Turinys
Daugelis sodininkų, norėdami papuošti savo gėlyną ar asmeninį sklypą, dažniausiai sodina nepretenzingus daugiamečius augalus. Įdėję minimalių pastangų kasmet be didesnio vargo galėsite džiaugtis ryškiomis, spalvingomis gėlėmis. Astilbe yra vienas iš šių išrankių augalų. Jo gležna, gležna lapija ir nepakartojami, erdvūs žiedynai nepaliks abejingo nė vieno sodininko. Todėl astilbė, kurios sodinimas ir priežiūra atvirame lauke yra taip paprasta, kad net pradedantysis gali su ja susidoroti, sulaukia vis daugiau pripažinimo.
Augalo aprašymas
Astilbė priklauso daugiamečių augalų genčiai ir Saxifraga šeimai. Ši gėlė gavo savo pavadinimą, nes ir lapai, ir žiedynai neturi blizgesio. „Astilbe“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia „a“ - „be“, o „stilbe“ - „blizgesys“. Šią savybę pastebėjo ir aprašė škotų biologas Hamiltonas.
Laukinėje gamtoje astilbė daugiausia auga Šiaurės Amerikoje, Japonijoje ir Rytų Azijoje.Didžiulėje Rusijos teritorijoje šių gražių gėlių galima rasti Tolimuosiuose Rytuose.
Astilbė – žolinis augalas, kurio antžeminė dalis nunyksta prasidėjus žiemai. Stiebas, ant kurio dažniausiai būna vienas žiedynas, yra stačias. Gėlių aukštis gali svyruoti nuo 8 cm iki 200 cm, priklausomai nuo veislės ir rūšies.
Astilbės lapai, kurių sodinimas ir priežiūra buvo atlikti laiku ir pagal taisykles, yra baziniai. Ant ilgų lapkočių susidaro daug žalumynų, lapai dažniausiai plunksniški, išpjaustyti, o kraštai dantyti. Paprastų pasitaiko itin retai. Lapų spalva tamsiai žalia, kartais rausvai žalia arba bordo.
Astilbės gėlės yra mažos, surenkamos tūriniuose viršūniniuose žiedynuose. Gėlių žiedų ilgis priklauso nuo gėlių rūšies. Astilbės žydi nuo birželio pradžios iki liepos pabaigos. Kai kurios veislės gali papuošti sodą iki rugsėjo vidurio. Žydėjimo laikotarpis priklauso nuo gėlių įvairovės ir augimo klimato sąlygų.
Apskritai augalas nėra išrankus dirvožemio sudėčiai. Pasodinus į atvirą žemę, astilbei reikia minimalios priežiūros. Vienintelis dalykas, kurį verta apsvarstyti, yra tai, kad gėlės mėgsta drėgmę. Net trumpas sausas laikotarpis turi įtakos žydėjimo gausumui ir ryškumui.
Dažnai astilbės sodinimas ir priežiūra atvirame lauke (žr. nuotrauką) atliekama šalia dirbtinių ir natūralių rezervuarų. Šiuo atveju buvo pastebėtas labai sodrus, ilgalaikis ir ryškus žydėjimas. Astilbe žemę dengia spalvingas, sodrus, erdvus kilimas, kuris nepaliks abejingų.
Astilbės žiedų spalvų gamą atstovauja įvairiausi atspalviai – sniego baltumo, rožinės, violetinės, švelnios alyvinės, ryškiai raudonos, tamsiai raudonos ir net violetinės.
Įdėdami minimalių pastangų augindami ir prižiūrėdami astilbę, galėsite mėgautis nuostabiu ir sodriu žydėjimu nuo birželio iki rugpjūčio. Tai vienas iš nedaugelio augalų, kurie gerai auga ir žydi daliniame pavėsyje. Astilbė sode turi labai mažai priešų, ją labai retai pažeidžia kokios nors ligos.
Gėlių dauginimo būdai
Astilbės dauginimo būdų nėra daug. Mėgėjai ir profesionalai dažnai naudoja du gėlių dauginimo būdus: dalija krūmą ir auginius. Tai yra labiausiai prieinamos ir lengviausiai atliekamos veiklos, su kuriomis nesunkiai susidoros net pradedantysis.
Astilbė sėklomis dauginama itin retai. Dažnai sėklos tiesiog nespėja subręsti. Kai kurių veislių ir hibridinių gėlių sėklų medžiaga tiesiog nepajėgi išsaugoti ir perduoti tam tikrai veislei būdingų savybių.
