Turinys
Aviečių lapai pagelsta – ši problema gali atsirasti ne tik vidurvasarį ar arčiau rudens, bet ir pavasarį. Ją išprovokuoja krūmų ligos ir kenkėjai, taip pat netinkama augalų priežiūra.
Kodėl avietės turi geltonus lapus?
Avietės pavasarį ir vasaros pradžioje pagelsta dėl kelių priežasčių. Norėdami nustatyti, kas sukėlė problemą, turite atidžiai ištirti krūmą ir įvertinti žemės ūkio technologijos kokybę.
Maistinių medžiagų trūkumai
Avietės nėra itin kaprizingos. Tačiau skurdžiose dirvose ir nesant tręšimo krūmas pradeda blogiau derėti, kartais pagelsta ir numeta lapus. Kurio elemento augalui trūksta, galite suprasti pagal jo išvaizdą:
- Jei krūmo vystymasis sulėtėjo, o vainikas tapo šviesesnis ir išblukęs, tai rodo azoto trūkumą.
- Jei avietės pagelsta, bet ant lapų lieka ryškių gyslų, kalbame apie geležies trūkumą.
- Jei plokštelės pirmiausia pakeitė spalvą, pradėjo riestis kraštuose, o paskui išdžiūvo ir pradėjo kristi, tada dirvožemyje nėra pakankamai magnio.
- Jei ant lapų atsiranda pilkai geltonų dėmių, o tada žaluma pradeda byrėti, yra cinko trūkumas.
- Jei aviečių plokštelės pasidengia šviesiai geltonomis juostelėmis ir dėmėmis, išilgai kraštų patamsėja ir pradeda nykti, krūmams trūksta kalcio.
Apie maistinių medžiagų trūkumą galima kalbėti, jei augalas pagelsta, tačiau ant lapų nėra kenkėjų ar grybelinių ligų pėdsakų. Norint susidoroti su mikroelementų trūkumu, būtina tręšti kompleksinėmis trąšomis arba maitinti avietes tam tikra medžiaga.
Aviečių ligos
Avietės retai kenčia nuo kritinio maistinių medžiagų trūkumo. Daug dažniau jo laja pagelsta dėl grybelinių ir virusinių ligų, kurių daugelis pradeda kenkti krūmui ankstyvą pavasarį.
Infekcinė chlorozė
Jei avietės turi geltonus lapus su žaliomis gyslomis, tada dažniausiai kalbame apie infekcinę chlorozę arba geltą. Liga pasireiškia beveik taip pat, kaip ir geležies trūkumas, tačiau ją sukelia virusas, o ne žemės ūkio praktikos pažeidimai. Avietės pagelsta nuo viršutinių lapų iki apatinių, iš pradžių lėkštėse esantys indai vis dar išlieka žali, bet vėliau praranda spalvą.
Stiebai, taurėlapiai ir lapkočiai taip pat įgauna auksinį atspalvį, jauni ūgliai susilpnėja ir pailgėja. Infekcinės chlorozės įtakoje avietės ne tik pagelsta, bet ir išaugina mažiau sultingas, smulkesnes uogas, ilgainiui išsigimsta.
Infekcinės aviečių chlorozės gydyti negalima, sergantį krūmą reikia iškasti ir sudeginti
Žiedo vieta
Virusinė liga pasireiškia šviesiai geltonais arba šviesiai žaliais žiedo formos raštais ant aviečių lapų. Simptomai atsiranda vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje, gali išnykti iki rugpjūčio, bet vėliau vėl sugrįžti. Avietės pagelsta, sulėtėja jų vystymasis, jų ūgliai tampa trapūs ir trumpi, uogos greitai išdžiūsta.
Žiedinės dėmės prevencija – sveikų sodinukų ir veislių, turinčių stiprų imunitetą, naudojimas. Liga negydoma, paveiktos avietės tiesiog sunaikinamos.
Aviečių žiedinės dėmės nešiotojas dažnai yra nematodas
Mozaika
Virusinės ligos fone avietės vasaros pradžioje pagelsta, jų lapai deformuojasi, gumbuojasi. Šaknų ūgliai palaipsniui išsigimsta ir plonėja, o uogos praranda sultingumą ir minkštumą.
Mozaika retai sukelia aviečių mirtį, tačiau pablogina vaisingumą. Ligos išgydyti neįmanoma, užkrėsti egzemplioriai sunaikinami. Reikėtų atkreipti dėmesį į profilaktiką – genėti, apdoroti dirvą ir purkšti nuo amarų.
