Kaip uždengti žemę, kad neaugtų piktžolės

Nors ravėjimas laikomas viena svarbiausių ir reikalingiausių augalų priežiūros procedūrų sode, sunku rasti žmogų, kuriam patiktų ši veikla. Dažniausiai nutinka atvirkščiai – būtent dėl ​​ravėjimo daugelis pradedančių susipažinti su sodininkystės išmintimi greitai praranda susidomėjimą šia veikla ir mieliau perka daržoves ir uogas turguje, nei užsiaugina patys. Tačiau mokslo pažanga nestovi vietoje ir neseniai atsirado medžiagų, kurios gali žymiai palengvinti sodininko ir sodininko darbą ir sumažinti kovos su piktžolės.

Piktžolių dengiamoji medžiaga skiriasi savo kokybinėmis savybėmis ir taikymo sritimi.

Agrotekstilė ir jos atmainos

Kas yra sodo agrotekstilė, turbūt yra girdėję, o gal ir iš savo patirties patyrę, kurie sodininkauja gana ilgą laiką. Nepaisant dirbtinės kilmės, ši medžiaga savo savybėmis visiškai nepanaši į plėvelę. Jis pasirodė gana seniai, o nuomonės apie jo naudojimą tarp sodininkų ir sodininkų kartais stebina savo nenuoseklumu.Tačiau dalykas yra tas, kad daugelis, net patyrę sodininkai, ne visada mato skirtumą tarp pagrindinių veislių ir dažnai tą patį dalyką vadina skirtingais vardais. Arba, atvirkščiai, visiškai skirtingos medžiagos savo savybėmis ir paskirtimi vadinamos tuo pačiu vardu. Turime šiek tiek išspręsti šią painiavą.

Agrotekstilė, kartais vadinama geotekstile, yra įprastas dviejų tipų polipropileno lovų dengiamųjų medžiagų pavadinimas: neaustinė medžiaga (agropluoštas) ir, tiesą sakant, audinys (agrotekstilė).

Istoriškai pirmasis atsirado agrofibras, jo gamybos technologija vadinama spunbondu – pastaraisiais metais šis pavadinimas tapo kone įprastu visų medžiagų, turinčių dengiamąsias savybes, pavadinimu. Agrofibro tekstūra primena medžiagą su daugybe mažų apvalių skylučių.

Agrofibras būna įvairaus tankio ir spalvų: nuo ploniausio (17 g/kv.m) iki tankiausio (60g/kv.m). Spalvos – balta, juoda, o pastaraisiais metais atsirado ir įvairiaspalvių: juoda ir balta, raudona ir geltona ir kt. Kaip mulčias tinka tik tankus juodas agropluoštas.

Svarbu! Neseniai pasirodęs dvipusis juodai baltas agropluoštas gali būti geras pasirinkimas karšto klimato vietovėse, siekiant apsaugoti augalų šaknų sistemą nuo perkaitimo.

Norėdami tai padaryti, jis turi būti padengtas balta spalva.

Agromedžiaga – didelio tankio (nuo 90 iki 130 g/kv.m) austa medžiaga. Dėl austo pagrindo jo tekstūra yra siūlų, formuojančių ląsteles, susipynimas. Dažniausiai jis būna juodas, tačiau randama ir žalios bei rudos spalvos.

Agrofabric pasižymi nepalyginamai aukštomis stiprumo charakteristikomis, kurios neprilygsta net patvariausiais agrofibro modeliais. Todėl jų taikymo sritis šiek tiek skiriasi. Ir sunku juos palyginti kainomis, žinoma, agromedžiaga bus kelis kartus brangesnė nei agrofibras. Tačiau kaip dengiamoji medžiaga nuo piktžolių, ir agromedžiaga, ir agrofibras puikiai atlieka savo pareigas, nors ir čia yra tam tikrų niuansų.

Agrofibras ir jo naudojimas nuo piktžolių

Faktas yra tai, kad pati technologija gaminama spunbond arba neaustas audinys naudojamas ne tik žemės ūkyje. Ši medžiaga taip pat plačiai naudojama lengvojoje pramonėje, higienos priemonių gamyboje, statybų pramonėje ir baldų gamyboje. Tačiau šios medžiagos nuo agropluošto skiriasi visų pirma tuo, kad jose nėra ultravioletinių spindulių stabilizatoriaus, o tai reiškia, kad jos nėra skirtos naudoti saulės spinduliuotės metu. Tai niekaip neįtakoja medžiagos išvaizdos, tačiau jos kaina gali būti daug pigesnė.