Dažniausiai astilbę iš sėklų augina selekcininkai, kurdami naujas veisles ir hibridus.
Dalijant krūmą
Astilbės krūmo dalijimas yra lengviausias gėlių dauginimo būdas. Tai galima padaryti tiek pavasarį, tiek rudenį. Norėdami padalinti krūmą, turite atlikti šiuos veiksmus:
- Seną krūmą atsargiai išskobkite šakute, stengdamiesi nepažeisti šakniastiebio;
- pašalinti negyvas šaknų sistemos vietas, senus, pageltusius lapus;
- Astilbės krūmą padalinkite taip, kad kiekviena dalis turėtų 4-5 atsinaujinančius pumpurus ir gerą šaknų sistemą. Patartina tai daryti su visiškai švariu ir aštriu peiliu.
- Nupjautas vietas būtinai apdorokite susmulkinta medžio anglimi.
Astilbės su šakniastiebiais sodinimas pavasarį praktiškai nesiskiria nuo kitų augalų sodinimo veiklos. Skirtumas tik tas, kad pasodinus gėles reikia laistyti kasdien ir gausiai. Jei astilbę pavyks pasodinti pavasarį, dar neprasidėjus vegetacijos sezonui, ir nevėluojate, tai po poros mėnesių galėsite džiaugtis žavingais ir nepakartojamais žiedais.
Kaip atskirti atsinaujinančius pumpurus
Kadangi astilbė taip pat dauginasi naudodama šaknų auginius, svarbu teisingai atskirti atsinaujinančius pumpurus nuo pagrindinio krūmo.
Atidžiai apžiūrėkite astilbės krūmą. Toje pusėje, kur yra gerų, perspektyvių jaunų pumpurų, kurie kitais metais garantuotai taps ūgliais, reikia atsargiai pašalinti nedidelį dirvožemio sluoksnį. Naudodami švarų, dezinfekuotą peilį, atskirkite krūmo dalį. Atkreipkite dėmesį, kad be 2–3 pilnaverčių, gerai išsivysčiusių pumpurų, kiekviena dalis taip pat turėjo šaknų sistemos gabalėlį.
Būsimas gėles pasodinkite į atskirą lysvę prieš persodindami į nuolatinę vietą. Patartina gėlėms sukurti šiltnamio sąlygas – pravers nedidelis šiltnamis ar plėvelinė pastogė. Tolesnė priežiūra pasodinus astilbę atvirame lauke yra reguliarus laistymas ir vėdinimas.
Jei pumpurus atskyrėte pavasarį, rudenį jauną, įsišaknijusį krūmą galima persodinti į gėlyną.Jei astilbės dalijimo procedūra atliekama rudenį, gėles galima persodinti tik pavasarį.
Vienintelis šio astilbės dauginimo auginiais būdo trūkumas yra tas, kad pirmuosius žiedynus pamatysite tik po metų.
Kada galima persodinti ir sodinti?
Prieš dauginant astilbę, svarbu nuspręsti, kada galite sodinti gėles, koks metų laikas ir koks laikas tinkamiausias.
Pavasarį astilbės žiedai po žiemos miego prabunda pora savaičių vėliau nei kiti daugiamečiai augalai. Norint pradėti stabilų auginimo sezoną, termometro stulpelis neturi nukristi žemiau +10˚С +12˚С.
Regionuose, kuriuose yra švelnus klimatas ir gana šiltos žiemos, pirmieji žali astilbės lapai pasirodo ne anksčiau kaip balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Atšiauresnio klimato vietovėse pirmieji žiedų vystymosi požymiai pasirodo tik gegužės pabaigoje ar net birželio pradžioje.
Todėl nereikia skubėti sodinti astilbės ir vėliau prižiūrėti gėles, nes per pavasario šalnas augalai gali nušalti. Tačiau nereikėtų atidėlioti ir šio įvykio, kitaip per karščius gėlėms bus sunkiau ištverti persodinimo procesą.
Optimalus laikas astilbę dauginti pavasarį dalijant krūmą yra vegetacijos pradžia, kai tik pasirodo pirmieji žali ūgliai.
Rudenį astilbę reikia sodinti atvirame lauke, atsižvelgiant į tai, kad sėkmingam įsišaknijimui ir visiškam pasiruošimui artėjančiam šaltam orui gėlėms prireiks mažiausiai 1,5–2 mėnesių.