Mozaikomis paveiktos avietės mažiau pakenčia šalčius
Rūdys
Grybelinė liga avietėse dažniausiai plinta nuo viksvų ar spygliuočių šiltu ir drėgnu oru. Antroje pavasario pusėje lapai iš vidinės pusės pasidengia mažomis rausvai rudos spalvos dėmėmis. Išorinis plokščių paviršius pagelsta. Laikui bėgant dėmės auga ir užima visą lapą. Aviečių lėkštės išdžiūsta nuo kraštų iki vidurio ir trupa.
Su rūdimis galite susidoroti purškę HOM ir Topaz. Gydymas atliekamas du kartus su trijų savaičių pertrauka. Profilaktikai avietes galite purkšti vario sulfatu arba Bordo mišiniu dar prieš pumpurams išsiskleidus.
Rūdžių fone avietės pagelsta, praranda atsparumą šalčiui ir veda mažus, neskanius vaisius
Šaknų vėžys
Aviečių šaknų vėžys vystosi šarminėse dirvose sauso klimato sąlygomis. Dažniausiai tai paveikia krūmus su atvirais požeminių strypų pažeidimais. Ant šaknų susidaro tulžies, arba mažos ataugos, iš pradžių minkštos, o vėliau sumedėjusios, kartais išplinta į stiebo kaklelį. Dėl ligos avietės nustoja gauti pakankamai drėgmės ir maistinių medžiagų, pagelsta, blogiau vystosi ir laikui bėgant miršta.
Šaknų vėžio išgydyti negalima, todėl krūmas tiesiog sunaikinamas. Tada sklypo dirvožemis apdorojamas vario sulfatu ir trejus metus nesodinami kiti augalai, kurie pakeistų pašalintą.
Sėjinukų šaknų apdorojimas vario sulfatu padeda išvengti vėžio.
Vėlyvas pūtimas
Vėlyvasis maro grybelis pažeidžia ir aviečių šaknis ir ilgą laiką praktiškai nejaučiasi. Tačiau ligai vystantis, augalas pagelsta ir pradeda mesti lapus, o tada visiškai miršta. Grybelio sukėlėjas aktyviausias drėgnu oru, apie 20 °C temperatūroje. Ligą galima atpažinti ne tik iš aviečių lapų spalvos pasikeitimo, bet ir išdžiūvusių šoninių ūglių, taip pat patamsėjus pumpurų šerdies.
Fungicidinės priemonės vėlyvojo pūtimo sukėlėjui beveik neturi įtakos, todėl stipriai pažeisti krūmai tiesiog naikinami. Jei avietės šiek tiek pagelsta ir atrodo palyginti sveikos, aplink jas esančią dirvą galite palaistyti vario sulfatu.
Norint išvengti vėlyvojo puvimo, prieš sodinant aviečių daigus reikia kruopščiai apdoroti fungicidais.
Garbanotas
Virusinis aviečių lapų susisukimas sukelia krūmo plokštelių deformaciją. Jie tampa mažesni ir susisuka į vidų, apatinė pusė pagelsta arba ruduoja. Sunokusios avietės tampa mažesnės, įgauna sausumo ir rūgštaus skonio.
Išgydyti garbanos neįmanoma, todėl paveikti augalai pašalinami iš vietos ir sudeginami. Profilaktikai būtina anksti pavasarį purkšti avietes Bordo mišiniu, o sodinukų šaknis prieš sodinimą apdoroti kalio permanganato tirpalu.
Garbanė gali visiškai sunaikinti aviečių krūmą vos per kelias dienas
Aviečių kenkėjai
Remontantinių aviečių lapai gelsta ne tik sergant ligomis, bet ir užsikrėtus kenkėjais. Netiesioginiai vabzdžių buvimo požymiai yra skylės ir kiti krūmo ašmenų pažeidimai.
Amaras
Sodo kenkėjas yra mažo dydžio, bet tuo pačiu metu sudaro labai dideles kolonijas. Avietes gali paveikti žalieji, pilkieji ir juodieji amarai, pastarąsias veisles lengviau pastebėti ant krūmo lapų. Vabzdžiai čiulpia sultis iš jaunų lėkščių, todėl augalas pagelsta ir nuvysta.
Amarų galite atsikratyti naudodami naminį tirpalą – kibire vandens praskieskite 1 kg medienos miltelių ir susmulkintą skalbinių muilo gabalėlį. Taip pat padeda pelyno ar svogūnų užpilai. Apdorojant avietes Karbofos ir panašiais insekticidais gaunamas geras efektas.
Papildomas amarų pavojus yra tas, kad vabzdys perneša aviečių virusines ligas
Voratinklinė erkė
Voratinklinės erkės puola avietes šiltu ir sausu oru, kai trūksta drėgmės.Vabzdžių galima rasti apatinėje lapų pusėje; dažniausiai kenkėjo kūnas yra raudonos, rudos arba gelsvos spalvos. Erkės buvimą rodo plonas tinklas ant krūmo ūglių.
