Turinys
Vyšninė gleivingoji pjūklelis yra mažas vabzdys, kuris yra kaulavaisių augalų kenkėjas. Vyšnių pjūklelio lervos, miglotai primenančios mažytes dėles, minta vaismedžių lapais, iš gyslų visiškai išgrauždamos jų mėsą iki pagrindo. Taigi jie gali labai susilpninti augalą, o tai neigiamai veikia jo derlių. Polesėje ir šiaurinėje miško stepių zonoje per metus dažniausiai pasirodo viena šio kenkėjo karta, o pietiniuose stepių ir miškostepių regionuose per sezoną pavyksta išsivystyti dvi, o kartais net tris kartas. Šio vabzdžio daroma žala gali būti labai didelė. Būtina atidžiai stebėti sodo būklę ir, ant medžių aptikus vyšninį pjūklelį, nedvejodami imtis reikiamų priemonių jai atsikratyti.Esant nedideliam pažeidimui, bus veiksmingos švelnios liaudies gynimo priemonės, žemės ūkio technika ir prevencinės priemonės, tačiau jei kenkėjų individų skaičius didelis, su juo reikėtų kovoti chemikalais.
Kaip atrodo vyšnių pjūklelis?
Kad kova su vyšnine pjūkleliu būtų efektyvi, reikia gerai suprasti, kaip atrodo šis pavojingas kenkėjas įvairiais vystymosi tarpsniais ir pagal kokius požymius galima nustatyti, kad jis užpuolė medį.
Suaugęs vyšninis pjūklelis yra maža, sparnuota musė. Vabzdžio patelės kūno ilgis yra 5-6 mm (patinas paprastai yra šiek tiek mažesnis), o jos sparnų plotis apie 10 mm. Korpusas nudažytas blizgiai juodai. Dvi poros permatomų sparnų, esančių šonuose, viduryje šiek tiek patamsėjusios, tačiau jų paviršiuje aiškiai matomos juodos gyslos. Trys vyšninio pjūklelio galūnių poros yra juodos, o vidurinės kojų poros apatinės blauzdos yra rudos.
Vyšnių pjūklelio lerva yra netikras vikšras, kurio ilgis siekia 10 mm. Jos kūno spalva gelsvai žalia, galva juoda. Yra 10 porų kojų. Priekinė kūno dalis, padengta juodomis blizgančiomis gleivėmis, yra labai sustorėjusi.
Kenkėjo gyvenimo ciklas
Vyšninės pjūklelio vystymasis vyksta cikliškai. Visas vystymosi ratas trunka 2-3 mėnesius. Tai apima šiuos etapus:
- Žiemojant. Vyšninio pjūklelio netikrieji vikšrai žiemoja žemės kokone, įsirausę į dirvą po vaismedžiais iki 2–10 cm gylio, priklausomai nuo paplitimo vietos klimato. Tam tikras skaičius lervų (kartais iki pusės) patenka į diapauzės būseną ir lieka kitam žiemojimui.
- Pupacija. Pirmosios kartos lervos atsiranda rudenį, o jos žiemoja transformuotos formos. Jaunesnės lervos (antroji karta) pavasarį formuoja lėliukes.
- Suaugusių vabzdžių atsiradimas. Pirmoji vyšninių pjūklelių karta masiškai išskrenda iš žemės pavasario-vasaros sandūroje. Antroji karta, kuri yra gausesnė, prasideda liepos pabaigoje.
- Kiaušinių dėjimas. Mūsų rajone paplitęs šio kenkėjo parogenetinis pavidalas: patelės deda neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių gimsta tik patelės. Tačiau kai kuriose vietovėse taip pat yra dvilyčių vabzdžių populiacijų. Poravimasis įvyksta greitai. Vyšninių pjūklelių patelės skraido tik 1 savaitę, per kurią spėja padėti 50-75 kiaušinius. Kiaušinio tvirtinimo vieta yra apatinė lapo mentės dalis. Paprastai praeina 1-2 savaites, kol lervos išsirita.