Patarimas! Nepirkite agrofibro, skirto naudoti nuo piktžolių urmu, neturėdami informacijos apie gamintoją ir informacijos apie UV stabilizatorių.

Juk tokios tinkamo tankio (60 g/kv. m) medžiagos jums turėtų pakakti mažiausiai trejus metus. Ir jei jis pradėjo byrėti iki pirmojo sezono pabaigos, tada jūs akivaizdžiai nusipirkote kažką ne taip.

Agrofibras dažniausiai naudojamas dirvos paviršiui padengti auginant braškes.

Komentuoti! Vidutinis šios medžiagos tarnavimo laikas tiksliai sutampa su vidutiniu braškių auginimo vienoje vietoje laikotarpiu.

Atnaujinant braškių plantaciją, medžiaga išmetama kartu su senais braškių krūmais, kurie atliko savo paskirtį. Agrofibras gali gerai apsaugoti braškes nuo piktžolių, jei ant jo niekas nevaikščios. Priešingu atveju jo mechaninio stiprumo gali nepakakti. Tačiau norint sukurti takus tarp lovų, geriausias pasirinkimas būtų naudoti agromedžiagą.

Agromedžiaga ir jo savybės

Aukštais stiprumo rodikliais pasižymintis agrofibras mažai kuo skiriasi nuo agrofibro kitomis savybėmis. Naudojant abi medžiagas, auginant augalus galima gauti šiuos privalumus.

  • Medžiagos leidžia dirvai daug greičiau sušilti ankstyvą pavasarį, o tai teigiamai veikia derliaus nuėmimo laiką. O šilumą mėgstančioms kultūroms, tokioms kaip paprikos ir baklažanai, naudojant dengiančias žemės ūkio medžiagas, sodinukus galima sodinti anksčiau.
  • Abi veislės užtikrina laisvą oro ir drėgmės prasiskverbimą. Todėl lietaus metu lysvės yra pilnai laistomos, tačiau po ja esantis dirvožemis lieka purus – purenti nereikia. Tik reikia atsižvelgti į tai, kad agromedžiaga, būdama sunkesnė, gali be reikalo nuspausti gležną kai kurių augalų, pavyzdžiui, braškių, šaknų sistemą.
  • Abi medžiagos skirtos daugkartiniam naudojimui. Bet jei agropluošto terminas yra 3-4 metai, tai agromedžiaga nesunkiai gyvens net 10-12 metų.
  • Šios medžiagos nesudaro derlingos aplinkos grybelinėms ligoms vystytis. Šliužai taip pat nėra suinteresuoti įsikurti po jais.
  • Medžiaga, iš kurios gaminamos abiejų tipų agrotekstilės, negali išskirti kenksmingų elementų esant galimam stipriam saulės spindulių kaitinimui ir nereaguoja su jokiomis medžiagomis: dirvožemiu, vandeniu, cheminiais junginiais.
  • Abi medžiagos puikiai apsaugo nuo vienmečių piktžolių dygimo ir daugiau ar mažiau atsparios daugiamečiams šakniastiebiams augalams. Agrofabric šiuo atžvilgiu yra patikimesnis ir stabilesnis, todėl jei abejojate, kokią medžiagą pasirinkti, vadovaukitės tuo, kaip jums svarbu visiškai sunaikinti visas piktžoles.

Yra ir kita šių medžiagų rūšis, vadinama geotekstile, kuri taip pat gerai apsaugo nuo piktžolių. Paprastai tai reiškia ypač patvarias agropluošto veisles, kurių tankis didesnis nei 90 g/kv.m. Geotekstilė pagal savo stiprumo charakteristikas yra maždaug pusiaukelėje tarp agropluošto ir agromedžiagos.

Piktžolių kontrolės plėvelė

Juodosios piktžolės plėvelė Dar visai neseniai tai buvo pagrindinė sodininkų naudojama medžiaga. Kadangi jis turi puikias tamsinančias savybes, piktžolės po juo neišgyvena. Šios medžiagos trūkumas yra tas, kad kadangi ji nepraleidžia vandens, po ja besikaupiantis kondensatas sukelia grybelinių ligų vystymąsi. Be to, dažniausiai užtenka vienam sezonui.