Kenkėjo įtakoje avietės pagelsta, jų lapija susisuka ir nuvysta. Kovai su erkėmis naudojami bendrieji insekticidiniai preparatai, taip pat česnako užpilas arba medžio pelenų tirpalas.
Paprastas aviečių purškimas išilgai vainiko padeda išvengti voratinklinių erkių atsiradimo.
Netinkama priežiūra
Avietės pagelsta, jei žemės ūkio praktika yra neteisinga. Ypač dažnai grybai ir kenkėjai puola sustorėjusius augalus. Jei ūglių neretinsite, gryno oro patekimas giliai į krūmus neišvengiamai pablogės, o ant lapų sustings drėgmė. Kasmet būtinas sanitarinis aviečių pjovimas. Proceso metu turėtumėte pašalinti ne tik sausas šakas, bet ir šaknų ūglius, taip pat krūmo viduje augančius kreivus ūglius.
Avietės dažnai pagelsta dėl drėgmės pertekliaus. Jei oras lietingas, tada krūmo papildomai laistyti nereikia. Geriau periodiškai purenti dirvą – tai neleis jai rūgštėti ir susidaryti kietai plutai.
Po užsitęsusių liūčių, kurios išplauna iš dirvožemio naudingas medžiagas, avietes ypač reikia maitinti
Drėgmės trūkumas
Avietės pagelsta ne tik perlaistytos, bet ir dėl sausros. Karštomis vasaros laikotarpiais augalą reikia laistyti kas savaitę, kiekvieną kartą po krūmu įpilant 10-30 litrų vandens. Kad drėgmė išgaruotų lėčiau, dirvą rekomenduojama mulčiuoti pjuvenomis, šiaudais ar medžio drožlėmis.
Padidėjęs dirvožemio rūgštingumas
Avietės pagelsta ant lapų dirvose, kuriose yra azoto perteklius. Jei dirvožemis, kuriame auga krūmas, yra per rūgštus, į 1 m reikia įpilti 1 kg medžio pelenų arba sauso šarmo.2. Po to dirvožemis po avietėmis kruopščiai iškasamas. Šis apdorojimas padeda priartinti dirvožemio rūgštingumą prie neutralaus.
Ką daryti, jei avietės pagelsta
Pastebėjus pirmuosius aviečių pageltimo požymius, būtina atidžiai apžiūrėti krūmo lapiją ir ūglius. Jei plokštelėse yra dėmių, taškelių, apnašų ar skylių, neįprastų raštų ar deformacijų, greičiausiai spalvos pakitimą sukėlė kenkėjai arba grybai. Būtina atlikti keletą apdorojimų vario turinčiais preparatais arba insekticidais, laikantis 2-3 savaičių intervalų.
Jei purškimas neturi poveikio, o avietės vis tiek pagelsta, reikėtų persvarstyti priežiūrą. Dirva tręšiama papildomai, laistymas normalizuojamas - dirvožemis neturi išdžiūti, tačiau negalima leisti užmirkti. Jei reikia, krūmas genimas, o kraštutiniu atveju augalas iškasamas ir persodinamas, kartu apžiūrint, ar nepažeistos šaknys.
Remontantines avietes reikia tręšti dažniau nei įprastai, nes jos aktyviau sunaudoja maistines medžiagas
Prevencija
Bendrosios prevencijos taisyklės padeda išvengti aviečių pageltimo. Jie sumažina grybų vystymosi tikimybę ir daro krūmą atsparesnį kenkėjams. Visų pirma būtina:
- pasirinkti sveikus, nepažeistus sodinukus ir dezinfekuoti jų šaknis silpname kalio permanganato tirpale;
- prieš sodinant avietes palaistykite dirvą sode fungicidiniais preparatais;
- neleiskite dirvožemiui išdžiūti ar užmirkti;
- Tris kartus per sezoną tręšti avietes kompleksinėmis trąšomis;
- reguliariai atlikti sanitarinį ir formuojamąjį genėjimą;
- nedelsdami pašalinkite krūmo šaknų ūglius.
Auginant avietes, svarbu, kad vieta būtų švari. Prasidėjus rudeniui būtina pašalinti visas augalų liekanas, nes čia dažniausiai žiemoja grybų sporos ir kenkėjų lervos.
Išvada
Aviečių lapai pagelsta - ši problema dažniausiai iškyla grybelinių ligų ir netinkamos priežiūros fone. Kartais plokštelių spalvos pakitimą sukelia kenksmingi vabzdžiai. Jei pagelsta, svarbu nedelsiant pradėti gydyti avietes, nes vėlesniuose etapuose problemą išspręsti yra daug sunkiau.