Tinkamos vietos pasirinkimas
Prieš sodinant astilbę svarbu apsispręsti, kokias vietas augalas teikia pirmenybę ir ko jam reikia vešliam ir sodriam žydėjimui bei aktyviam augimui.
Auginant astilbę atvirame lauke, svarbu laikytis kelių reikalavimų:
- augalas teikia pirmenybę minkštam, išsklaidytam apšvietimui;
- Astilbė gerai auga ir pašėlusiai žydi pastatų ar medžių pavėsyje;
- gėlė yra nepretenzinga dėl dirvožemio sudėties, pagrindinė sąlyga yra tai, kad ji turi būti lengva ir gerai išlaikyti drėgmę;
- kritiškai vertina drėgmės stagnaciją, kuri gali kelti grėsmę šaknų sistemos puvimui.
Kad gėlės nenukentėtų nuo sauso oro, astilbę patartina statyti atvirame grunte prie nedidelių vandens telkinių.
Svetainės paruošimas
Astilbės auginimo vietos paruošimas atvirame lauke nereikalauja ypatingų pastangų. Likus porai dienų iki siūlomų darbų, gerai palaistykite, o tada iškaskite žemę gėlyne, kur sodinsite astilbę. Jei reikia, tręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, jei dirvožemis skurdus, arba smėliu, jei dirvožemis sunkus.
Palikite vietą ramybėje keletą dienų. Praėjus šiam laikui, astilbės gėles galite saugiai persodinti į atvirą žemę.
Augalų sodinimas į žemę
Auginant astilbę, atstumas tarp sodinimo duobių turi būti nuo 15 iki 30 cm, priklausomai nuo augalo veislės ir aukščio. Skylės paruošiamos taip, kad žiedų šaknų sistema duobutėje išsidėsčiusi gana laisvai. Apytikslis skylių dydis 30 cm X 30 cm.
Kiekvienos sodinimo duobės apačioje turite pridėti:
- humusas arba kompostas - 2 saujos;
- kaulų miltai arba pelenai - 1 puodelis.
Astilbės šakniastiebį įdėkite į skylę taip, kad atsinaujinantys pumpurai šiek tiek „išlįstų“ iš po žemės paviršiaus. Po pasodinimo gėlės gausiai laistomos ir tinkamai prižiūrimos.
Kiek reiklūs augalai priežiūrai?
Neprilygstamos astilbės priežiūra po pasodinimo nėra varginanti. Tiek užsiėmęs, tiek pradedantis floristas gali susidoroti su įprasta veikla:
- reguliarus įkalimas;
- gausus laistymas;
- laiku maitinti;
- genėjimas po žydėjimo;
- ravėjimas ir mulčiavimas.
Hilling
Astilbės ypatybė yra paviršutiniškas šaknų sistemos augimas. Formavimosi ir aktyvaus augimo laikotarpiu gėlių šaknys negilėja, o tarsi auga ant dirvos sluoksnio.
Dėl šios priežasties po metų po astilbės krūmais galite pastebėti nedidelį pakilimą. Po poros metų šaknų kalva padidės. Todėl pagrindinė astilbės priežiūros procedūra po pasodinimo atvirame lauke yra reguliarus šaknų zonos nusodinimas.
Kuo didesnis, tuo geriau
Astilbę reikia laistyti pagal schemą „kuo daugiau, tuo geriau“. Neleiskite, kad žemė gėlyne net trumpam pasidengtų sausa pluta. Į drėgmės trūkumą augalas iš karto reaguoja letargišku lapija, žiedų slinkimu, žydėjimo puošnumo sumažėjimu, prasta žiedų spalva ir didelėmis skylutėmis žiedynuose.
Sausros ir žydėjimo metu augalus reikia laistyti bent du kartus per dieną. Šią procedūrą geriausia atlikti anksti ryte ir po saulėlydžio, kad nesukeltumėte saulės nudegimo.
Tačiau jūs taip pat neturėtumėte užpildyti astilbės vandeniu. Drėgmės sąstingis ne mažiau pražūtingas gėlėms. Gėlyno žemę laikykite drėgną, ir to augalams užteks.
Kada ir kuo maitinti
Kitas daugiametės astilbės priežiūros etapas po pasodinimo (nuotrauka) yra reguliarus šėrimas. Pirmą kartą augalą patręšėte sodinimo metu. Vėliau gėles turėsite maitinti pagal šią schemą:
- pavasarį gėles maitinti azoto trąšomis;
- po vytimo – tręšimas kaliu ir fosforu.