- Lervų atsiradimas ir maitinimasis. Išsiritę iš kiaušinėlio netikrieji vikšrai pereina į priekinę lapo dalį. Jų kūnas yra padengtas tirštais tamsiomis gleivėmis, kurios apsaugo juos nuo išsausėjimo. Kitas tris savaites jie maitinasi lapų minkštimu. Per šį laiką lerva spėja išlysti 5 kartus. Pasibaigus šėrimo laikotarpiui netikrieji vikšrai pagelsta, nukrenta ant žemės ir, iš dirvožemio dalelių bei savo gleivių pasistatę kokoną, eina žiemoti.
Vyšnių pjūklelio pažeidimo priežastys ir požymiai
Mėgstamiausios vyšnių pjūklelio kultūros yra vyšnios, trešnės, kriaušės ir gudobelės.Šiek tiek rečiau pažeidžia obelys, slyvas, abrikosus, svarainius, kotletus, aronijas, gervuoges, erškėčius.
Įspėjimas! Vyšninė pjūklelis mėgsta saulės spindulius, todėl dažniausiai puola retai pasodintus medžius ir krūmus, o jei vietovė kalvota, labiau mėgsta pietiniuose šlaituose esančius želdinius.
Šie požymiai padės atpažinti parazito buvimą:
- kiaušinių dėjimo stadijoje ant lapų atsiranda aiškiai matomi patinimai ir rudi gumbai;
- lapo minkštime atsiranda skylutės mažų plotelių, vadinamų „salelėmis“ pavidalu: taip dažniausiai maitinasi pirmosios kartos lervos;
- antroji karta, kenksmingesnė, gali visiškai suvalgyti lapus, palikdama tik gyslas ir apatinę odą;
- medis, smarkiai paveiktas šio kenkėjo, atrodo išdžiūvęs ir „sudegęs“.
Kodėl pjūklelio pasirodymas ant vyšnios yra pavojingas?
Vyšnių pjūkleliui masiškai įsiveržus į vaismedžius, sulėtėja juose vykstantys biologiniai procesai (dujų mainai, fotosintezė, drėgmės išgaravimas). Augalai nusilpsta, tampa labiau pažeidžiami ligų, neša mažai vaisių, nustoja formuoti ūglius ir numeta lapus prieš terminą. Jei žala didelė, kitais metais medžiai duos prastą derlių.
Kaip elgtis su vyšnių pjūkleliu
Kovos su vyšnine pjūkleliu priemonės priklauso nuo pažeidimo masto. Jei apžiūrėjus medžius paaiškėja, kad vabzdžių nedaug, tuomet galima pasinaudoti kokia nors liaudiška priemone, imtis agrotechninių apsaugos priemonių ir vykdyti prevenciją.Jei sodas bus smarkiai pažeistas, kenkėjui naikinti teks naudoti chemikalus.
Vaizdo įraše yra keletas patarimų, kaip kovoti su vyšnine pjūkleliu:
Kaip atsikratyti pjūklelio ant vyšnių naudojant liaudies gynimo priemones
Garsiausi liaudies kovos su vyšnių pjūkleliu metodai yra šie:
- Lapų purškimas ramunėlių užpilu. 800 g džiovintų šio augalo žiedų rekomenduojama užpilti vandeniu (10 l) ir palikti parai. Tada perkoškite, įpilkite dar 15 litrų vandens, o prieš naudojimą įpilkite 30 g smulkiai tarkuoto skalbinių muilo. Ši priemonė naudojama tris kartus per savaitę – ir profilaktikai, ir vyšnių derėjimo stadijoje, siekiant sunaikinti pirmosios kartos lervas.
- Medžių gydymas pelyno užpilu. 1,2 kg šviežios žolės reikia išdžiovinti saulėje, o tada užpilti 10 litrų vandens ir palikti 3 dienas. Nufiltravę kompoziciją, ištirpinkite joje 50-100 g kepimo sodos miltelių.