Patarimas! Kad jos nekeistų kasmet, galima įsigyti sustiprintą plėvelę – ji yra tvirtesnė ir netgi gali būti naudojama perėjimui tarp lovų uždengti.

Atsiliepimai iš sodininkų

Atsiliepimai apie juodųjų piktžolių kontrolės medžiagos naudojimą paprastai yra gana teigiami.Kai kurie nusivylimai, matyt, yra susiję su netinkamos prekės ženklo, neskirtos naudoti žemės ūkyje, medžiagos pasirinkimu.

Anastasija, 32 metai, Tverė
Ilgai dvejojau, ar auginti braškes, žiūrėdamas, kaip su jomis kovoja draugai ir artimieji. Visą pavasarį ir vasarą jie dingo savo lovose. Tada išgirdau apie naują neaustinę medžiagą ir nusprendžiau pabandyti pasodinti kelias lysves. Man pavyko iš pirmo karto ir labai džiaugiuosi. Uogos švariai sunoksta, labai malonu jas skinti, o piktžolės beveik neauga. Šios medžiagos žiemai nenuėmiau, ji gerai peržiemojo ir, tikiuosi, šiemet bus dar daugiau uogų.
Oksana, 37 metai, Podolskas
Žinoma, girdėjau, kaip kai kurie draugai šiaudais mulčiuoja žemę savo braškių lysvėse, bet aš pats neturiu galimybės gauti tiek šiaudų. Todėl kai sužinojau apie naują kvėpuojančią juodą medžiagą, nusprendžiau būtinai ją išbandyti. Pirkau spunbondą, kurio tankis 60 g/m2. m ir nusprendė juo uždengti naują lysvę su braškėmis. Viską paruošiau kaip tikėjausi, padariau duobutes ir į jas pasodinau sodinukus. Kažkada piktžolėms naikinti naudojau plėvelę, bet man ji nelabai patiko, nes piktžolės neaugo, o šliužai apsigyveno po plėvele ir suvalgė didžiąją dalį derliaus. Nieko panašaus po šia medžiaga nepastebėjau. Iš pradžių viskas buvo kaip tik gerai, bet po mėnesio į duobutes įsirėžė pirmosios piktžolės, o braškės kažkodėl net užaugino ūsus tiesiai po spunbondu. Tada supratau savo klaidą ir visus krūmus apdengiau plokščiais dekoratyviniais akmenimis bei lentomis, taip prispaudžiau spunbondą prie žemės.Pasidarė daug geriau, ir nors kai kurios piktžolės dar bandė kilti po medžiaga, ant visko užmečiau nupjautą žolę, ir iki rudens piktžolių nebebuvo matyti.
Michailas, 49 metai, Saratovas
Kai pirmą kartą išgirdau apie spunbondą, labai juo susidomėjau.Ar tikrai galima braškes auginti be skausmingo ravėjimo ir nenaudojant chemijos? Anksčiau braškių niekuo nedengiau, bet beveik visą laiką praleidau sodindama. Pirmą kartą uždengiau naujai sukurtą plantaciją ir iki vasaros pabaigos iš medžiagos beveik nieko neliko. Piktžolės įsiskverbė į šį audinį visose vietose, be to, jis pats pradėjo šliaužti. Bet aš nepasidaviau ir šiek tiek išsamiau išstudijavau visas įmanomas veisles. Kitais metais nusprendžiau išbandyti to paties pavadinimo, bet kitokios tekstūros medžiagą. Tai kainavo daugiau. Šį kartą man pasisekė; visą sezoną net negalvojau apie piktžoles. Kai rudenį pakėliau pastogės kraštą, buvo aišku, kad jie bando augti, bet negalėjo prasibrauti pro šią medžiagą ir visi gulėjo išblyškę ant žemės.

Išvada

Įvairios modernios dangos medžiagos gali labai palengvinti sodininko darbą. Svarbiausia pasirinkti medžiagą, kuri labiausiai tinka jūsų konkrečioms sąlygoms.

Palikite atsiliepimą

Sodas

Gėlės