Tai padės augalui atgauti jėgas po žydėjimo ir visiškai pasiruošti žiemos šalnoms. Astilbė daugiau iš jūsų nereikalaus.
Augalų prieglauda
Astilbė yra gana atspari šalčiui, todėl dažnai pakanka gero mulčio sluoksnio, kad atlaikytų žiemos šalčius iki –35˚С – 37˚С. Atšiauraus klimato regionų gyventojai turėtų atidžiau pridengti daugiametes astilbes.
Pavasarį nukritus temperatūrai, gali nušalti jauni, trapūs augalo ūgliai. Todėl pavasarį, kilus šalnų grėsmei, pasirūpinkite žiedus uždengti ir atnaujinti mulčio sluoksnį. Tai padės apsaugoti silpnus ūglius nuo šalčio ir supaprastins astilbės priežiūrą pasodinus atvirame lauke.
Kada genėti
Nuvytus žiedynus po gausaus žydėjimo reikia genėti pirmaisiais metais po astilbės dauginimo dalijant arba auginiais.Ši operacija leis gėlėms visą savo energiją nukreipti šaknų sistemos formavimuisi ir augimui, taip pat naujų atsinaujinančių pumpurų formavimuisi, kurie kitais metais gausiai žydės.
Tačiau kai kurie sodininkai astilbės negeni, palikdami ant krūmų šakas su išdžiūvusiais žiedynais, o tai sodui suteikia ypatingą, kerinčią išvaizdą. Iki žiemos pradžios gėles vis tiek reikės nupjauti 5-10 cm aukštyje virš žemės.
Mulčiuoti ar ne
Norint supaprastinti astilbės priežiūrą po pasodinimo (žr. nuotrauką), gėlyne patartina dirvą mulčiuoti. Ši paprasta procedūra padės išlaikyti drėgmę ir sumažinti augimo greitį bei skaičių piktžolė Sode.
Šios medžiagos gali būti naudojamos kaip tinkamas mulčias gėlėms:
- žievės gabalai, didelės medienos drožlės;
- kapotų šiaudų;
- durpės;
- akmenukai, keramzitas.
Auginant ir prižiūrint astilbę sode, reikia reguliariai atnaujinti mulčio sluoksnį. Tai padės gėlėms ramiai ištverti žiemos šalčius.
Gėles reikia persodinti ir persodinti bent kartą per 4-5 metus. Priešingu atveju susilpnėja šaknų sistema, mažėja astilbės žydėjimo laikotarpis ir mažėja gausa. Optimalus laikas padalinti seną krūmą į kelis jaunus yra rudens pradžia arba pavasario pabaiga.
Kas ar kas gali kelti grėsmę gėlėms?
Augančio astilbės populiarumo priežastis yra ne tik jos dekoratyvumas ir nepretenzingumas. Šio augalo vengia ligos ir dauguma vabzdžių kenkėjų.
Labai retai gėlių šaknų sistemą pažeidžia šakniavaisiai nematodai. Šie parazitai praktiškai nereaguoja į augalų gydymą net galingiausiais vaistais.Todėl kenkėjų kontrolė apima pažeistų krūmų pašalinimą ir sunaikinimą. Taip pat patartina iš tos vietos pašalinti dalį dirvos, kurioje augo gėlės.
Astilbės negalima auginti toje pačioje vietoje 4-5 metus.
Pavojus gėlėms kelia ir slampinėjanti varlė. Astilbės išvaizda ir maži balti putplasčio gumuliukai pasakys, kad augalas tapo prieglobsčiu seiliniui.
Apskritai gėlės tampa vangios, astilbė blogai auga, sulėtėja žaliosios masės augimas. O vabzdžių lervos vystosi putojančiais gumuliukais, kurie atsiranda ant lapų. Vienintelis būdas kovoti su centais yra rankomis rinkti vabzdžius ir lervas nuo augalo lapijos.
Vaizdo įrašo autorius jums pasakys ir parodys, kaip tinkamai pasodinti astilbę atvirame lauke.
Išvada
Kaip matote, sodinti ir prižiūrėti astilbę atvirame lauke nėra ypač sunku. Tačiau šios išrankios ir pavėsį mėgstančios gėlės gali papuošti bet kurį jūsų sodo kampelį. Įsivaizduokite šiuos gležnus, nesvarius įvairių spalvų debesis! Prabangios ir nepakartojamos astilbės nusipelno užimti savo vietą bet kuriame sodo sklype. Vešlaus žydėjimo laikotarpiu jie žydi ryškiomis spalvomis ir teiks jums tikrą malonumą.