- Vainiko apdulkinimas medžio pelenų milteliais arba tabako dulkėmis. Procedūra atliekama iškart po lietaus, kol lapija dar nespėjo išdžiūti. Du kartus užtepus nemaža dalis lervų nukrenta žemyn.
Chemikalai kovojant su pjūkleliu ant vyšnių
Siekiant apsaugoti augalus nuo vyšnių pjūklelio lervų dominavimo, naudojami cheminiai insekticidai. Kova su šiuo parazitu yra gana veiksminga naudojant sudėtingus preparatus, naudojamus nuo vaisinių augalų kenkėjų. Tarp jų:
- Confidor – mažai toksiškas žmonėms ir gyvūnams, kontaktinis žarnyno agentas, užtikrinantis ilgalaikę apsaugą;
- Inta-Vir – vaistas cipermetrino pagrindu, kuris neigiamai veikia kenkėjų nervų sistemą;
- Calypso – labai efektyvus, mažai toksiškas kontaktinis insekticidas, atsparus lietui ir saulės spinduliams;
- Aktara – labai efektyvi, sisteminė, greitai veikianti priemonė nuo įvairių parazitinių vabzdžių;
- Mospilanas – kontaktinis žarnyno preparatas, veiksmingas nuo kiaušinėlių, lervų ir suaugusių kenkėjų.
Kiti kovos su vyšnine pjūkleliu būdai
Yra ir kitų priemonių kovai su vyšnių gleivine pjūkleliu:
- jei sodo plotas mažas, gana efektyvus yra mechaninis kenkėjų lervų surinkimas ir vėlesnis jų naikinimas;
- Kova su vyšnine pjūkleliu gali būti vykdoma naudojant biologinius produktus – žmonėms ir gyvūnams nekenksmingus insekticidus, sukurtus kenkėją naikinančių bakterijų (Akarin, Bitoxibacillin) pagrindu;
- rudenį medžių kamienus galite užpilti 1-2 cm vandeniu atskiesto molio sluoksniu, tai neleis pavasarį iš po žemės išskristi lėliukėse peržiemoję vabzdžiai;
- pritraukti arba išleisti į sodą entomofaginius vabzdžius, ypač trichogrammas, kurios parazituoja vyšnios pjūklelio kiaušinėlius ir žymiai sumažina jų skaičių.
Šiuos kovos su gleivinga pjūkleliu ant vyšnių ir kitų vaisinių kultūrų metodus galima naudoti tiek atskirai, tiek kartu su augalų apdorojimu kompozicijomis pagal liaudies receptus ar chemines medžiagas.
Prevencinės priemonės
Kad vyšnių pjūklelis neužkrėstų jūsų sodo, turėtumėte:
- prasidėjus pavasariui, vasaros viduryje ir rudenį, iškaskite ir atlaisvinkite dirvą medžių kamienų apskritimuose po vaisinėmis kultūromis - tai padės užtikrinti ten žiemojančių lėliukių ir lervų mirtį;
- reguliariai tikrinti medžius;
- pašalinti ir sudeginti pažeistus lapus;
- nepalikite nukritusių lapų medžių kamienuose;
- ankstyvą pavasarį balinti vaisinių augalų kamienus;
- Nepalikite sode išdžiūvusių krūmų ir medžių.
Išvada
Vyšninė gleivingoji pjūklelis yra pavojingas kenkėjas, mintantis daugelio vaisių ir uogų augalų lapų minkštimu. Jei laiku nepradėsite kovoti su juo, tai gali labai susilpninti medžius ir krūmus bei smarkiai sumažėti jų derlius. Tais atvejais, kai vyšnių pjūklelio žala sode yra nedidelė, kovojant su ja galima naudoti žemės ūkio techniką ir liaudies gynimo priemones. Jei kenkėjo padaryta žala yra didelė, patartina vainikus purkšti stipriais cheminiais insekticidais. Laiku atliktos prevencinės priemonės padės išvengti parazito vėl užpulti sodo.