyną.

Įlaipinimo tvarka

Sodinimo gylis tiesiogiai priklauso nuo svogūnėlių dydžio. Teisingai parinkus gylį, augalai per žiemos šalčius nenužus ir gaus reikiamą drėgmės kiekį.

Jei svogūnėlius pasodinsite per arti paviršiaus, juos gali nuplauti pavasario potvyniai. Giliai pasodintos tulpės lėtai vysto kūdikius.

Patarimas! Optimalus sodinimo gylis apskaičiuojamas kaip trys svogūnėlių skersmenys.

Vidutinė ir stambi sodinamoji medžiaga sodinama 10 cm gyliu, smulkesni egzemplioriai – 8 cm.Jei žemė lengva, tuomet svogūnėlius galima sodinti ir giliau. Sunkioje dirvoje geriau juos dėti arčiau paviršiaus.

Sodo lysvėje daromos skylės ar vagos. Tarp tulpių palikite 10 cm (jei svogūnėliai dideli) arba 8 cm (jei mažesni egzemplioriai). Tarp gėlių eilių palikite 25 cm.Tulpes galima sodinti šachmatų tvarka. Kiekvienos ląstelės dydis yra 10 x 10 cm.

Ant vagos dugno užpilamas smėlio sluoksnis (ne didesnis kaip 2 cm). Smėlio pagalvė padės greičiau sustiprėti šaknų sistemai. Aukštas tulpes reikia sodinti taip, kad jų šešėlis nekristų ant žemesnių veislių.

Tulpės atsargiai dedamos į duobutes, kad nepažeistumėte šaknų. Tada dirva išlyginama, kad paviršiuje neliktų įdubimų. Tokiose skylėse kaupiasi vanduo, kuris atšalus virsta ledu.

Po pasodinimo gėlynas laistomas ir padengiamas šiaudų, humuso, durpių ar pjuvenų sluoksniu.Ši izoliacija skatina tulpių vystymąsi ir apsaugo jas nuo šalčio.

Išvada

Tulpių sodinimo laikas Maskvos regione koreguojamas atsižvelgiant į oro sąlygas. Orientacinis darbų atlikimo laikas – rugsėjo pabaiga. Prieš sodinimą analizuojama oro ir dirvožemio temperatūra. Gėlynas turėtų būti atviroje vietoje, geriausia ant kalvos.

Profilaktikos tikslais tulpės persodinamos. Taip bus išsaugotos dekoratyvinės gėlių savybės. Prieš pradėdami dirbti, turite paruošti dirvą, dezinfekuoti svogūnėlius ir patręšti. Tulpės sodinamos eilėmis arba šachmatais. Paskutinis etapas yra dirvožemio laistymas ir mulčiavimas.

Palikite atsiliepimą

Sodas

Gėlės